- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-02-09
- Bylos Nr.
- 1A-128/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laima Garnelienė (pirm.), Aloyzas Kruopys, Svajūnas Knizleris (pran.)
- Nuteistasis
- L. T., D. P., J. P.
- Nukentėjusysis
- Z. A. Š.
- Advokatai
- Aleksandras Kuznecovas
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimos Garnelienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. spalio 4 d. nuosprendžio, kuriuo L. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 2 d. 9 p. laisvės atėmimu septyniolikai metų. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.
Priteista iš nuteistojo L. T. nukentėjusiajam Z. A. Š. 4200 Lt turtinei ir 30000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti D. P. ir J. P., tačiau nuosprendis jų atžvilgiu apeliacine tvarka neapskųstas. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. T. nuteistas už tai, kad 2004 m. rugpjūčio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių rajone, išgertuvių metu, matydamas, kad A. Š. turi auksinių dantų, siekdamas juos užvaldyti, suduodamas smūgį peiliu A. Š. į kaklo sritį, padarydamas jai durtinę – pjautinę žaizdą kairėje kaklo pusėje su kaklo kraujagyslių pažeidimu, tyčia dėl savanaudiškų paskatų nužudė ją, išlupo dantis, po ko, kartu su J. P. ir D. P. užkasė A. Š. lavoną Rumšiškių miestelio ribose, 10 m. nuo magistralės Klaipėda – Vilnius 232 kilometro.
Šalies argumentai
Nuteistasis L. T. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti bausmę, sutrumpinti laisvės atėmimo laiką. Mano, kad jam paskirta bausmė yra per griežta. Nurodo, kad nusikalstimą įvykdė dėl girtumo, spontaniškai, J. P. įtakotas. Pripažįsta, kad nužudymo momentu turėjo savanaudišką tikslą realizuoti nukentėjusios dantis, tačiau prablaivėjęs atsisakė iš to turėti naudos. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad jis prisipažino ir gailisi įvykdęs nusikaltimą, davė išsamius parodymus ir tuo padėjo tyrimui, taip pat atlygino nukentėjusiajam dalį žalos ir pripažino likusią ieškinio dalį. Mano, kad teismas turi atsižvelgti į tai, kad anksčiau jo padaryti nusikaltimai nebuvo smurtinio pobūdžio.
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo L. T. gynėjas prašė jo ginamojo apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras - atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.
Apygardos teismas pilnai ir visapusiškai ištyrė nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei pagrįstai jį nuteisė pagal BK 129 str. 2 d. 9 p., ko apeliaciniame skunde iš esmės neginčija ir pats nuteistasis. Jo kaltė įrodyta nuteistųjų J. P., D. P., paties nuteistojo L. T. parodymais, parodymų patikrinimo vietoje protokolu, teismo medicinos specialisto išvadomis bei kitais, apygardos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Apeliaciniame skunde iš esmės ginčijamas paskirtosios bausmės dydis.
Nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad auksiniai nukentėjusiosios dantys jam buvo reikalingi tam, kad jis turėtų už ką gerti, tačiau jų nerealizavo, nes atsisakė tokio sumanymo, reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi, nes nuteistasis nužudė A. Š., turėdamas tikslą užvaldyti nukentėjusiosios turtą, t.y. dėl savanaudiškų paskatų. Be to, nuteistasis pats skunde teigia, kad nusikaltimą padarė dėl girtumo. Tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl teismas teisingai pripažino šį faktą atsakomybę sunkinančia aplinkybe.
Nuteistojo argumentas, kad nusikaltimą jis padarė J. P. įtakotas, taip pat neturi jokio pagrindo, kadangi tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad nuteistasis ir J. P. būtų taręsi ar susitarę dėl bendrų veiksmų siekiant užvaldyti nukentėjusiosios auksinius dantis bei dėl A. Š. nužudymo. Bylos duomenimis nustatyta, kad J. P. pasikvietęs jį į kitą kambarį tik pasakė nuteistajam, kad nukentėjusioji turi auksinius dantis, tačiau tai nereiškia, kad J. P. įtakojo L. T. nužudyti A. Š. bei užvaldyti jos turtą.
Apygardos teismas pagrįstai nepripažino jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe tai, kad nuteistasis prisipažino kaltu ir gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos bei iš dalies atlygino žalą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 ,,Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ 16 punkte išaiškinta, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes (jo atsiprašo ir pan.). Tačiau nors byloje yra L. T. atviras prisipažinimas ir jis atlygino dalį žalos nukentėjusiajam A. Š., iš bylos aplinkybių visumos matyti, kad nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu keitė savo parodymus, teisme teigė, kad dėl girtumo neatsimena, kaip nužudė ir ar nužudė A. Š. Nužudęs A. Š. ir išlupęs dantis, kartu su J. P. ir D. P. slėpė padaryto nusikaltimo pėdsakus: su J. P. išvalė kraują, slėpė lavoną po sofa, kartu su J. P. ir D. P. užkasė A. Š. lavoną. Po nusikaltimo padarymo nuteistasis dar penkias dienas buvo pas J. P. ir pasiėmęs dantis išvažiavo. Taigi toks kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą ir gailėjimasis nerodo mažesnio jo pavojingumo, todėl apygardos teismas pagrįstai apelianto atžvilgiu netaikė BK 59 str. nuostatų. Tai, kad nuteistasis iš dalies atlygino materialinę žalą, t.y. 300 Lt, kolegijos manymu, nėra pagrindas daryti išvadą, kad L. T. paskirta bausmė yra aiškiai per griežta.
Apygardos teismas nuteistajam L. T. pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. paskyrė tinkamą bausmę, atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. L. T. padarė tyčinį, labai sunkų nusikaltimą, sukeliantį negrąžinamus padarinius ir ypatingą žalą visuomenei. Eilę kartų teistas už tyčinius nusikaltimus, L. T. nusikalsta reguliariai, baustas administracine tvarka, neturi pastovaus pragyvenimo šaltinio. Be to, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr.46 30 p. nurodyta, kad, jei byloje yra vien atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 str., skiriant terminuotą laisvės atėmimo bausmę, paprastai turėtų būti skiriama didesnė laisvės atėmimo bausmė, negu sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Šiuo atveju, yra nuteistojo L. T. atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Kolegijos nuomone, apygardos teismas, įvertinęs visas aplinkybes, pagrįstai skyrė sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, didesnę nei bausmės vidurkis, t.y. septyniolika metų. Paskirta bausmė nėra per griežta, jos dydis neprieštarauja teisingumo principui. BK 54 str. ir 61 str. reikalavimai nepažeisti.
Apygardos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo L. T. apeliacinį skundą atmesti.