Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2014-05-26 · Civilinė byla Nr. 2-413-341/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-05-26
Bylos Nr.
2-413-341/2014
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-02949-2012-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Rapolas Žukas
Ieškovas
R. D.
Atsakovas
M. V., R. J., Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, J. J.
Trečiasis asmuo
VĮ Registrų centro, A. D.
Civilinė byla Nr. 2-413-341/2014Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02949-2012-1Procesinio sprendimo kategorija: 92; 93.1; 93.2.16; 93.2.21; 99.5; 113.1; 114.1; 114.9.; 114.11; 116.4
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 26 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Marius Rapolas Žukas,sekretoriaujant Almai Buinovskienei,dalyvaujant vertėjai G. Tijūnelienei,ieškovei R. D., jos atstovei advokatei I. Botyrienei,atsakovui M. V., jo atstovui advokatui S. Gedvilui,atsakovui R. J.,

atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovams V. K., M. M. ((duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnė),

trečiojo asmens VĮ Registrų centro atstovei V. V.,

teismo posėdyje nagrinėdamas civilinę bylą pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovams M. V. (M. V.), R. J., J. J., Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims VĮ „Registrų centras“, A. D., kurios įstatyminė atstovė R. D., išvadą teikiančiai institucijai – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl nuosavybės pripažinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė patikslintu ieškiniu (t. 1, b.l. 131-136) teismo prašo: 1. pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) esantys statiniai lauko virtuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 5I1/p, pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 4I1/ž, bei kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 3I1/m, yra G. V., mirusio (duomenys neskelbtini), nuosavybė, t.y. mirusio G. V. palikimo dalis, į kuria pretenduoja ieškovai; 2. pripažinti negaliojančiu Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnės atliktą namų ūkio Nr. (duomenys neskelbtini) įrašą 3. Pripažinti negaliojančia Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnės 2007-06-01 išduotą pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl M. V.“. 4. pripažinti negaliojančia 1 p. nurodytų statinių registraciją M. V., atliktą pagal Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnės 2007-06-01 išduotą pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl M. V.“ bei paskesnius šių statinių perleidimo sandorius: 2008-05-15 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovo M. V. ir atsakovo R. J. (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) toje dalyje, kurioje perleisti ginčo statiniai, t.y. dėl lauko virtuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 5I1/p, pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 4I1/ž, bei kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 3I1/m, perleidimo bei 2009-02-27 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų R. J. ir J. J. bei M. J. (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) toje dalyje, kurioje perleisti ginčo statiniai, t.y. dėl lauko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 5I1/p, pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 4I1/ž, bei kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 3I1/m perleidimo.

Ieškinyje nurodė, kad ieškovė ir H. V., kurio atžvilgiu 2014-01-20 teismo nutartimi (2 t., b.l. 74-75) byla nutraukta, kartu su atsakovu M. V. yra G. V., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmę įpėdiniai. Teigia, kad po G. V. mirties atsakovas M. V. lauko virtuvę, pažymėjimas plane 5I1/p, statybos pradžios ir pabaigos metai 1973, pirtį, pažymėjimas plane 411/ž, statybos pradžios ir pabaigos metai 1986, kiemo rūsį, , pažymėjimas plane 311/m, statybos pradžios ir pabaigos metai 1986, - įregistravo savo vardu, nors jie buvo pastatyti šalių tėvo G. V. dar 1973 metais, kai atsakovas M. V. buvo nepilnametis. Paaiškino, kad G. V. nuo 1966 metų (duomenys neskelbtini) seniūnijoje turėjo namą bei asmeniniam ūkiui naudojo žemę, esančią greta namo. Ginčo statiniai buvo pastatyti 0,70 ha ploto žemės sklypo ribose, o naudojimosi šiuo žemės sklypu faktas buvo įteisintas 1994 metais LR Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos XXIII sesijos 1994-03-29 sprendimu (šis žemės sklypas kol kas nėra suformuotas). Nuo 1982 m. ir iki šiol G. V. lėšomis pastatytoje lauko virtuvėje gyvena ieškovė R. D.. Nurodo, jog pirmasis dokumentas, kurį atsakovas M. V. registruodamas ginčo statinius pateikė VĮ Registrų centrui, buvo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnės 2006-12-14 išduota pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl M. V.“. Seniūnė 2012-06-08 atsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog minėtą pažymą ji išdavė remdamasi tik atsakovo M. V. žodiniais paaiškinimais. VĮ Registrų centro Vilniaus filialui atsisakius (sprendimo įrašyti priėmimą atidėti) įrašyti ginčo ir kitų nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą statinių, kadangi nebuvo ūkinės knygos įrašo, 2007 m. birželio mėnesį buvo atliktas namų ūkio Nr. (duomenys neskelbtini) įrašas ir atsakovui M. V. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnė M. M. išdavė naują 2007-06-01 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ir buvo atlikta ginčo statinių registracija. 2008-05-15 d. atsakovas M. V. ginčo statinius pardavė savo sutuoktinės M. J. sūnui R. J. ir J. J., o pastarieji 2009-02-27 ginčo statinius perleido atsakovo M. V. sutuoktinei M. J.. 2012-05-29 atsakovas M. V. pateikė ieškovei R. D. rašytinį pareiškimą, kuriame nurodė iki 2012-09-01 išsikelti iš lauko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

Atsakovas M. V. atsiliepime (t.1, b.l. 190-191), nesutikdamas su ieškiniu, nurodė, kad iš pastatų išdėstymo planų matyti, kad yra du gyvenamieji namai, du kiemo rūsiai, du šuliniai, dvi pirtys (tėvo į paveldimą turtą neįtraukta, nes neregistruota), dvi lauko virtuvės, kurie planuose pažymėti skirtingais indeksais, todėl daro išvadą, jog tėvui nebuvo reikalingi keli tos pačios paskirties pastatai. Jo ir tėvo šeimos turėjo savo statinius, reikalingus jų poreikių patenkinimui. Pažymėjo, jog ieškovė priimdama palikimą turto apyrašo nesudarė, kadastrinius matavimus ir tėvui priklausiusių minėtų statinių planus 2010 metais, registraciją darė būtent ieškovai ir jokių pretenzijų į atsakovo statytus pastatus tuomet nereiškė. Atsakovas savo nuo 1981 metų iki 1986 metų statytus pastatus užregistravo 2006 metais. Tiek statybų metu, tiek juos registruojant ieškovai, dėl statybų ir tėvas, jokių pretenzijų jam nereiškė. 2004 metais jo tėvas ir brolis H. V. norėjo, kad atsakovas padarytų bendrą pastatų planą, bet atsakovo žmona nenorėjo ir jis atsisakė daryti bendrą planą. Paaiškino, jog pastatus savo žmonos sūnui ir marčiai R. J. ir J. J. pardavė siekdamas išvengti šio turto pardavimo iš varžytinių, kadangi 2008 ar 2009 metais buvo nuteistas už autoįvykį ir teismas priteisė nukentėjusiajai 30 000 Lt piniginę kompensaciją už padarytą neturtinę žalą. Už parduotą turtą gautus ir dar skolintus pinigus sumokėjo nukentėjusiajai.

Prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas R. J. atsiliepime (t.1, b.l. 188-189), nesutikdamas su ieškiniu, nurodė, jog 2008-05-15 iš M. V., kuris yra jo mamos vyras, nupirko gyvenamąjį namą ir pastatus. Sutartis buvo sudaryta siekiant, kad antstolis iš varžytinių neparduotų M. V. turto, t.y. netektų gyvenamosios vietos. Prieš parduodamas pastatus M. V. paaiškinęs, kad jam reikia pinigų sumokėti savo krikštodukrai, kurią partrenkė ir sužalojo autoįvykio metu, o teismas jai priteisė išmokėti 30 000 Lt. Jis turėjo tik 10 000 Lt, už šiuos pinigus ir nupirko jo pastatus. Kitus pinigus sumokėti nukentėjusiajai žalos atlyginimą jo mama M. J. ir M. V. skolinosi. Teigia esantis sąžiningas turto pirkėjas ir nemato jokių teisinių argumentų, kad butų panaikinta pastatų pirkimo pardavimo sutartis. Taip pat nurodė, jog tarp jo ir jo žmonos bei jo mamos ir M. V. buvo sudaryta žodinė sutartis, kad jie gali atpirkti minėtą namą ir ūkinius pastatus už tą pačią sumą. Kai jam buvo sumokėti pinigai, jis tą patį namą ir ūkinius pastatus atgal pardavė savo mamai M. J.. Teigia, kad ieškinys neįrodytas, ir mano, kad ieškovai keršija M. V. dėl ketinimo iškeldinti R. D. iš savo ūkinio pastato.

Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime (t.1, b.l. 171-172) nurodė, kad 1998-03-17/1998-03-10 Lietuvos Respublikos valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos ir Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)/Nr. (duomenys neskelbtini) „ Dėl namų ūkių knygų seniūnijose“ seniūnijoms pavesta kasmet tikslinti namų ūkio knygas ir vykdyti Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-02-19 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintus nurodymus namų ūkių knygoms pildyti. Pagal Nurodymų namų ūkių knygoms pildyti reikalavimus 6 p., namų ūkių knygos seniūnijose pildomos <...> aplankant kiekvieną namų ūkį ir apklausiant gyventojus. Atkreipė dėmesį į tai, kad iki 2007 metų nebuvo atlikta pastatų techninė inventorizacija, todėl ūkinėse knygose nebuvo įrašų apie tai, kokiais indeksais pažymėti statiniai priklauso vienam ar kitam asmeniui, namų ūkio knygos buvo vedamos įvedant informaciją, gautą iš namų ūkio gyventojų. Tik remiantis atsakovų ir ieškovų (M. V., H. V., R. D. bei M. J.) bei liudininkų (L. L., H. D. ir J. D.) parodymais, (duomenys neskelbtini) seniūnijos atstovui nuvykus į vietą, t. y. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kokie statiniai priklausė ieškovų mirusiam tėvui G. V., o kokie pastatyti vėliau. Nustačius minėtą faktą buvo atliktas įrašas į namų ūkinę knygą. Teigia, kad, asmenys, pateikiantys šią informaciją, užtikrina, kad ji yra teisinga, o asmenys, kurie įvedinėjo minėtą informaciją, jos patikrinti neturėjo realių galimybių. Prašo ieškinį Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ atsiliepime į ieškinį (t.1, b.l. 174-175) nurodė, kad atsakovų nuosavybės teisės į ginčo statinius Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos ir kitų dokumentų pagrindu, dėl kurių galiojimo spręsti neprašoma: 2008-05-15 pirkimo-pardavimo sutarties, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-05-15 priėmimo-perdavimo akto, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-02-27 pirkimo-pardavimo sutarties, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-02-27 priėmimo-perdavimo akto, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-01-03 nuosavybės teisės liudijimo, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2013-01-03 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Mano, kad reikalavimas pripažinti negaliojančia ginčo statinių registraciją pagal minėtą Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2007-06-01 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) bei paskesnius sandorius yra išvestinio pobūdžio ir perteklinis, kadangi teismui pripažinus negaliojančiais dokumentus, kurių pagrindu buvo įregistruoti duomenys, įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų pagrindas pakeisti duomenis Nekilnojamojo turto registre teisės aktų nustatyta tvarka. Kadangi VĮ Registrų centras nėra šio ginčo materialinio teisinio santykio subjektas, turintis savarankišką teisinį suinteresuotumą dėl ginčo objekto, prašo ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus.

Šalies argumentai

Ieškovė bei jos atstovė teismo posėdyje ieškinio reikalavimus palaikė, nurodė, kad ginčo pastatai pastatyti jos tėvo. Ieškovė teigė, kad 2006-2007 m iš seniūnijos niekas nebuvo, dėl nuosavybės nieko neklausė, M. V. apie registraciją savo vardu neinformavo; nurodė, jog lauko virtuvė, kiemo rūsys buvo statomi beveik kartu - nuo 1973 m.; statė porą metų. Neturėjo pinigų registracijai; vėliau H. V. už savo pinigus padarė planą. Pradėjus daryti tėvo namo planą, pamatė, kad nėra lauko virtuvės. H. V. ėjo pas M. V., ir pasitikėdamas jo žodžiu, susitarė, kad turto priklausys pagal ieškovės siūlytą taikos sutarties projektą, tačiau atsakovas apgavo. Broliai žadėjo pasidalinti be notaro, ją apgavo. Vasaros virtuvėje teigia gyvenusi nuo (duomenys neskelbtini) metų; bendroje žemėje, priklausiusioje tėvui, yra V. namas miške, tėvas turėjo kiemo rūsį, kas yra pas M. V. – nežino, neužeina. Pirmi tėvo statiniai statyti iš medžio, o vėliau – iš plytų. Tėvas daug metų dirbo; nors sirgo, tačiau pats statė statinius. Ieškovės atstovė adv. I.Botyrienė patikslino ieškinio reikalavimus, kad prašo panaikinti įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) bei seniūnės pažymą dalyje, dėl ginčo ūkinių statinių įregistravimo. Nurodė, jog ginčo statinius 1973 m. statė G. V.; o atsakovas be jokio teisinio pagrindo įregistravo nuosavybę; vėlesni sandoriai niekiniai – sudaryti tik dėl akių; atsakovas perleido ne savo nuosavybę, - šiuo pagrindu prašo juos panaikinti. Dokumente, pateiktame Registrų centrui, M. V. pats nurodė, kad lauko virtuvė pastatyta 1973 m., tokie statybos metai įregistruoti NTR, ir tai yra oficialus rašytinis įrodymas; kitų objektų data (1986 m.) nurodyta neteisingai. Šių duomenų nepaneigia kiti įrodymai, o kad visi ginčo statiniai pastatyti beveik vienu metu patvirtina ir liudytojos V. B. parodymai. 1973 metais atsakovui buvo 14 metų, todėl jis negalėjo nei savo jėgomis, nei lėšomis pastatyti ginčo statinių. Liudytojų rašytiniai parodymai negali būti pripažinti paneigiančiais ginčo pastatų statybos metus, nes neatitinka leistinumo reikalavimų, neaišku, apie kokius objektus juose kalbama; jie nebuvo savarankiškai surašyti. Pagal išrašus, apart dviejų kiemo rūsių ir namų, vienarūšiai objektai neįregistruoti.

Atsakovas M. V. teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ginčo pastatai yra statyti jo paties. 2014-01-24 posėdžio metu teigė nusipirkęs mašiną, pasistatė garažą, kuris sudegė, tuomet pradėjo statyti mūrinį, kokiais metais neatsiminė; pats vežė plytas, tėvas lauko virtuvę turėjo. Nurodė, jog tėvas tvorą buvo pastatęs prie savo namo, o ne už ginčo statinių. Visus savo statinius pradėjo statyti 1980 m., o baigė -1990 m., iš darbo lėšų ir žmonos, su kuria pradžioj gyveno nesusituokę, pinigų. Tekstą su statinių datomis rašė inventorizaciją daręs asmuo ar žmona, o jis tik pasirašęs. Jis jiems sakęs, kad metų nežino, o darbuotojai surašė apytiksliai. Teigia broliams apie savo statinių registraciją pasakęs. Kai statė lauko virtuvę, gyveno su tėvu, po to mieste; vėliau miegojo ant šieno. Lauko virtuvėje gyveno 3-4 metus. Pirtį statė, kai nuo namo liko statybinių medžiagų – iki 1990 metų; tiksliai nepamena, kiemo rūsį – per savaitę gal 1985-1986 m. su broliu. Viską statė apie 10 metų. Vilniuje gyveno apie 2 metus. Susituokė (duomenys neskelbtini), po sūnaus gimimo; CMS – nepamena.

Atsakovo M. V. atstovas baigiamųjų kalbų metu paprašė taikyti ieškinio senatį antram ir trečiam ieškinio reikalavimui dėl juridinio asmens sprendimų. Nurodė, kad ieškovė 2010 gavo pažymą, kad priėmė palikimą, kurioje išvardinti visi tėvo statiniai, todėl iki 2011-03-16 galėjo ginčyti įrašus bet nepadarė. Taip pat nurodė, jog G. V. sirgo reumatu, todėl pats negalėjo statyti; pajamų neturėjo. Liudytoja L. L. patvirtino, kur ir kokie ir kieno buvo statyti statiniai. Atkreipė dėmesį, jog viskas vyko prieš 30 metų, todėl M. V. paaiškino, kaip atsimena. Pažymėjo, kad ieškovai sužinoję apie registraciją, 2 metus nieko neginčija, vėliau atsiranda pažyma H. V. sandoriui, ir tuomet dėl trečiųjų asmenų įtakos atsiranda ginčai.

Šalies argumentai

Atsakovas R. J. teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ginčo pastatai yra statyti jo patėvio - M. V.; jis nuo mažens su juo ir savo motina gyveno - pradėjo gyventi vasarnamyje, nuo mažens jis pats nešiojo rąstus. Kad ginčo statinius statė atsakovas, žino iš motinos M. J., M. V.. Pirtį kai statė patėvis jis atsimena; vasarnamį – iš paaiškinimų.

Atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovai ieškinį prašė spręsti teismo nuožiūra, nurodė, kad faktus tvirtino nustatyta tvarka. Seniūnė paaiškino, jog įrašai Nr. (duomenys neskelbtini) knygoje atsirado, kai buvo padaryti kadastriniai matavimai; visi pastatai įgyti iki 2000 m., o ūkinėje knygoje nebuvo jokių įrašų; Žemėtvarkos skyrius reikalavo sutvarkyti dokumentus. M. V. tvarkė savo turtą, o ne tėvo; 2006 m. važiavo į vietą, paprašė M. V., kad paimtų kaimynus; seniūnė vadovavosi kaimynų parodymais; po to vėl važiavo į vietą; patvirtino tik parašą; jie jau buvo surašę tekstą. Kai aprašinėjo pastatus, R. D. nedalyvavo. Teigia, už turinį neatsakanti. Kaimynai jai sakė, kad tie statiniai iš tikrųjų priklauso atsakovui. Kai ieškovai atnešė iš Kadastro bylą, tada ji knygoje padarė įrašą ir išdavė pažymą. Į vietą važiuoja raštinė ir pati seniūnė.

Atsiliepimas

Trečiojo asmens VĮ Registrų Centro atstovė palaikė savo atsiliepime nurodytas aplinkybes, ieškinį prašė spręsti teismo nuožiūra.

Atsakovei J. J., institucijai - Vilniaus rajono savivaldybės administracijos VTAS apie teismo posėdį žinoma, trečiojo asmens A. D. interesus atstovauja ieškovė, todėl byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant.

Ieškovo H. V. atžvilgiu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-01-20 nutartimi /t.2, b.l. 74-75/byla nutraukta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad pagal 2010-11-29 Paveldėjimo teisės liudijimą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), H. V., M. V. ir R. D. paveldėjo G. V. turtą, kurį sudarė 34,50 kv.m. ploto gyvenamasis namas (1A1m), ūkio pastatas (2I1m), kiemo rūsys (3I1b), ūkio pastatas (4I1m) bei kiti statiniai (šulinys) (pažymėjimas plane r) (2 t., b.l. 121-125)

Ginčo turtas, t.y. kiemo rūsys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane Nr. 3I1/m), pirtis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pažymėjimas plane nr. 4I1/ž) ir lauko virtuvė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pažymėjimas plane Nr. 5I1/p), esantys (duomenys neskelbtini), 2009-02-27 pirkimo-pardavimo sutarties, 2009-02-27 priėmimo-perdavimo akto ir 2013-01-03 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, pagrindu nuosavybės teise registruotas atsakovo M. V. vardu (1 t., b.l. 176-179). Be šio turto, šiuo adresu atsakovo vardu nuosavybės teise registruotas gyvenamasis namas bei tvartas. Nekilnojamojo turto registre įregistruota, jog lauko virtuvės statybos pradžios ir pabaigos metai – 1973; o pirties ir kiemo rūsio – 1986 m.; kadastro duomenų nustatymo data – 2006-08-29.

Pirminė ginčo statinių registracija atlikta ir atsakovo M. V. nuosavybės teisė į juos įregistruota 2007-06-01 Apylinkės (seniūnijos) pažymėjimo pagrindu.

2008-05-15 Turto pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas M. V. be kitų statinių, pardavė ginčo kiemo rūsį, pirtį, lauko virtuvę atsakovui R. J. (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)); tą pačią dieną sudarytas perdavimo - priėmimo aktas (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) (2 t., b.l. 152-159). 2009-02-27 turto pirkimo-pardavimo sutartimi R. J. bei J. J. aukščiau minėta 2008-05-15 sutartimi įgytą turtą pardavė M. J. (bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su atsakovu M. V. – 1p.) (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)); tą pačią dieną sutarties šalys pasirašė perdavimo – priėmimo aktą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) (2 t., b.l. 161-167). (duomenys neskelbtini) mirus sutuoktinei M. J., atsakovas M. V. paveldėjo jos turtą ir, kaip minėta, 2013-01-03 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindu ginčo statiniai 3I1/m; 4I1/ž, 5I1/p, esantys (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teise yra registruoti jo vardu (2 t., b.l. 170-189).

Kaip minėta, pirminė ginčo statinių registracija atlikta ir atsakovo M. V. nuosavybės teisė į juos įregistruota 2007-06-01 Apylinkės (seniūnijos) pažymėjimo pagrindu. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2007-06-01 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pagal 2004-2007 m. ūkinės knygos Nr. (duomenys neskelbtini) ir namų ūkio Nr. (duomenys neskelbtini) įrašą, namų ūkio galva įrašytas M. V., kuriam priklauso gyvenamas namas 1A1/ž, ūkiniai pastatai 2I1/p, 1i1/ž; 3I1/m; 4I1/ž, 5I1/p, esantys (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 148). Į bylą pateikta ir 2004-2007 m. ūkinės knygos (namų ūkio Nr. (duomenys neskelbtini) lapo) kopija; kurioje ūkio galva nurodytas M. V., ties 2007 m. grafa yra įrašas apie gyvenamąjį namą, išvardinti ūkio pastatai, tarp jų – ginčo statiniai, plane pažymėti indeksais 3I1/m; 4I1/ž, 5I1/p, esantys (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 138-139).

Ieškovė nurodo, jog ginčo statinius jam skirtoje žemėje statė tėvas G. V., o atlikti ginčo statinių inventorizacijos bei registracijos tėvo vardu ji negalėjo, kadangi atsakovas M. V. anksčiau įsiregistravo nuosavybės teisę į juos savo vardu, neteisėtai atlikto ūkinės knygos įrašo bei jo pagrindu išduotos pažymos pagrindu.

Atsakovo atstovas adv. S.Gedvilas baigiamųjų kalbų metu pareiškė prašymą taikyti ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnės atlikto namų ūkio Nr. (duomenys neskelbtini) įrašo bei (duomenys neskelbtini) seniūnės 2007-06-01 išduotos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo negaliojančiais.

CK 1.126 str. 2 d. nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Pagal CPK 253 str. 4 d., baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2006-08-28 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-438/2006 yra nurodęs, kad prašymą taikyti ieškinio senatį šalis turi teisę pareikšti atsiliepime į ieškinį (CPK 112 straipsnis, 227 straipsnio 2 dalis) bei parengiamajame teismo posėdyje (CPK 230 straipsnio 1 dalis), (...) taip pat bylos teisminio nagrinėjimo žodinio proceso tvarka metu, jeigu teismas tokį prašymą leidžia pateikti.

Nagrinėjamu atveju, atsakovas nei atsiliepime, nei parengiamajame ar teismo posėdyje bylos nagrinėjimo iš esmės metu prašymo taikyti ieškinio senatį nebuvo pareiškęs, teismas tokio prašymo nebuvo priėmęs, todėl, atsižvelgiant į paminėtas įstatymo nuostatas bei kasacinio teismo praktiką, baigiamųjų kalbų metu atsakovo atstovo pareikštas prašymas dėl ieškinio senaties taikymo nespręstinas.

Vilniaus savivaldybės administracija teigia, kad 1998-03-17/1998-03-10 Lietuvos Respublikos valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos ir Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) /Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl namų ūkių knygų seniūnijose“ seniūnijoms pavesta kasmet tikslinti namų ūkio knygas ir vykdyti Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-02-19 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintus nurodymus namų ūkių knygoms pildyti. Pagal Nurodymų namų ūkių knygoms pildyti reikalavimus 6 p., namų ūkių knygos seniūnijose pildomos <...> aplankant kiekvieną namų ūkį ir apklausiant gyventojus.

Tačiau nagrinėjamu atveju, teismas nesutinka su Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovų teiginiais, kad seniūnė viską atliko tinkamai. Pažymėtina, kad byloje esančioje 1986-1990 m. ūkio knygoje G. V. ūkio žinių lapo kopijoje (asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) šeimos galva įregistruotas H. V.; jo žmona V. S., taip pat sūnus M. V., dukra R. V. bei sūnus H. V. (2 t., b.l. 109-112). Taigi, tuo metu atsakovo šeima nebuvo nurodyta kaip atskiras namų ūkis, o šio ūkio nuosavybėje nurodyti statiniai, - tik 1966 m. statybos 48,5 ploto gyvenamasis namas bei daržinė; taip pat nurodyta, kad ūkis turi 50 (matavimo vienetai nenurodyti) žemės. 2012-06-08 rašte (duomenys neskelbtini) seniūnė nurodė, kad VĮ Registrų centrui išduotoje pažymoje esančius duomenis apie statinių nuosavybę nurodė vadovaujantis M. V. pateiktais žodiniais paaiškinimais (1 t., b.l. 91). Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atsiliepime bei posėdžio metu apklausta seniūnė nurodė, jog įrašai ūkio knygoje atlikti remiantis šalių bei liudytojų parodymų pagrindu; teismo posėdyje seniūnė negalėjo patvirtinti, kad dėl ginčo statinių nuosavybės buvo apklausta ir ieškovė ar H. V.. Pažymėtina ir tai, kad L. J., H. D. ir J. D. 2007-05-17 rašytiniuose parodymuose, kuriais remdamasi seniūnė atliko įrašą namų knygoje, nurodę, jog gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus savo jėgomis 1986 m. statėsi M. V., jokių ūkio statinius identifikuojančių požymių nenurodė (1 t., b.l. 140, 141-143). Taigi, matydama ankstesniuose dokumentuose (namų ūkio knygoje) užfiksuotus duomenis apie G. V. namų ūkį, jam priklausančius asmenis, iš M. V. nereikalaudama papildomų statinių nuosavybės įrodymų, ir neapklaususi kitų ūkyje įregistruotų asmenų dėl statinių nuosavybės, Pagirių seniūnė nepagrįstai vadovavosi tik M. V. ir kaimynų parodymais, ir jų pagrindu padarė įrašą namų ūkio knygoje.

Kaip minėta, ieškovė teigia, kad visus ginčo statinius statė G. V.. Sprendžiant klausimą dėl ginčo statinių nuosavybės, pažymėtina ir tai, kad Kadastrinių matavimų byloje yra ranka rašytas statinių sąrašas, kuriuo M. V. patvirtino, jog jo namas pastatytas 1986 m., tvartas, rūsys bei pirtis pastatyti 1986 metais, garažas 1987 m., o vasaros virtuvė – 1973 metais (2 t., b.l. 142). Teismo posėdyje atsakovas aiškino, jog inventorizaciją atliekančių darbuotojų surašytą tekstą jis tik pasirašė, tačiau argumentuotai nesugebėjo paaiškinti, kodėl jis parašu patvirtino, jo manymu neteisingus duomenis. Kaip minėta, būtent tokie ginčo lauko virtuvės statybos metai (1973) nurodyti Nekilnojamojo turto registre. Teismo posėdyje apklausta liudytoja L. J. teigė pati mačiusi, kad ginčo statinius statė atsakovas M. V., tačiau statybos metus nurodžiusi pagal M. V. pasakymą. Tuo tarpu teisme apklausta liudytoja V. B. (3 t., b.l. 58-59) nurodė, jog su ieškove bendrauja nuo pirmos klasės, t.y. nuo maždaug (duomenys neskelbtini) metų; apie 1972-1973 metus lauko virtuvė buvo statoma; ją statė ieškovės tėvas – vaikystėje matė žaisdama su ieškove; 1979 -1980 m. pastatas jau buvo užbaigtas, liudytojos tėvas pastatė pečiuką, tuomet ten įsikūrė R. D.. Nurodė, jog kalba apie pastatą prie kelio.

Taigi, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus bei liudytojų parodymus, labiau tikėtina ieškovės nurodoma aplinkybė, kad lauko virtuvė buvo statoma 1973 metais. 1973 metais atsakovui M. V. buvo (duomenys neskelbtini) metų, todėl, nesant kitų nuosavybės dokumentų, darytina išvada, kad atsakovas dėl savo amžiaus negalėjo įgyti nuosavybės teisės į lauko virtuvę. Aplinkybė, kad atsakovas statė ar padėjo statyti minėtą statinį, pati savaime neapsprendžia nuosavybės teisės į jį įgijimo. Dėl tos pačios priežasties, aplinkybės, jog G. V. pats asmeniškai dėl sveikatos negalėjo statyti statinių, nepripažintinos reikšmingomis ginčui. Be to, pateiktuose dokumentuose yra duomenys apie G. V. ligą 1987 metais; taip pat duomenys, kad nuo 1977 metų jis yra dirbęs ne vienoje darbovietėje (3 t., b.l. 14-18).

Tačiau, kaip minėta, kitų ginčo statinių, t.y. kiemo rūsio ir pirties, Nekilnojamojo turto registre nurodyti statybos metai – 1986; sutampa su atsakovo M. V. vardu nuosavybės teise įregistruoto gyvenamojo namo, kurio nuosavybės teisės šioje byloje nėra ginčijamos, statybos metais. Byloje esančių įrodymų nepakanka konstatuoti, jog šiuos statinius pastatė bei įgijo į juos nuosavybės teisę G. V.. Liudytoja V. B. apie kitus ginčo ūkio pastatus nieko konkrečiai negalėjo nurodyti, aukščiau minėtoje 1986-1990 m. ūkio knygoje G. V. vardu šie statiniai nebuvo įregistruoti; kitų nuosavybės teisę į šiuos statinius patvirtinančių įrodymų, nepateikta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo ginčo statinių - kiemo rūsio ir pirties- pripažinti G. V. nuosavybe (CPK 178 str.).

Taigi, nustačius, kad lauko virtuvę, plane pažymėtą indeksu 5I1/p, 1973 metais savo namų valdoje pastatė G. V., pripažintina, kad (duomenys neskelbtini) seniūnė, nepagrįstai, nenustačiusi visų aplinkybių dėl šio pastato priklausomybės, atliko įrašą namų ūkio knygoje (Ūkio Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl ūkinio pastato, plane pažymėto 5I1/p, t.y. lauko virtuvės, esančios (duomenys neskelbtini), priklausymo M. V.; bei jo pagrindu VĮ Registrų centrui išdavė 2007-06-01 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, kad lauko virtuvę, kartu su kitais statiniais atsakovas perleido 2008-05-15 pirkimo-pardavimo sutartimi, o vėlesne, t.y. 2009-02-27, pirkimo-pardavimo sutartimi vėl įsigijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine M. J.. Ieškovė prašo pripažinti negaliojančiais šiuos sandorius dalyje dėl ginčo statinių. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu M. V. nuosavybės teisė į statinius (tame tarpe į lauko virtuvę), be minėtų sandorių, registruota ir 2013-01-03 Paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu, dėl kurio ieškovė jokio reikalavimo nepareiškė.

Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 str.). VĮ Registrų centras savo atsiliepime, pateiktame 2013-02-15, atkreipė dėmesį, kad atsakovo nuosavybės teisės į ginčo statinius Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos ir kitų dokumentų pagrindu, tame tarpe ir 2013-01-03 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau ieškovė dėl šio dokumento pripažinimo iš dalies negaliojančiu iki pat bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, reikalavimo nepareiškė.

Taigi, nenuginčijus minėto turto (1/2 dalies lauko virtuvės) įgijimo pagrindo, ieškovės reikalavimai dėl nuosavybės pripažinimo, seniūnės įrašo bei pažymos panaikinimo, pirkimo-pardavimo sandorių dalies pripažinimo negaliojančiais, nesukeltų teisinių pasekmių, todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovui M. V. pagal ginčijamą 2009-02-27 sandorį priklausė ½ dalis ginčo statinių, bei į išdėstytus argumentus dėl ginčo esmės, ieškovės reikalavimai dėl nuosavybės pripažinimo, įrašo ūkinėje knygoje bei seniūnės pažymos tenkintini iš dalies, - pripažintina, kad ½ dalis lauko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 5I1/p, esanti (duomenys neskelbtini), yra G. V., mirusio (duomenys neskelbtini), nuosavybė; pripažintinas negaliojančiu Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnės įrašas namų ūkio knygoje Nr. (duomenys neskelbtini) (ūkio Nr. (duomenys neskelbtini)) įrašą dėl ½ dalies ūkinio pastato, plane pažymėto 5I1/p, priklausymo M. V., taip pat pripažintas negaliojančia Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnės 2007-06-01 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl ½ dalies ūkinio pastato, plane pažymėto 5I1/p, esančio (duomenys neskelbtini), priklausymo M. V. (1964 m. CK 109 str.).

Kadangi įsiteisėjęs teismo sprendimas yra pagrindas pakeisti duomenis Nekilnojamojo turto registre, todėl ieškovės reikalavimas panaikinti ginčo statinių registraciją, atliktą pagal Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnės 2007-06-01 išduotą pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl M. V.“ laikytinas pertekliniu, ir atmestinas.

Kadangi asmuo gali perleisti tik tokį turtą, kuris jam priklauso nuosavybės teise, pripažinus iš dalies negaliojančiais įrašą namų ūkio knygoje dėl ginčo statinių nuosavybės M. V. vardu, bei jo pagrindu išduotą pažymą, kurios pagrindu nekilnojamojo turto registre įregistruota jo nuosavybė, pripažintini iš dalies negaliojančiais ginčo turto perleidimo sandoriai, t.y. 2008-05-15 Turto pirkimo-pardavimo sutartis toje dalyje, kuria atsakovas M. V. pardavė ½ lauko virtuvės atsakovui R. J. (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)); 2008-05-15 perdavimo - priėmimo aktą, toje dalyje, kuria atsakovas M. V. perdavė ½ lauko virtuvės atsakovui R. J. (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)); 2009-02-27 turto pirkimo-pardavimo sutartis, toje dalyje, kuria R. J. bei J. J. aukščiau minėta 2008-05-15 sutartimi įgytą ½ lauko virtuvės pardavė M. J. (bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su atsakovu M. V.) (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)); 2009-02-27 perdavimo – priėmimo aktą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) dalyje, kuria R. J. bei J. J. perdavė ½ lauko virtuvės M. J., taipogi pripažintini negaliojančiais (CK 1.80 str.).

Teismo sprendimui įsiteisėjus, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-01-24 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, naikintinos (CPK 150 str.).

Patenkinus ieškinį iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, bei vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijumi, iš atsakovų M. V. bei Vilniaus rajono savivaldybės administracijos lygiomis dalimis priteistina 81 Lt žyminio mokesčio (1 t., b.l. 1, 44) ieškovės R. D. naudai, taip pat iš ieškovės R. D. priteistina 18,81 Lt, o iš atsakovų M. V. bei Vilniaus rajono savivaldybės administracijos lygiomis dalimis 26,68 Lt pašto išlaidų valstybei (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 185, 259, 263-270 str.,

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad ½ dalis lauko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 5I1/p, esančios (duomenys neskelbtini), yra G. V., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), nuosavybė.

Pripažinti negaliojančiu Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnės įrašą 2004-2007 m. namų ūkio knygoje Nr. (duomenys neskelbtini) (ūkio Nr. (duomenys neskelbtini)) dalyje dėl ½ dalies ūkinio pastato, plane pažymėto 5I1/p, priklausymo M. V..

Pripažinti negaliojančia Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnės 2007-06-01 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl ½ dalies ūkinio pastato, plane pažymėto 5I1/p, esančio (duomenys neskelbtini), priklausymo M. V..

Pripažintini iš dalies negaliojančiais: 2008-05-15 Turto pirkimo-pardavimo sutartį dalyje, kuria atsakovas M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) pardavė ½ lauko virtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) atsakovui R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)); ir 2008-05-15 perdavimo - priėmimo aktą, toje dalyje, kuria atsakovas M. V. perdavė ½ lauko virtuvės atsakovui R. J. (reg. Nr. (duomenys neskelbtini));

Pripažinti iš dalies negaliojančiais: 2009-02-27 turto pirkimo-pardavimo sutartį dalyje, kuria R. J., a.k. (duomenys neskelbtini), bei J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ½ lauko virtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavė M. J., a.k(duomenys neskelbtini) (bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su atsakovu M. V.) (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)); bei 2009-02-27 perdavimo – priėmimo aktą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) dalyje, kuria R. J. bei J. J. perdavė ½ lauko virtuvės M. J..

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovų M. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (į.k. (duomenys neskelbtini)) po 40,50 Lt (keturiasdešimt litų 50 ct) žyminio mokesčio ieškovei R. D. (a.k./ (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovų M. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (į.k. (duomenys neskelbtini)) po 13,34 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš ieškovės R. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) 18,81 Lt (aštuoniolika litų 81 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-01-24 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t.y. ieškovų R. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ir H. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) reikalavimų užtikrinimui uždėtą areštą lauko virtuvei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirčiai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kiemo rūsiui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini)), draudimą atsakovui M. V. (M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) šiais pastatais disponuoti; draudimą atsakovui M. V. daryti fizinį poveikį lauko virtuvei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Marius Rapolas Žukas