Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje H. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, našlė, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), anksčiau neteista (teistumas išnykęs), kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

H. B., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, konflikto metu, nužudė R. S., o būtent:

ji, 2018-06-04, apie 20.30 val., prie lauko virtuvės, esančios (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia sudavė su peiliu R. S., gimusiam (duomenys neskelbtini) metais, vieną smūgį į krūtinę ir vieną smūgį į dešinę šlaunį, padarydama nukentėjusiam odos įbrėžimą dešinėje šlaunyje bei durtinę - pjautinę krūtinės ląstos kairės pusės žaizdą su kairiojo ketvirto šonkaulio kremzlės dalies, širdiplėvės, širdies ir aortos sužalojimais, dėl ko nuo vidinio nukraujavimo R. S. mirė ir taip pastarąjį nužudė.

Šiais savo veiksmais H. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji H. B. teisiamajame posėdyje kalta dėl R. S. nužudymo prisipažino visiškai, dėl padaryto gailisi ir parodė, kad nužudyti jo nenorėjo, neprisimena, kaip peilis atsirado jos rankose, būdama suėmime tik ir galvoja apie šį nusikaltimą, bet jo detalių niekaip atkurti negali. Tą dieną, prieš padarant šį nusikaltimą, jie trise (ji, M. M. ir T. G.) išgėrė 0,7 litro ir 0,5 litro talpos du butelius degtinės, buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Su R. S. kartu pragyveno 7 metus. Jis niekur nedirbo, pastoviai girtuokliaudavo, ji jį išlaikydavo, duodavo pinigų cigaretėms. Kaime prie kiosko iš žmonių prašydavo pinigų alui ir rūkalams, žmonės duodavo. Būdamas girtas, o tai buvo pastoviai, keldavo triukšmą, ją nuolat įžeidinėdavo necenzūriniais žodžiais. Dukros sakydavo jį vyti, bet gailėjo, nes neturėjo kur gyventi. Iš namų jį buvo išvariusi 4-5 kartus, bet jis vėl sugrįždavo. Paskutinį kartą dukra jį išvarė prieš mėnesį laiko, jis visus savo drabužius susikrovęs į 5 maišus išėjo iš jos ir apsigyveno pusseserės D. M. tuščiame name, jam pusseserė leido ten gyventi. Tačiau R. S. pastoviai ateidavo pas ją, prašydavo pavalgyti, pinigų, cigarečių, ji jam duodavo iš gailesčio. Su ja jis negerdavo, bet ji privačiai užsidirbdavo ir su draugais išgerdavo.

2018-06-04 iš ryto iki 11.00 val. rinko miške žemuoges, po to paskambino D. R., paprašė padėti sunešti prekes į kioską, kur dirbo iki 16.00 val. Po to grįžo namo, pasidarė kavos, užėjo į savo kambarį ir pamatė, kad R. S. miega ant sofos, išėmęs langą ir įsibrovęs į namus. Nežadino jo, nuėjo pas kaimyną M. M., sėdėjo, gėrė kavą, kalbėjo. M. M. paprašė nueiti degtinės, nuėjo į parduotuvę, nupirko 0,7 l „Beržų giraitė“, sėdėjo ir gėrė (M. M., T. G. ir ji). T. G. yra M. M. žentas. Po to atbėgo prabudęs R. S., pradėjo kabinėtis prie jos necenzūriniais žodžiais, ji jį išvijo. Pradėjo keiktis ir reikalauti „duok pinigų alui ir cigaretėms“. Butelis stovėjo ant stalo. Jis prašė degtinės, bet niekas nedavė, ji neleido, o vyrai tylėjo. Sakė, kad negaus nei degtinės, nei pinigų ir pasakė, kad eitų iš čia. Po 10 min. antrą kartą atbėgo pasiutęs, vėl „duok pinigų alui ir cigaretėms“. Vėl nedavė, pasakė, kad dingtų iš čia. Jis išėjo, buvo piktas, pasakė „aš tau padarysiu“. Po 15 min. vėl atbėgo, bet jau rankoje turėjo alaus bambalį. Nežino, iš kur gavo pinigų alui. Kioskas yra netoliese, 10 metrų nuo jos namų, tad galėjo gauti alaus, nes prašo pinigų iš žmonių. Visi žmonės žinojo, kad jis pastoviai sukinėjasi prie kiosko, prašo pinigų alui ir žmonės duodavo jam pinigų. Nežino, ar jis grąžindavo. Atėjo trečią kartą, vėl pradėjo „duok pinigų“, pasakė, kad išeitų. Jis išėjo, bet ji nepamatė į kurią pusę. Ji nuėjo namo cigarečių ir grįžo atgal pas M. M., bet jis iš kažkur išlindo iš už namo ir vėl prie jos. Ji sakė, kad atstotų. Po to ar akmeniu, ar kažkuo metė į ją ir pataikė į koją. Ji pritūpė, jis norėjo sugriebti jai už gerklės, bet jam nepavyko. Po to jau nebepamena, kaip pas ją atsirado peilis, kaip juo sudavė. Suimta jau 2,5 mėnesių ir niekaip negali prisiminti, kaip jam sudavė. Labai gailisi dėl padaryto, nenorėjo jo nužudyti. Tą dieną buvo nedaug išgėrusi, ant trijų išgėrė 0,7 ir 0,5 degtinės su tais pačiais vyrais. Su sugyventiniu tą dieną negėrė. Jis nuo pat ryto jau gėrė, tačiau nežino, kur ir su kuo jis gėrė visą dieną, nes nematė jo iki 16.00 val. Jis ėjo svirduliuodamas. Nepamena, kaip peilis atsidūrė jos rankoje. Stovėjo ir rūkė prie savo namų, atbėgo M. M. anūkas ir pasakė, kad M. negyvas. Priėjo, žiūri, kad negyvas, akys atmerktos, išsigandusi sušuko, uždengė jam akis, nusiėmė liemenę ir uždengė jam veidą, šoke būdama paskambino 112, iškvietė policiją ir greitąją. Po to iš bylos medžiagos matė, kad ir dukra skambino. Gal M. M. anūkai papasakojo, kad ji dūrė, nežino, ar tas anūkas galėjo matyti, negali prisiminti, nes buvo šoke ir niekaip negali atsiminti, kaip tai atsitiko, labai gailisi. Iš pradžių atėjo su kava, M. M. paprašė nueiti į parduotuvę, tad nuėjo, dar buvo nuėjusi namo cigarečių. M. M. visą laiką buvo lauko virtuvėje. Alkoholį vartojo lauko virtuvėje. T. G. buvo labai girtas, porą taurelių išgėrė ir buvo apsnūdęs. 654 eurų laidojimo išlaidas sutinka atlyginti, bet 10 tūkstančių eurų – ne. A. S. nepastatys paminklo, motina jau kiek metų mirusi, kryžius jau supuvęs, jis nei karto neatėjo prie mamos kapo, o tiesiog nori pinigų išmušti. Ji žino kur tie kapai, nes netoli jos vyro palaidota R. S. mama. Nesutinka dėl neturtinės žalos. A. S. visą gyvenimą nedirbo, pas jį yra dukra invalidė.

Ikiteisminio tyrimo metu H. B. iš esmės davė analogiškus parodymus. Parodė, kad išėjus iš lauko virtuvės, ją pasitiko R. S., kuris metė į ją akmenį ir pataikė į koją, ji pasilenkė pasižiūrėti kaip jos koja ar sužalota, tuo metu R. S. stvėrė jai už kaklo viena ranka ir norėjo ją smaugti, tačiau ji jo ranką atmetė. Tada ji įbėgo į lauko virtuvę, ten ant stalo stvėrė gulintį peilį, išėjo iš lauko virtuvės, lauke ją puolė R. S., ji peiliu jam smogė vieną kartą į kairę krūtinės pusę. R. S. po smūgio paėjo keletą žingsnių į priekį ir nukrito. Peilį, kuriuo dūrė R. S., išmetė į žolę, pati nuėjo į lauko virtuvę ir ten užsirūkė cigaretę, apie įvykį ji nieko nepasakojo. Po to viską prisimena kaip per miglą, pati skambino telefonu 112 ir kvietė policiją bei medikus. Konfliktas įvyko dėl to, kad R. S. reikalavo iš jos pinigų cigaretėms ir alui, pats metė į ją akmenį. Dėl šlaunies nubrozdinimo nieko paaiškinti negali, tai galėjo gautis kažkaip automatiškai (t. 1, b. l. 183-184, 188-189). Savo parodymus kaltinamoji patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. l. 1-13). Teisiamajame posėdyje šiuos parodymus patvirtino.

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G1841/2018(01) matyti, kad H. B. kakle ir kojose sužalojimų, kurie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, nėra (t. 2, b. l. 17-18). 2018-06-05, 00.06 val., alkotesteriu H. B. nustatytas 1,71 promilių girtumas (t. 2, b. l. 26). Patikrinimas atliktas praėjus ne mažiau 3 valandų po įvykio.

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. 742/2018(01) matyti, kad R. S. mirtis įvyko nuo durtinės pjautinės krūtinės ląstos kairės pusės žaizdos su kairiojo ketvirto šonkaulio kremzlės dalies, širdiplėvės, širdies ir aortos sužalojimais. Tai komplikavosi vidiniu nukraujavimu širdies tamponada (kairėje krūtinplėvės ertmėje 1750 g kraujo krešulių, širdiplėvėje (360 g kraujo krešulių)). R. S. mirtis galėjo įvykti prieš 1-4 valandas iki lavono apžiūros įvykio vietoje (2018-06-04, užduotyje valanda nenurodyta). Tai rodo lavono tyrimo metu nustatyti lavoniniai reiškiniai. Durtinė pjautinė krūtinės ląstos kairės pusės žaizda su kairiojo ketvirto šonkaulio kremzlės dalies, širdiplėvės, širdies ir aortos sužalojimais padaryta duriančiu – pjaunančiu daiktu, kuo galėjo būti peilio geležtės tipo įrankis, iki kelių – keliasdešimt minučių laikotarpyje nuo mirties. Šį sužalojimą galėjo padaryti tiek kitas asmuo, tiek ir pats nukentėjusysis. Tai rodo sužalojimo lokalizacija, morfologiniai ypatumai ir pobūdis. Šis sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl aortos ir širdies sužalojimo. Odos įbrėžimas dešinėje šlaunyje padarytas kietu buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu, kuo galėjo būti peilio aštrus galas, iki kelių – keliasdešimt minučių laikotarpyje iki mirties. Tai rodo sužalojimo morfologiniai ypatumai ir šio sužalojimo projekcijoje rastas kelnių pažeidimas. Odos nubrozdinimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. R. S. kraujyje rasta 3,31 % etilo alkoholio, šlapime rasta 4,07 % etilo alkoholio, tai atitinka sunkų girtumo laipsnį. Po durtinės pjautinės krūtinės ląstos kairės pusės žaizdos su kairiojo ketvirto šonkaulio kremzlės dalies, širdiplėvės, širdies ir aortos sužalojimų padarymo nukentėjusysis galėjo atlikti sąmoningus veiksmus iki kelių – keliasdešimties minučių laikotarpyje, po to dėl nukraujavimo jis prarado sąmonę ir mirė. Kiti jam nustatyti sužalojimai įtakos jo sąmonei ir mirčiai neturėjo (t. 2, b. l. 91-96).

Įvykio vietos apžiūros 2018-06-04 protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra atvira vietovė šalia gyvenamojo namo, kurio adresas (duomenys neskelbtini). Link kelio važiuojamosios dalies (gatvės) lauke guli vyriškos lyties lavonas. Ant lavono dešiniojo peties guli pilkos spalvos moteriškas megztinis be rankovių, ant kurio matosi kraujingas skystis. Kraujingas skystis yra megztinio nugarinio paviršiaus dalyje. Lavono marškinėliai be rankovių kairėje pusėje, viršutinėje dalyje permerkti kraujingu skysčiu, ant marškinėlių matomas lygiais kraštais audinio pažeidimas apie 2 cm ilgio, galais išsidėstęs pagal išilginę kūno ašį. Apžiūrint lavono kūną: pilvo priekinis paviršius yra suteptas kraujingu skysčiu, ant kairiosios plaštakos: vidiniame ir išoriniame paviršiuje matosi kraujingi sutepimai. Ant lavono avalynės, ant dešines basutės priekiniame paviršiuje matomas smulkus kraujingas sutepimas. Avalynės padas švarus, ant aukos kelnių kraujo nesimato. Apie 7,3 metrų atstumu nuo lavono galvos bei 10,2 metrų atstumu nuo kairiojo tolimojo krašto, esančios lauko virtuvės, link kelio ir važiuojamosios dalies ir 0,3 metrų atstumu į kairę laukuose matomas virtuvinis peilis, kurio geležtė yra per pus įsmeigta į žemę, peilio rankena yra plastmasinė, rudos spalvos, ant geležtės matomi raudonos spalvos sutepimai su kraujo požymiais. 4,3 metrų atstumu nuo lauko virtuvės kairiojo tolimojo krašto link kelio važiuojamosios dalies ir 0,2 m atstumu į kairę ant žemės guli virtuvinis rankšluostis, ant kurio matomas raudonos spalvos kraujingos dėmės. Apžiūrint namo kampe esančią lauko virtuvę, užėjus į vidų, patalpoje yra sąlyginė tvarka, grumtynių ar muštinių požymių nepastebėta (t. 1, b. l. 16-69).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad šeimoje augo dvi seserys ir jis nuo vieno tėvo, o R. ir S. jau nuo kito tėvo. Nukentėjusysis ir jo dvi seserys nuo 5 metų augo vaikų namuose, nes motina gėrė, buvo atimtos motinystės teisės, po to motina nuėjo gyventi su kitu vyru, pas juos gimė du sūnūs. Nuo 14 metų gyveno (duomenys neskelbtini), kur gimė R., motina girtuokliavo, tai jis prižiūrėjo ir augino R., po to susituokė ir apsigyveno mieste. Vėliau jis pardavė butą ir apsigyveno Šalčininkų rajone. Pats turi 5 vaikus, visi suaugę, turi dukrą invalidę 23 metų amžiaus. Gyveno toli, nebuvo kada važinėti pas brolį, žmona neleisdavo važiuoti. Paskutinį kartą brolį matė, kai jis su kaltinamąja buvo atvažiavę prieš 5 metus, telefonu susiskambindavo 2-3 kartus per metus. Jų likimai išsiskyrė prieš 30 metų, kai jis susituokė ir turi savo rūpesčių. Pas brolį niekada nebuvo atvažiavęs ir nežino kaip jis gyveno. Apie brolio mirtį telefonu jam pranešė sesuo, sakė, kad R. nužudė, visi kaime, kur jis gyveno, kalbėjo, kad sugyventinė nudūrė R.. Jis palaidojo brolį, laidotuvėms skolinosi pinigų, nes savų neturi, kelionei į teismą žmona jam davė du eurus. Prašo priteisti 640 eurų laidojimo išlaidų ir 10 000 eurų neturtinės žalos.

Liudytoja G. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad mirusysis buvo jos pusbrolis. Pažįsta kaltinamąją, santykiai normalūs, nesusipykusios, nei R., nei kaltinamoji nieko blogo jai nepadarė. Jis ilgai gyveno pas ją, gal apie 10 metų. Paskutiniu metu jis gėrė, gal skolindavosi pinigų, bet iš jos neprašydavo pinigų. Kai jis atvažiuodavo, tai išgerdavo kartu. Gyvena apie 5 km už (duomenys neskelbtini). Leido jam gyventi savo name, nes pasakė, kad jį išvarė. Tas namas yra netoli nuo teisiamosios namo, apie pusė kilometro. Jis pasakė, kad susipyko ir jį išvarė. Ji neklausė kas jį išvarė. Pasakė, kad daugiau nebeitų pas teisiamąją. Jis lįsdavo prie jos, žinojo, kad skriaudžia ją. Ji atidirbinėjo už socialinę pašalpą (duomenys neskelbtini) ir užeidavo pas teisiamąją, matydavo, kad jis pristodavo „duok buteliui, cigaretėms, alui“. Ji duodavo. Paskutiniu metu ji negėrė. Nematė, kaip tas įvyko, nes jos ten nebuvo. Jai paskambino kaimynė ir pranešė, kad pusbrolis mirė, ji nepatikėjo. Pasakė, kad teisiamoji užmušė, bet jie nematė, nieko neaiškino, sakė, gal buteliu, gal kažkuo. Niekas nepranešė apie laidotuves, labai greitai palaidojo. Nedalyvavo laidotuvėse, nes nežinojo kada ir kas laidos. R. S. turėjo vieną seserį ir tris brolius, nežino, kur jie gyvena, matė seniai, žino, kad du yra čigonų tabore. Jis nebendravo su savo broliais, jie neatvažiuodavo. A. S. seniai matė, gal prieš 20 metų. Jis gyveno (duomenys neskelbtini) netoli jos pusseserės, vieną kartą buvo užėjusi prieš 20 metų. R. S. nepasakodavo, kad bendrauja su A..

Liudytojas M. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio dieną pas jį atėjo kaltinamoji, lauko virtuvėje jis, T. G. ir H. B. gėrė degtinę. Pirmą 0,7 l talpos butelį degtinės atnešė kaltinamoji, po to 0,5 l talpos butelį degtinės nupirko ir atnešė liudytojas. T. G. girtas miegojo, bet pradžioje gėrė su jais. M. (taip vadino R. S.) pas juos buvo atėjęs 3 kartus, norėjo prisėsti prie jų, bet jie neleido, liepė jam eiti namo, bet jis nueidavo ir vėl sugrįždavo prie jų. Trečią kartą atėjo su buteliu alaus, bet jie jam neleido prisėsti prie jų. Jis sėdėjo lauko virtuvėje ir pastebėjo, kad ant stalo nėra peilio. H. B. paėmė peilį nuo stalo ir išbėgo į lauką. Po to sugrįžo ir pasakė, kad užmušė, nežino gyvas ar ne. Ji skambino greitajai. Jis nėjo pažiūrėti, kaip guli R.as, bijojo, kad nepagalvotų, jog jis nužudė. Sugrįžusi ji pasakė „viskas, R. nėra“, peilio neturėjo. Jis priėjęs prie lavono nebuvo, bet matė, nes jis gulėjo netoli jo lauko virtuvės. Jis bendraudavo su R., kai jis gyveno kartu su H., jam duodavo pavalgyti, visada prašydavo išgerti, bet pinigų iš jo neprašydavo ir nesiskolindavo, nebūtų turėjęs iš ko atiduoti. Žino, kad R. turėjo brolių ir seserų, bet su jais nebendravo, nukentėjusįjį A. S. matė prieš 30 metų, daugiau jo niekada nematė ir apie jį negirdėjo. Kas palaidojo R. nežino, jis laidotuvėse nedalyvavo. Buvo nuėjęs pažiūrėti į kapines, tame kape palaidota ir R. mama, bet jokio paminklo nėra. Stovi kryžius su lentele, kurioje užrašyti R. S. vardas ir pavardė, motinos ir tėvo net vardų nėra.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. M. davė analogiškus parodymus, bet įvykius prisiminė smulkiau ir parodė, kad tą dieną H. B. išvarė R. tris kartus, t. y. jis sugrįžta, užeina į lauko virtuvę, tačiau jam užėjus H. jį žodžiais išvaro. Kai jis paskutinį kartą išėjo, pro atidarytas lauko virtuvės duris H. pamatė, kad R. nuėjo ne pas ją namo, o kita kryptimi. Tada ji pašoko, nuo stalo stvėrė peilį, kuriuo pjaustė užkandą ir laikydama peilį rankoje išbėgo iš lauko virtuvės. H. B. yra labai impulsyvi moteris, jis net nespėjo jos sustabdyti, tik surėkė „Ką darai?“. Už 2-3 minučių sugrįžo H. ir pasakė „Viskas, R. nėra“, jos ranka plaštakos srityje buvo kraujuota. Norėjo dar išgerti degtinės, bet jos jau nebuvo. H. paėmė rankšluostį ir juo R. užmerkė akis, paaiškino, kad „jis labai žiūrėjo jai į akis“. Pati H. pasakė, kad iškvietė greitąją ir policiją. Vėliau policija rado jam priklausantį peilį, kuriuo buvo nudurtas R. S. (t. 1, b. l. 143-145). Perskaičius šiuos parodymus teisiamajame posėdyje, liudytojas juos patvirtino.

Liudytojas T. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2018-06-04 jam nereikėjo eiti į darbą, buvo užėjęs pas uošvį M. M., ten buvo ir H. B., kuri atnešė butelį degtinės, gėrė degtinę trise, bet jis jau atėjo ten neblaivus ir prie stalo užmigdavo, todėl nieko neprisimena. Prabudo tik kai atvažiavo policija ir pasakė, kad nužudymas.

Liudytojas J. O. parodė, kad apie 10 metų gyvena su D. O., kaltinamosios dukra. Kaltinamoji su R. S. gyveno tame pačiame bute, tik kituose kambariuose. Jie nelabai gražiai gyveno, prisigėręs ją mušdavo, o blaivus būdavo retai, uošvienė taip pat išgerdavo, bet rečiau, o girti susimušdavo. Prieš mėnesį laiko R. iš namų išvarė D. O. po eilinio konflikto su jos motina. R. susirinko savo daiktus ir išėjo, bet pastoviai ateidavo pas uošvienę, tačiau pas juos jau nenakvojo ir negyveno. 2018-06-04, apie 20.00 val., grįžo iš darbo namo ir sužinojo, kad R. guli lauke padurtas, apie tai šūkavo vaikai. Vaikai parodė, kur guli R.. Pievoje gulėjo negyvas R., ant krūtinės buvo skuduras. Uošvienę rado kaimyno M. M. lauko virtuvėje, sėdėjo girta, verkė, kažką pasakojo, bet jis jos nesuprato, kažką kalbėjo, gailėjosi, kad nudūrė R.. Per tiek metų R. brolių ir seserų nematė, jie pas juos nesilankė. Liudytojo žmona R. iš namų buvo išvariusi ir anksčiau keletą kartų, bet jis vėl sugrįždavo.

Liudytoja D. O. parodė, kad ji, jos vyras J. O., motina H. B. pastaruoju metu gyveno trise, o prieš tai su motina gyveno R. S., kuris pragyveno su jais apie 8 metus. Apie R. nieko gero pasakyti negali, nes jis visą laiką girtuokliavo, kabinėjosi prie motinos, mušdavo, porą kartų užstojo motiną, prieš ją keldavo ranką, vis grasino, kad ją užmuš, jeigu jį paliks. R. eidavo atlikti neilgai trunkančius darbus, o pradėjęs dirbti po kelių dienų užgerdavo ir mesdavo darbą. Mama jį maitindavo, rinkdavo metalą, plastiką, t. y. visą laiką turėjo sau pinigų. Iki nagrinėjamo įvykio maždaug prieš 1,5 mėnesio ji išvarė R. iš namų po eilinio konflikto, liepė jam susirinkti daiktus ir iš jų išeiti. Jis gyveno savo pusseserės name, bet ateidavo, jam buvo uždrausta pas juos nakvoti. 2018-06-04, apie 21.00 val., jai paskambino vyras ir pasakė, kad motina nužudė R.. Atvažiavus namo, jau buvo policija, motina sėdėjo policijos automobilyje, jai nebuvo leista su ja pasikalbėti. Apie įvykį kalbėjo tik kaimo gyventojai, motiną vadino žudike. Žinojo, kad R. turėjo brolių ir seserų, bet jie nebendravo, pas R. niekada atvažiavę nebuvo.

Liudytoja I. M. parodė, kad kaltinamoji yra jos motina. Namas, kuriame gyvena mama, sesuo su vyru priklauso jai, nes mama jai padovanojo savo dalį, o sesė ir brolis atsisakė savo dalių ir atidavė jai. Tame name gyveno ir motinos sugyventinis R. S.. Daug metų jie nugyveno kartu. Anksčiau gal geriau sugyveno su mama, bet paskutiniu metu skambino, atvažiuodavo, nes sakė, kad neduoda gyventi normaliai. Jis mušdavo mamą. Paskutinį kartą atbėgo motinos sesuo ir pasakė, kad muša mamą, atėjo pažiūrėti, o ji sėdi ir verkia. Mama užsidirbdavo pas žmones, chaltūrino, rinkdavo butelius. Nežino, ar R. dirbo, nes ten negyvena, tik užvažiuodavo ir išvažiuodavo. Mamai tekdavo padėti, bet nedaug. Nežino iš ko jie gyveno. Sesuo D. O. paskambino ir pranešė, kad turbūt motina nužudė R., iš karto su vyru nuvažiavo, jau stovėjo greitoji, policija, motina sėdėjo policijos automobilyje. Niekas nieko nežinojo, nepasakojo kas įvyko. Ji norėjo pakalbėti su motina, tačiau jai neleido. Apie R. gimines nieko nežino.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Išanalizavus visus byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje patikrintus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamoji H. B. tyčia nužudė R. S., suduodama vieną smūgį peiliu į krūtinę. Tarp suduoto smūgio ir mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbūs organai), nusikalstamos veikos intensyvumo ir jos nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-06-18 nutarimo Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 6 p.). Nustatyta, kad kaltinamoji su mirusiuoju nuolat girtaudavo, pykdavosi, mušdavosi, o eilinio konflikto metu buvo girti (lavono kraujyje rasta 3,31 %, o šlapime 4,07 % etilo alkoholio, kas atitinka sunkų girtumo laipsnį), kaltinamajai, patikrinus praėjus 3 valandoms po įvykio (tą laiką alkoholio nevartojo, nes buvo sulaikyta), nustatytas 1,71 promilės girtumas. Kaltinamoji tą dieną neleido R. S. prisėsti prie lauko virtuvėje alkoholį vartojančios trijulės, varydavo jį nuo savo kompanijos. Paėmusi nuo stalo peilį pasivijo R. S. ir du kartus jam dūrė peiliu, vieną smūgį pataikydama į šlaunį, o kitu smūgiu dūrė į krūtinės kairę pusę, padarydama širdiplėvės, širdies ir aortos sužalojimus, ko pasekoje nukentėjusysis griuvo ir įvykio vietoje mirė. Peilį numetė į žolę, grįžo prie sugėrovų prie stalo ir pareiškė „Viskas, R. nėra“, norėjo įsipilti degtinės, bet degtinė jau buvo išgerta. Apie įvykį, kad rastas nužudytas R. S., kas nužudė, nežino, H. B. pranešė 2018-06-04, 20.31 val., policijai (t. 1, b. l. 14). Teismas daro išvadą, kad H. B. nužudė R. S. tiesiogine tyčia ir jos veiksmai kvalifikuojami pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamosios H. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Jos girtumas įrodytas pačios kaltinamosios, liudytojų M. M. ir T. G. parodymais bei alkotesterio duomenimis (1,71 promilės alkoholio). Atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, iš dalies atlygino turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas). Nusikaltimo padarymui panaudotas peilis, suduoti du smūgiai, vienas iš jų – smūgis į gyvybiškai svarbią kūno dalį – krūtinę, sukėlęs nukentėjusiojo mirtį. Padarytas labai sunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 6 dalis, 129 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiama į tai, kad nukentėjusysis ir kaltinamoji buvo artimi žmonės, ilgą laiką gyveno kartu, kartu ir girtaudavo, mušdavosi. Pagrindinė šio nusikaltimo priežastis – besaikis girtavimas įvykio dieną, o tokioje būsenoje kaltinamoji panaudojo, kaip jai atrodė, tinkamą būdą – smūgį peiliu, nors tam jokio reikalo nebuvo, jos niekas nepuolė. Liudytojas M. M. parodė, kad kaltinamoji staiga nuo stalo paėmė peilį ir nubėgo link nueinančio R. S., o grįžusi pasakė „Viskas, R. nėra“. Atsižvelgiant į visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamosios atsakomybę sunkinančią ir lengvinančias aplinkybes, skirtina laisvės atėmimo bausmė mažiau sankcijoje numatyto bausmės vidurkio.

Kardomoji priemonė – suėmimas paliekama nepakeista. Į bausmės laiką įskaitomas kardomojo kalinimo laikas nuo 2018-06-04.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. S. pareiškė civilinį ieškinį (t. 2, b. l. 77-82) dėl 654 eurų turtinės ir 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad dėl savo brolio R. S. smurtinės mirties patyrė turtinės ir neturtinės žalos, kurią privalo atlyginti dėl brolio mirties kaltas asmuo.

Dėl turtinės žalos atlyginimo. Ieškovas nurodo, kad brolio laidojimo išlaidos sudaro 654 eurų sumą, į kurią įskaičiuotos išlaidos: laidojimo paslaugos – 304 eurai (karstas, žvakės), atskirai pirko kostiumą – 200 eurų, taip pat pirko maistą besilankantiems laidotuvėse – 100 eurų, tvarkant laidojimo reikalus išleido 50 eurų transporto išlaidoms.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.291 straipsnis reglamentuoja laidojimo išlaidų atlyginimą: jeigu nukentėjusysis miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusiojo gyvybės atėmimu. Ieškinyje nurodytos laidojimo išlaidos yra protingos ir turi būti atlygintos. Ieškinyje užsimenama ir dėl galimų išlaidų paminklo pastatymui, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nepateikta. Be to, brolis palaidotas tėvų kapavietėje, kuri giminių netvarkoma ir daug metų stovi be jokio paminklo. Dėl kapo sutvarkymo ir paminklo pastatymo, jeigu tai bus daroma ateityje, bus galima pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Ieškovas A. S. pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl paramos mirties atveju“ gavo 301,28 euro laidojimo pašalpą, kuri išskaitoma iš priteistinos sumos. Be to, teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiajam atlyginta 100 eurų turtinės žalos. Priteistinos iš kaltinamosios turtinės žalos dydis sudaro (654 – 301,28 – 100 = 252,72) 252,72 euro.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo. A. S. prašo priteisti 10 000 eurų neturtinės žalos. Nurodo, kad brolio mirtis buvo labai netikėta, dėl to labai išgyveno, patyrė šoką, dėl jo mirties sielvartauja iki šiol, o neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl asmens gyvybės atėmimo. Kompensaciją už dvasines kančias, kurias sukėlė artimo žmogaus staigi netektis, vertina 10 000 eurų.

CK 6.250 straipsnis nustato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, dvasinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, dėl asmens gyvybės atėmimo. Nustatant neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pasekmes, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Asmens gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą turi tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 1.138 straipsnio 6 punktas, 6.284 straipsnio 1 dalis). Kitiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 38 straipsnyje, BK 248 straipsnyje nurodytiems šeimos nariams ar artimiesiems giminaičiams (broliams, seserims, seneliams, vaikaičiams) kompensacija už dvasines kančias, kurias sukėlė nukentėjusiojo mirtis, priteistina tik išimtinais atvejais, nes teisė tretiesiems asmenims dėl jų artimųjų gyvybės atėmimo gauti neturtinės žalos atlyginimą dabartinio reguliavimo sąlygomis nėra absoliuti. Neigiami emociniai išgyvenimai savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis Nr. 2K-358/2008). Teismui nekelia abejonių, kad brolio nužudymas sukėlė broliui dvasines kančias, tai visai žmogiška brolių santykiuose. Tačiau to nepakanka pripažinti teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Vien formalus giminystės fakto konstatavimas tokios teisės nesuteikia. Civilinis ieškovas privalo įrodyti, kad jį su nusikaltimo auka iki mirties siejo itin artimi santykiai, glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai. Žuvusysis niekur nedirbo, broliai bendravo tik retkarčiais, paskutinį kartą žuvusysis aplankė ieškovą prieš 5 metus, ieškovas brolio niekada nelankė, o jų artimesni santykiai nutrūko prieš 30 metų. Už gyvybės atėmimą kaltininkui skiriama kriminalinė bausmė, turtinė žala, patirtos išlaidos priteistinos ieškovui. Teismas nenustatė, kad šioje byloje yra išimtinis atvejis, kai kompensacija už dvasines kančias gali būti priteisiama broliui. Atsižvelgiant į teisiamajame posėdyje nustatytas aplinkybes, santykius tarp brolių, teismas neranda pagrindo patenkinti ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir jis atmestinas (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Teisę į neturtinę žalą ir jos dydį nustato tik teismas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

H. B. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, ir ją nuteisti laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti suėmimo laiką nuo 2018-06-04 iki nuosprendžio paskelbimo 2018-08-31. Kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo 2018-08-31.

Iš H. B. priteisti 252,72 euro (du šimtus penkiasdešimt du eurus 72 centus) turtinės žalos A. S..

A. S. civilinį ieškinį dėl 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomus Vilniaus apskrities Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugojimo patalpose (t. 1, b. l. 70-73, 88-90), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip beverčius; daiktus, saugomus ten pat (t. 2, b. l. 20-22), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti H. B..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo 2018-08-31, o H. B. nuo nuosprendžio vertimo į rusų kalbą įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.