- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-04-21
- Bylos Nr.
- 2-207-253/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Pupeikienė
- Ieškovas
- D. K.
- Atsakovas
- UAB „Lietuvos rytas“
Klaipedos apygardos teismo teiseja Albina Pupeikiene, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, Jolantai Dryžienei, Editai Mažrimienei, dalyvaujant ieškovei D. K., treciajam asmeniui A. P., viešame teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal ieškoves D. K. ieškini atsakovei UAB „Lietuvos rytas“, treciajam asmeniui A. P. del asmens garbes ir orumo gynimo bei turtines ir neturtines žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustate:
Šalies argumentai
ieškove D. K. kreipesi i teisma, nurodydama, kad dienrašcio „Lietuvos rytas“ 2006-11-10 numeryje yra paskleistos tikroves neatitinkancios ir jos garbe bei oruma žeminancios žinios, ir patikslinusi savo reikalavimus praše:
1. Pripažinti, kad 2006-11-10 „Lietuvos ryto“ laikraštyje Nr. 258 (4825) straipsnyje „Vaikas – be koju ir be ranku, o kaltu nera“ paskelbtos žinios neatitinka tikroves ir žemina jos garbe bei oruma:
Šalies argumentai
1.1. Pastraipoje „Maldavo vežti i ligonine“ yra tikroves neatitinkantys faktai:
a) „..tris kartus jo apžiureti atvyko ta pati pediatre D. K.“;
b) „..gydytojos teko ne tik maldauti, bet ir pareikalauti, kad vaika kuo greiciau vežtu i ligonine“;
c) „..žaizda gijo sunkokai, prasidejo komplikacijos – viena diena vaikas eme vemti, viduriuoti“.
1.2. Pastraipoje „Ištvere ne viena operacija“ yra tikroves neatitinkantys faktai:
a) „..(duomenys neskelbtini) T. jau po valandos prarado samone“;
b) „..T. visa menesi buvo komos bukles“;
2. Ipareigoti atsakove UAB „Lietuvos rytas“ adekvacia forma (dienrašcio „Lietuvos rytas“ pirmame puslapyje, toje pacioje vietoje (viršuje), pirmame plane, didelemis raidemis) išspausdinti tokio turinio paneigima:
„Dienraštyje „Lietuvos rytas“, 2006-11-10 Nr. 258 (4825) straipsnyje „Vaikas – be koju ir be ranku, o kaltu nera“, yra paskleisti tikroves neatitinkantys duomenys:
1. Pastraipoje „Maldavo vežti i ligonine“ yra tikroves neatitinkantys faktai:
a) „..tris kartus jo apžiureti vyko ta pati pediatre D. K.“;
b) „..gydytojos teko ne tik maldauti, bet ir pareikalauti, kad vaika kuo greiciau vežtu i ligonine“;
c) „..žaizda gijo sunkokai, prasidejo komplikacijos – viena diena vaikas eme vemti, viduriuoti“;
2. Pastraipoje „Ištvere ne viena operacija“ yra tikroves neatitinkantys faktai:
a) „..(duomenys neskelbtini) T. jau po valandos prarado samone“;
b) „..T. visa menesi buvo komos bukles“.
3. Priteisti iš UAB „Lietuvos rytas“ 619,41 Lt turtines žalos ir 272 027 Lt neturtines žalos atlyginimo, iš viso 272 646,41 Lt ieškoves naudai.
Posedžio metu ieškove savo reikalavimus palaike ir paaiškino, kad 2006-11-10 „Lietuvos ryto“ laikraštyje buvo išspausdintas žurnalistes A. P. straipsnis „Vaikas – be koju ir be ranku, o kaltu nera“, kuriame buvo paskelbti tikroves neatitinkantys duomenys, žeminantys ieškoves garbe ir oruma. Apie straipsni laikraštyje jai praneše kolegos. Iš straipsnio konteksto galima suprasti, kad ji kaip gydytoja yra nekompetentinga, nesugeba pamatyti žaizdu vaiko kune, kad ji yra be morales ir privede vaika prie tokios bukles, kad po valandos jis neteko samones, i ja aplinkiniai žiuri kaip i nusikaltele, nes turi maldauti, kad vežtu i ligonine. Kiekvienas ieškinyje nurodytas teiginys atskirai ir minetu teiginiu visuma neatitinka tikroves, pažeide ieškoves garbe ir oruma, padare didele moraline žala ieškoves dalykinei reputacijai, suterše jos gera varda visuomeneje, sunkiu išgyvenimu patyre jos dukra. Ji iš karto kreipesi i atsakove, kad šia neteisinga informacija paneigtu, taciau buvo gautas neigiamas atsakymas, nurodant, kad tai, kas parašyta, buvo viešai pasakyta teismo posedyje. Pagal iškvietima pas S. ji važiavo ne tris, o tik du kartus. Serganciam vaikui ji skyre atitinkama gydyma. Dar važiuodama antra karta pas S., ji automobilyje suraše siuntima i vaiku ligonine, todel nepagristai straipsnyje yra nurodyta, kad jos reikejo ne tik maldauti, bet ir reikalauti, jog vežtu vaika i ligonine. Šiuo straipsniu buvo padaryta ne tik žala jai, bet ir dukrai, kuri yra studente. Del aplinkiniu neigiamos reakcijos dukra nebegali tinkamai mokytis, del ko pablogejo jos pažangumas, tenka moketi už studijas. Padaryta turtine žala ji ivertina 619,41 Lt, o neturtine – 272 027 Lt.
Atsiliepimas
Atsakove UAB „Lietuvos rytas” atsiliepime (b. l. 58–61) bei paruošiamuosiuose dokumentuose (b. l. 90–92) nepripažino ieškoves reikalavimo ir praše atmesti ieškini kaip nepagrista. Atsakove nurode, kad ieškove dirba gydytoja, todel ji yra priskirtina viešuju asmenu kategorijai, o viešasis asmuo nesinaudoja tokiu paciu garbes ir orumo gynimu kaip privatus asmuo. Ieškoves prašoma priteisti neturtines žalos atlyginimo suma prieštarauja sažiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams. Atsakove taip pat nurode, kad šiuo atveju turi buti taikoma Visuomenes informavimo istatymo 54 straipsnio 2 dalis, kuri nustato, kad viešosios informacijos rengejas ar platintojas neatsako už tikroves neatitinkancios informacijos paskleidima, jei nurodo informacijos šaltini, o ši informacija buvo viešai pasakyta atviruose teismo posedžiuose. Mano, jog ieškove nepagristai prašo priteisti iš atsakoves sumoketus pinigus už dukters moksla, kadangi dukte yra pilnamete.
Treciasis asmuo A. P. posedžio metu praše ieškini atmesti tais paciais motyvais, kaip ir atsakove. Paaiškino, kad rašydama straipsni ji remesi informacija, kuria sužinojo teismo posedžiu metu, ir D. ir V. S. po posedžiu išsakytais teiginiais. Pripažino, kad po teismo posedžiu tevai buvo susijaudine, todel gali buti, kad ji neteisingai suprato pastaruju žodžius.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad 2006 m. lapkricio 10 d. laikrašcio „Lietuvos rytas“ pirmame puslapyje buvo išspausdintas žurnalistes A. P. straipsnis „Vaikas – be koju ir be ranku, o kaltu nera“ (b. l. 81–82). Ieškove 2006-12-08 (b. l. 7) praše atsakove paneigti straipsnyje nurodytus teiginius, išspausdinant tokio turinio paneigima: „Dienraštyje „Lietuvos rytas“, 2006-11-10 Nr. 258 (4825) straipsnyje „Vaikas – be koju ir be ranku, o kaltu nera“, pastraipoje „Maldavo vežti i ligonine“, yra paskleisti tikroves neatitinkantys duomenys, kad (duomenys neskelbtini) gydytoja D. K. tris kartus buvo atvykusi apžiureti nukentejusiojo T. S. ir kad jos teko ne tik maldauti, bet ir pareikalauti, kad vaika kuo greiciau vežtu i ligonine“. Paneigimas paskelbtas nebuvo, o UAB „Lietuvos rytas“ vadovas G. V. 2006-12-18 rašte nurode, kad ieškoves gincijamus duomenis žurnalistei papasakojo D. ir V. S. Todel, pasak pastarojo, vadovaujantis VII 54 str., visuomenes informavimo priemone atleidžiama nuo atsakomybes už melagingu duomenu paskleidima, nes ji nurode informacijos šaltini. Už tokios informacijos paviešinima atsako šia informacija paskleides asmuo (b. l. 8).
Laisve laisvai reikšti savo mintis ir teise tureti isitikinimu, taip pat teise ieškoti, gauti ir skleisti informacija yra konstitucines nuostatos, itvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje. Taciau informacijos laisve nera absoliuti ir visa apimanti. Pagal Visuomenes informavimo istatymo 4 straipsni, viešosios informacijos rengejai, žurnalistai viešaja informacija turi pateikti teisingai, tiksliai ir nešališkai, laikytis žurnalistu profesines etikos normu, gerbti kitu teises. Spaudos laisve ir teise skleisti informacija yra teiseta tol, kol nepažeidžia kito asmens teisiu. Kai asmuo, igyvendindamas savo teise skleisti informacija, pažeidžia teises normas ir kitu asmenu teises, taikoma teisine atsakomybe už garbes ir orumo pažeidima.
Civilinius teisinius santykius, susijusius su garbes ir orumo gynimu bei moralines žalos atlyginimu, kai žinios paskelbtos per visuomenes informavimo priemones, reguliuoja Visuomenes informavimo istatymas, o CK 2.24 straipsnio nuostatos šiems teisiniams santykiams taikomos tokia apimtimi, kiek ju nereguliuoja Visuomenes informavimo istatymas.
Asmens garbe ir orumas yra ginami, kai nustatoma šiu faktu visuma: a) žiniu paskleidimo faktas; b) faktas, jog paskleistos žinios yra apie ieškova; c) faktas, jog paskleistos žinios žemina asmens garbe ir oruma; d) faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikroves. Jei asmuo ar organizacija, paskleide gincijamas žinias, neirodo teisme, kad jos atitinka tikrove, teismas ipareigoja juos paneigti gincijamas žinias ir nustato tokiu žiniu paneigimo buda, t. y. ši norma itvirtina paskleistu duomenu ir tikroves neatitikimo prezumpcija.
Byloje nekilo ginco del žiniu paskleidimo fakto ir fakto, jog dalis minimu žiniu (atsakove atiliepime nurode, jog viename sakinyje yra pamineta ieškoves pavarde, kiti ieškoves gincijami teiginiai yra visiškai su ja nesusije) yra apie ieškove D. K.
Tarp šaliu kiles gincas del paskleistu žiniu atitikties tikrovei ir ju žeminancio pobudžio bei žalos atlyginimo.
Savoka „atitiktis tikrovei“ vertinama 2 aspektais: ar teisingas pranešimas apie faktus ir ar teisingai (adekvaciai) vertinami ivyke ivykiai. Paskleistu žiniu irodinejimo taisykle yra tokia, kad ipareigoja asmeni, paskleidusi žinias, irodyti, kad žinios atitinka tikrove. Kompleksiškai vertinant ginco aplinkybes, darytina išvada, kad ginco žiniu paskleidimas turejo itakos teigiamo požiurio i ieškove pakeitimui, sumenkino jos reputacija ir pažemino jos garbe ir oruma bei neatitiko tikroves (LR CPK 185str.).
Nei atsakove, nei treciasis asmuo šioje byloje nenurode, kad straipsnyje yra išsakyta žurnalistes nuomone. Todel nekilo ginco del to, kad straipsnyje yra pranešama apie ivykusius faktus, o ne išsakoma nuomone. Todel lieka išspresti, ar teisingai (adekvaciai) vertinami ivyke ivykiai.
Žodžiai „garbe“ ir „orumas“ aiškintini taip, kaip suprantami bendrineje kalboje. Asmens garbe – tai visuomenes pripažistama pagarba už nuopelnus, geras asmens vardas. Asmens garbes sinonimas yra asmens reputacija. Asmens orumas – tai subjektyvus asmens saves vertinimas, savo vertes pajutimas. Apie asmeni paskleistos žinios – informacija apie faktus ar ju duomenis (reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, ivykius), grindžiamus tiesa, kuria galima užtikrinti patikrinimo ir irodymo priemonemis. Tai netaikoma nuomonei, nes jai negali buti taikomi tiesos ir netiesos kriterijai, o reikšti nuomone yra viena iš pagrindiniu žmogaus teisiu (Konstitucijos 25 straipsnis). Savoka „paskleidimas“ apima duomenu perdavima bet kokiomis priemonemis (žodžiu, raštu (knygoje, charakteristikoje, laiške ir pan.), per visuomenes informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, išskyrus ta, apie kuri tie duomenys skleidžiami. Žodis „žeminti“ bendrine prasme reiškia menkinti, niekinti, peikti, kaltinti kita kuo nors. Kad duomenys neatitinka tikroves, reiškia, jog paskleistos žinios yra melagingos, pramanytos, išgalvotos, t. y. iš tikruju tokiu faktu, aplinkybiu nebuvo ar buta kitokiu. Teismas, nustatydamas fakta, ar paskleistos žinios žemina ieškovo garbe ir oruma, turi vadovautis ne subjektyvia ieškovo ar atsakovo nuomone, o atsižvelgti i objektyvius kriterijus, t. y. ar žinios gali buti laikomos diskredituojanciomis asmens garbe, gera varda visuomeneje bei mažinanciomis asmens paties saves vertinima.
Iš straipsnio „Vaikas – be koju ir be ranku, o kaltu nera“ pastraipos „Maldavo vežti i ligonine“ sakiniu „..tris kartus jo apžiureti atvyko ta pati pediatre D. K.“; „..gydytojos teko ne tik maldauti, bet ir pareikalauti, kad vaika kuo greiciau vežtu i ligonine“; kontekstas leidžia daryti išvada, kad straipsnio autore A. P. gauta informacija aiškiai ir suvokiamai kiekvienam skaitytojui išdeste savo straipsnyje. Tiek atsakoves vadovas G. V. 2006-12-18 rašte (b. l. 8), tiek treciasis asmuo A. P. teismo posedžio metu (b. l. 112–113) nurode, jog gincijamus duomenis žurnalistei nurode D. ir V. S. Taciau VII 41 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad žurnalistai turi teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti informacijos šaltinius, atidžiai ir rupestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais. Jeigu nera galimybes patikrinti informacijos šaltinio patikimuma, tai reikia nurodyti skelbiamoje informacijoje. Tai, kad posedžio metu treciasis asmuo A. P. nurode, jog galbut ji neteisingai suprato D. ir V. S. žodžius, išsakytus po teisiamojo posedžio, neatleidžia atsakovo nuo pareigos skelbti patikrintus duomenis.
Nepasitvirtino ir atsakoves procesiniuose dokumentuose nurodytas faktas, kad straipsnyje išdestytus faktus žurnaliste sužinojo viešame teismo posedyje, nes baudžiamosios bylos medžiagoje (t. 8, b. l. 90–189, t. 9, b. l. 1–18) tai taip pat nera užfiksuota.
Iš pridetos baudžiamosios bylos Nr. 1-453-201/2006 medžiagos nustatyta, kad pagal iškvietima GMP pas T. S. važiavo tris kartus: 2003-05-03 (baudž. bylos t. 1, b. l. 124), 2003-05-04 8.08 val. (baudž. bylos t. 1, b. l. 128) ir 2003-05-04 13.07 val. (baudž. bylos t. 1, b. l. 129). GMP kvietimo korteles patvirtina, kad ieškove D. K. pagal iškvietima važiavo tik du kartus, t. y. 2003-05-04 8.08 val. (baudž. bylos t. 1, b. l. 128) ir 2003-05-04 13.07 val. (baudž. bylos t. 1, b. l. 129).
Baudžiamojoje byloje esanciame pranešime apie ligoni siusta GMP (baudž. bylos t. 1, b. l. 126) esantis irašas „atvežtas i vaiku ligonine” patvirtina ieškoves teigini, kad esant antriniam iškvietimui pas T. S. ir iškvietimo priežastimi nurodant viduriavima ir pykinima (baudž. bylos t. 1, b. l. 129), ji dar važiuodama i iškvietima pasiruoše vežti vaika i ligonine. Todel straipsnio „Vaikas – be koju ir be ranku, o kaltu nera“ pastraipos „Maldavo vežti i ligonine“ sakiniai „..tris kartus jo apžiureti atvyko ta pati pediatre D. K.“; „..gydytojos teko ne tik maldauti, bet ir pareikalauti, kad vaika kuo greiciau vežtu i ligonine“ neatitinka tikroves, diskredituoja ieškove, žemina jos garbe ir oruma. Nei atsakove, nei treciasis asmuo nepateike jokiu kitu irodymu, leidžianciu daryti priešinga išvada. Teismas, vertindamas nurodytas aplinkybes, daro išvada, kad neatitinka tikroves faktas, jog ieškove tris kartus vyko pagal iškvietima ir kad jos teko ne tik maldauti, bet ir pareikalauti, jog vežtu vaika i ligonine. Duomenys apie tai, kad ieškove du kartus vyko pas T. S., yra teisingi. Taciau iš straipsnio konteksto, pastraipos pavadinimo „Maldavo vežti i ligonine“ teismas daro išvada, kad tokios žinios žemina ieškoves garbe ir oruma. Teismas daro išvada, jog šiuo atveju svarbus yra faktas, kad ieškove yra greitosios medicios pagalbos gydytoja, turinti ilgamete darbo patirti. Mediku darbas yra nuolatinio visuomenes demesio centre. Publikacijos metu teismuose buvo nagrinejama baudžiamoji byla del netinkamo medicinos paslaugu suteikimo mažameciam vaikui, todel šis straipsnis turejo didele reikšme formuojant visuomenes nuomone ne tik apie medikus aplamai, bet ir konkreciai apie ieškove. Taciau išnagrinetoje baudžiamojoje byloje ieškove buvo išteisinta (baudž. byla Nr. 2-453-201/2006, t. 8, b. l. 57–68; t. 10, b. l. 106–119). Todel žurnalisto pareiga buvo kruopšciai patikrinti faktus, skelbiamus visuomenes informavimo priemoneje, ko pastarasis nepadare.
Ieškoves prašomi paneigti kaip neatitinkantys tikroves straipsnio sakiniai „..žaizda gijo sunkokai, prasidejo komplikacijos – viena diena vaikas eme vemti, viduriuoti“; „..(duomenys neskelbtini) T. jau po valandos prarado samone“; „..T. visa menesi buvo komos bukles“ irgi laikytini žiniomis. Taciau sprestinas klausimas, ar šios žinios yra susijusios su ieškove, ar jos žeidžia jos garbe ir oruma.
Ieškove D. K. posedžio metu paaiškino, kad šie teiginiai yra paneigti baudžiamojoje byloje esanciais medicininiais dokumentais ir jie yra neteisingi. Mano, jog jie žeidžia jos garbe ir oruma, nes visi skaiciusieji straipsni padare išvada, jog ji netinkamai atliko savo, kaip gydytojos, pareigas, del ko vaikas, tik atvežtas i ligonine, prarado samone ir visa menesi buvo komos bukles. Todel tokios žinios irgi turi buti pripažintos neatitinkanciomis tikroves ir žeidžianciomis jos garbe ir oruma.
Pagrindine salyga ieškiniui pareikšti yra ta, kad paskleistos žinios tiesiogiai liestu ieškova, teiktu informacija apie jo veikla, darba, moralines savybes ir pan. Teismas, ivertines ieškoves, treciojo asmens paaiškinimus, atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, konstatuoja, kad ieškoves prašomi paneigti kaip tikroves neatitinkantys ir jos garbe ir oruma žeidžiantys sakiniai „..žaizda gijo sunkokai, prasidejo komplikacijos – viena diena vaikas eme vemti, viduriuoti“; „..(duomenys neskelbtini) T. jau po valandos prarado samone“; „..T. visa menesi buvo komos bukles“ tiesiogiai neliecia ieškoves, todel ji negali prašyti juos paneigti. Nenustacius, kad paskleista žinia yra butent apie ieškove, jos tikrumas bei pobudis netiriami. Todel ši ieškinio dalis atmestina.
Atsakove atsiliepime nurode, jog ieškove dirba gydytoja, todel ji yra priskirtina viešuju asmenu kategorijai, o viešieji asmenys nesinaudoja tokiu paciu garbes ir orumo gynimu kaip privatus asmuo.
VII 2 straipsnio 60 dalis nustato, jog viešasis asmuo – tai valstybes politikas, teisejas, valstybes ar savivaldybes pareigunas, politines partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris del einamu pareigu arba savo darbo pobudžio nuolat dalyvauja valstybineje ar visuomenineje veikloje, arba kitas asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo igaliojimus ar administruoja viešuju paslaugu teikima arba jeigu jo nuolatine veikla turi reikšmes viešiesiems reikalams.
Ne vienas teises aktas nepateikia tikslios viešojo asmens statuso savokos. Teismu praktika formuojama paliekant šioje srityje diskrecijos teise teismui analizuoti kiekviena konkretu atveji ir visu aplinkybiu kontekste spresti, ar asmuo, apie kuri visuomene informuojama, atitinka viešojo asmens kriterijus. Teismas daro išvada, jog ieškove, dirbdama greitosios medicinos pagalbos gydytoja, nors ir teikia viešasias medicinos paslaugas, taciau ji neturi viešojo administravimo igaliojimu, todel VII 2 straipsnio 60 dalies prasme nelaikytina viešuoju asmeniu. Byloje taip pat nera duomenu, kad ieškove pagal savo ar savo šeimos nariu statusa Klaipedos mieste ar šalies bendruomeneje butu laikoma viešuoju asmeniu. Todel šis atsakoves argumentas atmestinas.
Asmens garbe ir orumas ginami teismo tvarka taikant ivairius gynimo budus. Tam, kad atsirastu civiline atsakomybe, turi buti nustatyta kalte, žala bei priežastinis ryšys tarp žalos ir atsiradusiu padariniu. Kalte pasireiškia dviem formomis: tycia ir neatsargumu. Atsakoves nurodytas faktas, kad duomenis jai pateike D. ir V. S., neatleidžia atsakoves nuo pareigos kruopšciau patikrinti publikuojama informacija. Viešosios informacijos rengejo pareiga isitikinti publikuojamos informacijos teisingumu kyla iš Visuomenes informavimo istatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punkto, numatancio, kad žurnalistai turi teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti informacijos šaltinius, atidžiai ir rupestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais. Jeigu nera galimybes patikrinti informacijos šaltinio patikimuma, tai reikia nurodyti skelbiamoje informacijoje.
Teismas nustate, jog atsakove elgesi nerupestingai 2006 m.lapkricio 10 d. laikrašcio „Lietuvos rytas“ pirmame puslapyje išspausdindama žurnalistes A. P. straipsni „Vaikas – be koju ir be ranku, o kaltu nera“ ir tokiu budu paskelbdama tikroves neatitinkancia informacija, t. y. pastraipos „Maldavo vežti i ligonine“ sakiniai „..tris kartus jo apžiureti atvyko ta pati pediatre D. K.“; „..gydytojos teko ne tik maldauti, bet ir pareikalauti, kad vaika kuo greiciau vežtu i ligonine“ neatitinka tikroves. Ieškove turi teise reikalauti, kad teismas ipareigotu atsakove paneigti paskleistus tikroves neatitinkancius duomenis. Paneigimo forma turi atitikti duomenu paskleidimo forma (CK 2.24 str.1d.). Atsižvelgiant i tai, kad teismas nustate, jog dalis paskleistos informacijos neatitinka tikroves ir žemina ieškoves garbe ir oruma, atsakove ipareigotina paneigti tokias žinias.
Ieškove praše ipareigoti atsakove adekvacia forma, didelemis raidemis išspausdinti paneigimo teksta. Kadangi ieškove negalejo paaiškinti, ka reiškia „didelemis raidemis“, todel teismas, ipareigodamas atsakove paneigti tikroves neatitinkancias žinias, tai ipareigoja padaryti adekvacia forma, kaip buvo išspausdintas straipsnis „Vaikas – be koju ir be ranku, o kaltu nera“.
Atmestini atsakoves argumentai del informacijos šaltiniu.
Atsakove tik 2006-12-18 rašte ieškovei (b. l. 8) nurode, kad straipsnyje nurodytus duomenis žurnalistei suteike D. ir V. S.. Taciau visuomenes informavimo priemone, nepatikrinusi gautos informacijos ir straipsnyje nenurodžiusi šios informacijos šaltinio, paskleide tikroves neatitinkancius duomenis. Atsakove 2008-02-06 atsiliepime (b. l. 90–92) nurode kita informacijos šaltini, t.y. jog straipsnio autore apraše vieša teismo posedi, kuriame buvo nagrinejama T. S. sužalojimo byla. Nurode, kad straipsnio autore neiškreipe teismo posedyje paskelbtos informacijos, todel, vadovaujantis VII 54 str. 1 d. 2 p., atsakove neatsako už tikroves neatitinkancios informacijos paskleidima.
Išanalizavus baudžiamosios bylos medžiaga (baudž. byla Nr. 1-453-201/2006, t. 8, b. l. 146–189; t. 9, b.l. 1–18) nenustatyta, jog tokia informacija buvo paskelbta teisiamojo posedžio metu. Esant išdestytoms aplinkybems, atmestini atsakoves argumentai del VII 54 straipsnio taikymo, todel visais atvejais žala privalo atlyginti duomenis paskelbusi atsakove.
CK 2.24 straipsnio 5 dalyje yra nurodyta, jog visuomenes informavimo priemone, paskleidusi asmens reputacija žeminancius ir tikroves neatitinkancius duomenis, privalo atlyginti asmeniui padaryta turtine ir neturtine žala tuo atveju, jeigu ji žinojo ar turejo žinoti, jog paskleisti duomenys neatitinka tikroves. Byloje surinktu irodymu visuma leidžia padaryti išvada, kad informacija buvo paskleista nepatikrinus jos tiesos ir netiesos kriterijais. Byloje surinkti irodymai patvirtina, jog žurnaliste A. P., nepatikrinusi, ar nurodytos žinios atitinka tikrove, paskelbe jas visuomenes informavimo priemoneje ir straipsnyje nenurode informacijos šaltinio.
Del to, kas nurodyta, visuomenes informavimo priemone yra atsakinga už informacijos paskelbima ir todel privalo atlyginti turtine ir neturtine žala, padaryta paskelbus tokias žinias. Ieškinio dalis del turtines ir neturtines žalos atlyginimo tenkintina iš dalies.
Ieškove nurode, jog jai padaryta 272 027 Lt neturtine žala, bei nurode skaiciavimo metodika: 1 laikrašcio egzemplioriaus kaina (3,5 Lt) daugino iš 2006-11-10 dienos tiražo (77 722 egz.).
Tikslus ir objektyvus neturtines žalos ivertinimas dažniausiai yra neimanomas, kadangi neturtine žala yra subjektyvaus pobudžio – asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo galimybiu sumažejimas ir kita (LR CK 6.250 str. 1 d.).
Neturtine žala nagrinejamu atveju paprastai yra apibrežiama kaip asmens patirtas išgyvenimas. Ieškove nurode, kad jos emocinius išgyvenimus salygojo neigiama kolegiju, visuomenes reakcija, pakenkta jos reputacijai, sukeltas priešiškas visuomenes nusiteikimas ieškoves atžvilgiu. Žiniu paskelbimo metu ieškove dirbo GMP stotyje ir toks žiniu apie jos neigiama ivaizdi publikavimas, be abejo, jai sudare nepatogumu ir sukele dvasiniu išgyvenimu. Teismas daro išvada, kad šios aplinkybes yra irodytos. Nustatydamas iš atsakoves priteistino neturtines žalos atlyginimo dydi, teismas taip pat atsižvelgia i žala padariusio asmens kalte, i tai, kad laikraštis „Lietuvos rytas” išejo dideliu tiražu ir yra visuomenes skaitomas, i istatyme nustatyta sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriteriju, i kitas bylos aplinkybes, vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. nuostatomis bei teismu praktika panašaus pobudžio bylose. Teismas konstatuoja, jog tinkamas neturtines žalos atlyginimas bus pagristas 5 000 Lt suma (LR CK 2.24 str., 6.246 str., 6.247 str., 6.250 str., Visuomenes informavimo istatymo 2 str. 60p., 54 str. 1 d. 2 p., CPK 92 str., 93 str., 96 str.).
Ieškove taip pat prašo priteisti 619,41 Lt turtines žalos atlyginimo. Nurodo, jog šia suma sudaro: 3 Lt – registruoto laiško siuntimas atsakovei, 96,41 Lt – išlaidos vaistams, 520 Lt – dukros studiju apmokejimas. Šiam reikalavimui pagristi ieškove pateike pašto kvita (b. l. 10), nurodyma pervesti imoketus grynuosius pinigus (b. l. 10) ir vaistiniu kasos cekius (b. l. 10).
Tenkintinas ieškoves reikalavimas del 3 Lt priteisimo, kadangi bylos medžiaga patvirtina, kad ieškove laikesi ikiteismines tvarkos ir kreipesi i atsakove prašydama paneigti jos garbe ir oruma žeminancias žinias. Šios išlaidos pripažintinos susijusiomis su bylos nagrinejimu, todel priteistinos.
Del kitu ieškoves nurodytu patirtu išlaidu teismas konstatuoja, kad ieškove neirode, jog yra priežastinis ryšys tarp ieškoves patirtu išlaidu ir atsakoves padarytu neteisetu veiksmu, todel reikalavimas del 616,41 Lt turtines žalos atlyginimo priteisimo atmestinas.
Kadangi ieškinio reikalavimai tenkintini iš dalies, iš atsakoves priteistinos bylinejimosi išlaidos proporcingai patenkintu reikalavimu daliai (LR CPK 93 str. 2d.). Kadangi ieškovei žyminio mokescio sumokejimas buvo atidetas iki sprendimo priemimo, 150,09 Lt žyminio mokescio priteistina valstybes naudai. Iš atsakoves UAB „Lietuvos rytas“ valstybei taip pat priteistina 9,10 Lt išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu siuntimu (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p.).
Ieškove, kreipdamasi i teisma, turejo sumoketi 3 276,46 Lt žyminio mokescio, kurio mokejimas buvo atidetas iki sprendimo priemimo (b. l. 48–50). Priemus sprendima ir iš dalies patenkinus ieškinio reikalavimus, iš ieškoves priteistinas valstybei nesumoketas žyminis mokestis, kurio mokejimas buvo atidetas iki sprendimo priemimo, proporcingai atmestu reikalavimu daliai (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškini tenkinti iš dalies.
Pripažinti neatitinkanciais tikroves ir žeminanciais D. K. garbe bei oruma tokius 2006 m. lapkricio 11 d. uždarosios akcines bendroves „Lietuvos rytas“ leidžiamame laikraštyje „Lietuvos rytas“, straipsnyje „Vaikas – be ranku ir be koju, o kaltu nera“, pastraipoje „Maldavo vežti i ligonine“, išspausdintus teiginius: „..tris kartus jo apžiureti atvyko ta pati pediatre D. K.“; „..gydytojos teko ne tik maldauti, bet ir pareikalauti, kad vaika kuo greiciau vežtu i ligonine“.
Ipareigoti atsakove uždaraja akcine bendrove „Lietuvos rytas“ adekvacia forma paskelbti, kad 2006 m. lapkricio 11 d laikrašcio „Lietuvos rytas“ Nr. 258 (4825) pirmajame puslapyje, straipsnyje „Vaikas – be ranku ir be koju, o kaltu nera“, pastraipoje „Maldavo vežti i ligonine“, yra tikroves neatitinkanciu faktu: „..tris kartus jo apžiureti atvyko ta pati pediatre D. K.“; „..gydytojos teko ne tik maldauti, bet ir pareikalauti, kad vaika kuo greiciau vežtu i ligonine“. Paneigima paskelbti tame paciame puslapyje, kuriame buvo paskelbti tikroves neatitinkantys duomenys, per dvi savaites nuo teismo sprendimo isiteisejimo dienos.
Priteisti iš uždarosios akcines bendroves „Lietuvos rytas“ ieškovei D. K. 5 000 Lt neturtines ir 3 Lt turtines žalos atlyginimo.
Iš ieškoves D. K. valstybei priteisti 3 126,37 Lt žyminio mokescio, kurio mokejimas ieškovei buvo atidetas iki sprendimo priemimo.
Priteisti valstybei iš uždarosios akcines bendroves „Lietuvos rytas“ 9,10 Lt išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu siuntimu, ir 150,09 Lt žyminio mokescio, kurio mokejimas ieškovei buvo atidetas iki sprendimo priemimo.
Kita ieškinio dali atmesti.
Sprendimas per 30 dienu nuo paskelbimo dienos gali buti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacini skunda per Klaipedos apygardos teisma.