Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Vidos Bracevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje S. A. (S. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) montuotoju-betonuotoju, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. A. smurtaudamas, nežymiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą bei sukėlė jam fizinį skausmą, t. y. 2024 m. gruodžio 10 d., apie 15.50 val., namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje, kilusio žodinio konflikto metu, būdamas neblaivus (nustatytas 0,98 promilių girtumas), o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, panaudojo fizinį smurtą savo šeimos nario – brolio V. A. (V. A.) atžvilgiu, tai yra V. A. gulint lovoje, jis tyčia kumščiu sudavė jam tris smūgius į galvos sritį, tuo jam sukeldamas fizinį skausmą. Po to tęsdamas nusikalstamą veiką dešinės rankos kumščiu sudavė jam du smūgius į krūtinės sritį, tuo jam sukeldamas fizinį skausmą. Po to dešine koja vieną kartą spyrė į nukentėjusiojo dešinę ranką bei dešine koja tris kartus spyrė į nukentėjusiojo dešinę koją, tuo jam sukeldamas fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais, nukentėjusiajam V. A. padarė odos nubrozdinimą kaktos dešinėje, tai yra sužalojimą atitinkantį nežymų sveikatos sutrikdymo mastą ir jam sukėlė fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamojo S. A. kaltę padariusiam jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvadoje Nr. 306/2025(01) užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad vadovaujantis V. A., gim. (duomenys neskelbtini), medicininių dokumentų duomenimis, pateikiama išvada: 1. V. A. nustatytas odos nubrozdinimas kaktos dešinėje padarytas kietu, buku daiktu (-ais), iki kreipiantis medicininės pagalbos 2024 m. gruodžio 10 d.; 2. Nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Esant įprastinėms sąlygoms, tokių sužalojimų padarymo metu gali būti jaučiamas fizinis skausmas; 3. Nustatytas sužalojimas padarytas mažiausiai 1-u trauminiu poveikiu; 4–5. Nustatytas sužalojimas padarytas kietu, buku daiktu (-ais). Šis sužalojimas yra plačios grupinės priklausomybės, todėl detaliau pasisakyti apie mechanizmą nėra galimybės. Neatmetama galimybė, kad nustatytą sužalojimą nukentėjusysis galėjo pasidaryti pats nugriuvęs ir atsitrenkęs į kietą, buką daiktą (-us) (el. b. t. 1, b. l. 168–170).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad atvykus į vietą matomas raudonos spalvos medinis namas, į namą patenkama pro verandą. Praėjus pro verandą matomas prieškambaris, kuriame kairėje yra medinės durys vedančios į namo kambarį. Toliau priešais matomos baltos spalvos medinės durys, pro kurias patenkama į miegamąjį, kuriame pilna įvairių daiktų, drabužių, spinta ir kiti baldai. Taip pat matoma lova su įvairiais audeklais ant jos. Miegamasis yra netvarkingas, mėtosi įvairūs daiktai. Miegamajam tyrimui reikšmingų ar kitų daiktų nerasta ir nepaimta. Įvykio vieta nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis (el. b. t. 1, b. l. 21–23).

Vilniaus apsk. VPK Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio Juozo Kaliukevičiaus tarnybiniame pranešime dėl įtariamojo nesulaikymo užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad dirbant pagal iškvietimą ROIK: 0124000762609 įtariamajam S. A., gim. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 0,98 promilių girtumas, nebuvo sulaikytas kadangi asmuo buvo adekvačiai besielgiantis, jis turi atskirą gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). S. A. buvo įteiktas šaukimas atvykti į Vilniaus apsk. VPK rajono policijos komisariatą (el. b. t. 1, b. l. 13).

2025 m. sausio 14 d. perklausius bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) pateiktą garso įrašą nustatyta, kad į BPC paskambina vyras prisistatęs kaip V. A. Praneša, kad jį muša brolis adresu (duomenys neskelbtini), greitoji reikalinga. Brolio vardas pavardė yra S. A. (el. b. t. 1, b. l. 151–154).

2025 m. sausio 29 d. peržiūrėjus vaizdo įrašus, nufilmuotus policijos pareigūnų mobiliąją vaizdo stebėjimo („body“) kamera, nustatyta, kad pareigūnai atvykę į įvykio vietą eina link garažo, kuriame garsiai groja muzika ir dirba tamsiais drabužiais apsirengęs vyras, kuris prisistato S. vardu (kaip žinoma iš ikiteisminio tyrimo medžiagos tai įtariamasis S. A.). Vyras nurodo, kad ne jis kvietė policiją, o benamis, kuris kartu gyvena tuo pačiu adresu kaip ir jis. Toliau policijos pareigūnai kartu su S. eina į gyvenamojo namo vidų. Gyvenamojo namo viduje pasirodo kitas vyras (kaip žinoma iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, tai nukentėjusysis V. A.), kuris ir kvietė policijos pareigūnus nurodydamas, kad šalia stovintis vyras S. yra jo brolis, kuris jį primušė. Nurodo, kad brolis jį mušė, per koją, per čia, per veidą, per galvą. Policijos pareigūnui uždavus klausimą kada įvyko minėtas incidentas, vyras atsakė, jog prieš pusę valandos. Taip pat V. pasakė, kad anksčiau yra buvę smurto atvejai, tačiau be policijos, nepilnamečių vaikų namuose nėra ir registruotų ginklų nėra. Policijos pareigūnui uždavus klausimą kas atsitiko S. atsakė, kad buvo išvažiavęs į miestą, o šitas benamis, kuris niekur nedirba ir yra be pinigų, ima jo instrumentus, ima jo karutį, o jis jam ir sako, jog turi jam pakeisti ratą karutyje, o jis atsako, kad nieko nežino. Toliau V. išėjo ir pradėjo šaukti ant jo, o jis V. ir sako, kad baigtų šaukti ir delnu nestipriai sudavė jam per veidą. Daugiau jis jo nemušė, V. gal buvo kur nukritęs, to jis nežino. Policijos pareigūnui paklausus ar dar yra buvę smurto atvejai šeimoje, S. atsakė, kad labai senai yra kažkas buvę, taip pat nurodo, kad minėtas benamis yra jau teistas du kartus. Toliau S. pasakoja, kad namas, kuriame įvyko įvykis priklauso jam, o vyras, kuris iškvietė policiją turi tik kambarį šiame name, nes jo buvusi žmona jį apgavo ir atėmė iš jo butą ir jį išmetė. Policijos pareigūnui paprašius paduoti asmens dokumentą S. nueina ir atneša savo pasą ir paduoda pareigūnui. Tuo pačiu metu girdisi kaip kitas policijos pareigūnas kalbasi su V., kuris buvo iškvietęs policijos pareigūnus. V. pasakoja savo įvykio versiją, t. y., kad jis paėmė savo brolio S. karutį, o padanga karutyje jau buvo nuleista, jis pasinaudojęs karučiu padėjo jį į vietą ir nuėjo namo. Tuomet atėjo brolis S. į jo kambarį ir pradėjo jį mušti. Tuo tarpu S. nurodo, kad jis tik delnu trenkė jam per veidą, nes brolis pavogė jo karutį. S. pasakoja, kad jo brolis sugriebė jį per kaklą ir pradėjo smaugti brolio kambaryje ant lovos ir tiesiog jam to neišėjo padaryti. Ko pasėkoje V. atsako, kad brolis trenkė jam per veidą, per kojas, per krūtinę, per rankas. Policijos pareigūnui uždavus klausimą ar V. reikalingi medikai, vyras atsakė, jog reikalingi, kadangi jam koją reikia pagydyti, todėl policijos pareigūnas kviečia greitąją medicininę pagalbą (toliau – ir GMP). S. sako, kad pagal dokumentus jo brolis neturi teisės vaikščioti į jo kiemą, tuo tarpu policijos pareigūnas nurodo, kad tai jau atskira civilinės teisės tema. Vėliau tikrinamas S. blaivumas, alkotesterio parodymai yra 0,98 promilės. Toliau vaizdo įraše matoma kaip policijos pareigūnai aiškinasi su vyrais ar kuris iš jų turi galimybę persikelti ir laikinai pagyventi kitoje vietoje. S. pasakoja, kad jis gyvena kartu su žmona, kuri šiuo metu serga, todėl jis negali palikti savo namų. Tuo pačiu S. nurodo, kad jo brolis meluoja, kadangi tai jo brolis numetė jį ant lovos ir norėjo trenkti, tiesiog jam neišėjo. Vėliau atvažiuoja GMP ir apžiūri V.. S. lieka stovėti su kitu policijos pareigūnu ir pasakoja, kad jo brolis kiekvieną dieną geria alkoholį, kelis kartus jį buvo ištikę epilepsijos priepuoliai, buvo kviesta GMP. Medikas prieina prie policijos pareigūnų ir praneša, kad vyras išvažiuoja kartu su jais į Lazdynų ligoninę. Policijos pareigūnai lieka su S. pildyti procesinių dokumentų. Peržiūrėjus antrąjį vaizdo įrašą nustatyta, kad V. parodo savo kambarį, kuriame ir įvyko incidentas. Jis pasakoja, kad jo brolis S. yra jaunesnis 2 metais ir šiandien jį mušė su koja per jo kojas, kumščiu davė į veidą, per krūtinę, per rankas. Konfliktas įvyko dėl to, kad jis paėmė brolio S. karutį jo neatsiklausus, tačiau karučio nesugadino ir jį grąžino broliui, o jis kažkodėl prisikabino prie jo. Taip pat nurodė, kad jam reikalinga medikų pagalba. Tuo pačiu nurodo, kad jis čia gyvena vienas, jo žmona gyvena Lazdynuose, o jo brolis su žmona gyvena kitoje šio namo dalyje. Policijos pareigūnui paklausius kaip dažnai jis geria alkoholį, pastarasis atsakė, kad kartais išgeria. Toliau pasakoja, kad jo brolis pastoviai pas jį lenda. Vėliau V. kartu su policijos pareigūnu eina tarnybinio automobilio link tikrinti blaivumą. Tuo pačiu policijos pareigūnas aiškina V., kad nereikia imti svetimų daiktų, tuomet nebus jokių konfliktų. V. pakartoja, kad jo brolis rankomis trenkė jam tris kartus į veidą, du kartus į krūtinę, o koja spyrė du kartus į ranką ir tris kartus į koją. Alkotesterio parodymai yra 0,96 promilės. Toliau V. skundžiasi, kad jis pajuto fizinį skausmą ir jam dabar taip pat skauda koją, ranką ir veidą. Vėliau tikrinamas S. blaivumas, alkotesterio parodymai yra 0,98 promilės. Toliau vaizdo įraše matoma kaip policijos pareigūnas fotografuoja įvykio vietą ir apžiūri lauko teritoriją. Policijos pareigūnui uždavus klausimą V. kaip jis įvertintų skausmą, jis atsako, kad skausmą vertina 6 balais. Daugiau reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui vaizdo įrašuose nėra (el. b. t. 1, b. l. 171–174).

2025 m. birželio 10 d. S. A. pateikė „Perlas Finance“ kvitą Nr. TID 01253801, patvirtinantį apmokėjimą Valstybinei ligonių kasai už žalą PSDF už V. A. gydymą (el. b. t. 2, b. l. 32).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus sveikatą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog S. A. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Be paties S. A. parodymų, jo kaltę patvirtina nukentėjusiojo parodymai, kur jis nuosekliai išdėstė įvykio aplinkybes ir patvirtino, kad jam nežymų sveikatos sutrikdymą padarė ir fizinį skausmą sukėlė S. A., specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys, kuriais nustatyti nukentėjusiojo sužalojimai ir konstatuota, kad jie vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, vaizdo įrašuose nufilmuotuose policijos pareigūnų mobiliosiomis vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuoti duomenys dėl įvykio aplinkybių, BPC garso įrašuose užfiksuoti duomenys, kur nukentėjusysis nurodo, kad jį mušą brolis S. A., kiti byloje esantys duomenys. Įvertinus šiuos byloje surinktus įrodymus bei jais nustatytas faktines aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad S. A., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, smurtaudamas, sukėlė V. A. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą.

Pagal BPK 38 straipsnį asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis V. A. yra kaltinamojo brolis, todėl, vadovaujantis pirmiau aptartomis BPK 38 straipsnio nuostatomis, konstatuotina, jog kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis, veikdamas tyčia, sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui – broliui V. A.

Pranešus S. A. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu pritaria, su bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (el. b. t. 2, b. l. 22–25). BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – S. A. padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Įvykio metu S. A. nustatytas 0,98 promilių girtumas (el. b. t. 1, b. l. 24–25).

Kaltinamasis anksčiau neteistas (el. b. t. 1, b. l. 140–142, 187–190, 196–199, 200–203, el. b. t. 2, b. l. 6–9), administracine tvarka penkerių metų laikotarpiu baustas vieną kartą, bauda sumokėta (el. b. t. 2, b. l. 4–5), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) montuotoju-betonuotoju. Byloje nėra duomenų apie S. A. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Įvertinus pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, taip pat byloje nustatytas nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes, pavartoto fizinio smurto intensyvumą, kilusias pasekmes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus S. A. už BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą įstatymo sankcijoje nustatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį ir dydį – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant tęsti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi (BK 48 straipsnio 6 dalis), uždraudžiant turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus ir kitas psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 3 punktas), vartoti kitas psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

S. A. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimą, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant tęsti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi (BK 48 straipsnio 6 dalis), uždraudžiant turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus ir kitas psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 3 punktas), vartoti kitas psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Prokurorė surašydama pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, prašė kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemones, dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose bei alkoholizmo prevencijos programoje. BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

BK 3 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad skiriamos tos baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonės bei priverčiamosios medicinos priemonės, kurias numato teismo sprendimo priėmimo metu galiojantis baudžiamasis įstatymas.

BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas gali įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, laisvę, seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, lygiateisiškumą ir sąžinės laisvę. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis smurtavo prieš savo brolį, taip kėsindamasis į nukentėjusiojo sveikatą, vadovaujantis pastarąja teisės norma S. A. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas), įpareigojant ją atlikti per 1 metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

BK 72⁵ straipsnyje nustatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarę apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, vadovaujantis pastarąja teisės norma, S. A. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose (BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktas), įpareigojant ją atlikti per 1 metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį kuriuo prašė priteisti iš kalto asmens padarytą 144,80 Eur žalą dėl nukentėjusiosios gydymo ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodoma, kad buvo sužalotas V. A. ir dėl patirtų sužalojimų buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 144,80 Eur (el. b. t. 1, b. l. 157). Kaltinamasis S. A. ikiteisminio tyrimo metu pateikė mokėjimo kvitą, patvirtinantį, kad jis apmokėjo Valstybinei ligonių kasai padarytą žalą (el. b. t. 2, b. l. 32). Esant šioms aplinkybėms, civilinio ieškinio procesas nutrauktinas.

S. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – BPC garso įrašai, 2 „Body“ kameros garso ir vaizdo įrašai, paliktini saugoti prie Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

S. A. (S. A.), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės laikotarpį tęsti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, uždraudžiant turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus ir kitas psichiką veikiančias medžiagas, vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. A. (S. A.), paskirti galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės laikotarpį tęsti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi; uždraudžiant turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus ir kitas psichiką veikiančias medžiagas; vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu ir 72² straipsniu, S. A. (S. A.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant ją atlikti per 1 (vienerius) metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu ir 72⁵ straipsniu, S. A. (S. A.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje ir kursuose, įpareigojant ją atlikti per 1 (vienerius) metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

S. A. (S. A.), paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinį procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos byloje pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – bendrojo pagalbos centro garso įrašus, 2 „Body“ kameros garso ir vaizdo įrašus, palikti saugoti prie Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos.

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles;

3) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo, išversto į jam suprantamą kalbą, gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.