Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.16.8; 3.2.3.2; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2

2017 m. lapkričio 8 d.

Panevėžys

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Rita Dambrauskaitė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Panevėžio miesto savivaldybės ieškinį atsakovei J. M., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

CPK numatytais atvejais ir tvarka bylą nagrinėjantis teismas turi teisę priimti sprendimą už akių (CPK 262 straipsnio 2 dalis). Sprendimas už akių gali būti priimamas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių (CPK 285 straipsnio 1 dalis). Prieš priimant sprendimą būtina įvertinti, ar egzistuoja sprendimo už akių priėmimo prielaidos, tai yra ar atsakovei buvo tinkamai pranešta apie pareigą pateikti atsiliepimą ir nurodytos jo nepateikimo pasekmės, ar atsakovė be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, o ieškovė prašo priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Atlikus formalų procesinį dokumentą pateikusios šalies civilinėje byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas. Priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė yra 22/100 dalies pastato, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), 13/100 dalies pastato, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), 22/100 dalies kitų statinių, unikaliu (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), savininkė. Nors nuomos sutartis dėl valstybinės žemės nuomos nėra sudaryta, tačiau atsakovė naudojasi 0,0029 ha ploto valstybinės žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), todėl privalo mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.552 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 12 dalį, Vyriausybė nustato be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.4. punktas nustatė, kad konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą be aukciono, tarifą nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, taryba. Iki šiol aptartas teisinis reguliavimas nėra pakeistas. Nuo 2011 m. sausio 1 d. galiojančios minėto nutarimo redakcijos 1.6 punkte taip pat nustatyta, kad valstybinės žemės nuomininkai valstybinės žemės nuomos mokestį sumoka į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, biudžetą iki kalendorinių metų lapkričio 15 dienos.

Panevėžio miesto savivaldybės taryba 2004 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. 1-13-2 nustatė už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu, už privačių namų valdų žemės sklypus, jeigu nesudarytos žemės nuomos sutartys, 2 proc. žemės vertės metinį tarifą (sprendimo 2.2 papunktis), 2009 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. 1-37-2 nustatė žemės nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu, tarifą – 0,26 proc. žemės vertės (sprendimo 2.3.5 papunktis), o 2014 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 1-145 nustatė asmenims, kurie naudojasi valstybinės žemės sklypais (nėra sudarę valstybinės žemės nuomos sutarčių), už gyvenamosios ir visuomeninės paskirties teritorijų žemę 0,4 proc. žemės vertės metinį tarifą (sprendimo 1.2.1 papunktis).

Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo Panevėžyje tvarkos aprašo, patvirtinto Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2003 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. 1-7-15, 18 punktas numatė 0,04 procento delspinigius už kiekvieną pavėluoti mokėti dieną nuo nesumokėtos žemės nuomos mokesčio sumos. Iš esmės analogiškos nuostatos buvo įtvirtintos ir vėlesniais Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimais, kuriais ne kartą buvo keista minėta tvarka, taip pat yra numatytos ir šiuo metu galiojančiame Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo Panevėžyje tvarkos aprašo, patvirtinto Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. 1-163, 43 punkte.

Vadovaujantis minėtais įstatymais ir poįstatyminiais aktais, Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimais bei ieškovės į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, darytina išvada, kad valstybinės žemės nuomos mokestį ieškovė atsakovei paskaičiavo teisingai ir pagrįstai. Atsakovė nepateikė prieštaravimų ar įrodymų, kad savo prievolę ieškovei visiškai įvykdė, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 33,18 Eur valstybinės žemės nuomos mokestį už 2004-2015 metus ir 2,36 Eur delspinigius tenkintinas.

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje reglamentuotas prievolių vykdymo principas nurodo, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Šiuo atveju, įvertinus visus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad atsakovė iki šiol nėra įvykdžiusi prievolės atsiskaityti su ieškove, todėl ieškinys dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas (CK 6.37, 6.38, 6.59, 6.71, 6.210, 6.545, 6.551, 6.552 straipsniai). Iš atsakovės ieškovei priteistinas 33,18 Eur valstybinės žemės nuomos mokestis ir 2,36 Eur delspinigiai, iš viso 35,54 Eur suma.

CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, iš atsakovės priteistinas 15,00 Eur žyminis mokestis valstybei (CPK 79, 80, 96 straipsniai).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iš atsakovės nepriteistinos, kadangi neviršija nustatyto minimalaus 3,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (nuo 2015 m. sausio 1 d. galiojanti akto redakcija), CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279, 285, 286, 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 33,18 Eur (trisdešimt trijų eurų 18 ct) valstybinės žemės nuomos mokestį, 2,36 Eur (dviejų eurų 36 ct) delspinigius ieškovės Panevėžio miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 288724610, naudai.

Priteisti iš atsakovės J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15,00 Eur (penkiolikos eurų 00 ct) žyminį mokestį, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.