Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Alona Romanovienė Civilinė byla Nr. 2S-519-163/2016

2016 m. kovo 10 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų L. K. ir A. K. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutarties dėl civilinių teisinių pasekmių, nutraukus santuoką, patvirtinimo, priėmimo klausimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kretingos rajono apylinkės teismas 2016-01-27 pareiškimą atsisakė priimti, kadangi LRCPK 538 str. 2 d. numato, kad prašymas nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu paduodamas vieno iš sutuoktinių gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Pagal Lietuvos Respublikos CK 2.16 str. 1 d., fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma ta vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Asmens, kuris gyvena keliose vietose, pagrindine gyvenamąja vieta pripažintina vieta, su kuria jis labiausiai susijęs (kur yra jo turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis ilgiausiai gyvena (LRCK 2.16 str. 2 d.). Pareiškėjas A. K. nurodė, kad jo faktinė gyvenamoji vieta yra bendruomenėje „Aš esu“, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Pareiškėja L. K. deklaravusi savo išvykimą į Prancūziją, išvykimo data 2011-12-28.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329, 338 str.).

Byloje nagrinėjamas klausimas dėl ieškinio priėmimo pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjai pateikė pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutarimu vieno iš sutuoktinių gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį, nurodydamas, kad pareiškėjas gyvena Vilniaus mieste, todėl byla teisminga Vilniaus apylinkės teismui. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą.

Pareiškėjas atskiruoju skundu nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti paryškėjų pareiškimą pagal pareiškėjo A. K. gyvenamąją vietą. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateikta pažyma apie pareiškėjo gyvenamosios vietos deklaraciją, taip pat paaiškino, kad pareiškėjo Kretingos rajoną laiko savo interesu centru ir laiko ją pagrindine gyvenamąja vieta, kadangi dabartinė gyvenamoji vieta Vilniaus mieste yra laikina ir nulemta objektyvių priežasčių. Pareiškėjas kenčia nuo priklausomybės, ką patvirtina ir pateiktos pažymos iš bendruomenės „Aš esu“, ir nuo 2014 metų gruodžio mėn. dalyvauja integracijos programoje, kuri tęsiasi iki šios dienos. Buvimas ir gyvenimas šioje bendruomenėje yra ribotas be to asmenų išvykimas iš bendruomenės nėra griežtai ribojamas, todėl pareiškėjas turi galimybę atvykti į Kretingą pagal poreikius. Pareiškėjas nurodo, kad tolimesnius gyvenimo planus sieja su Kretingos rajonu, todėl vadovaujantis LRCK 2.16-2.17 straipsniais, yra pagrindas pripažinti Kretingos rajoną kaip apelianto gyvenamąją vietą.

CK 2.17 straipsnyje išvardyti asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai, t. y. nustatant asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą (CK 2.17 straipsnio 1 dalis). Fizinio asmens nuolatine gyvenamąja vieta pripažįstama ta vieta, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena (CK 2.12 straipsnio 1 dalis, 2.16 straipsnis). Vienas iš būdų nustatyti asmens gyvenamąją vietą yra gauti informaciją iš Gyventojų registro, kuriame yra kaupiami duomenys apie Lietuvos Respublikos piliečių asmens duomenis, taip pat gyvenamąją vietą (1992 m. sausio 23 d. Gyventojų registro įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, 5 straipsnio 1 punktas, 9 straipsnio 1 dalies 8 punktas), t. y. Gyventojų registro pažymoje nurodytas asmens gyvenamosios vietos adresas laikytinas asmens gyvenamąja vieta, kol šie duomenys yra nepaneigti kitų įrodymų. Tačiau gyvenamosios vietos deklaravimas viešajame registre yra tik vienas iš fizinio asmens gyvenamąją vietą apibūdinančių kriterijų (CK 2.17 straipsnio 1 dalis), tuo tarpu nustatant asmens gyvenamąją vietą, be gyvenamosios vietos deklaravimo, svarbūs ir kiti kriterijai, kaip antai: faktinio gyvenimo toje vietoje trukmė bei tęstinumas, paties asmens vieši pareiškimai apie savo gyvenamąją vietą. 1998 m. liepos 2 d. Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, kad gyvenamąja vieta laikytina vieta, kur asmuo nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą vietą savo asmeninių, socialinių ar ekonominių interesų buvimo vieta; jeigu asmuo gyvena keliose vietose, jo gyvenamąja vieta yra laikoma ta vieta, su kuria jis yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar pagrindinė turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai ir kt.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2011).

Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas pateikė pažymą apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą 2015-10-28, kuri yra Kretingos r. sav., Kretingoje, Vyšnių g. 19, o faktiškai apeliantas jau kurį laiką gyvena Vilniaus mieste. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad apelianto gyvenimas Vilniaus mieste yra nulemtas objektyvių priežasčių, t.y. dabartinė gyvenamoji vieta yra nulemta sveikatos problemų. Pareiškėjas nurodo, kad turi priklausomybių ir vykdo reintegracijos programą Vilniaus arkivyskupijos Caritas priklausomų asmenų bendruomenėje, tai patvirtina rašytiniai įrodymai byloje. Minėtoje bendruomenėje pareiškėjas gyvena nuo 2015-08-01, o numatyta reintegracijos programa yra laikina – 6-12 mėn. Pareiškėjas nurodo, kad jis gimė ir augo Kretingoje, joje gyvena apelianto tėvai ir artimieji, todėl jo asmeninių, socialinių interesų buvimo vieta yra būtent Kretinga, o ne Vilnius. Sutiktina su tokia pareiškėjo išreikšta pozicija, kadangi šiuo metu pareiškėjo gyvenamoji vieta Vilniuje yra laikina, sąlygota sveikatos problemų, tačiau pareiškėjas yra laisvas judėti, todėl turi galimybę lankytis Kretingoje, kada panorėjęs. Vertintina ir tai, kad nekilnojamojo turto pareiškėjas nėra deklaravęs, todėl analizuojami būtent pareiškėjo socialiniai ir emociniai ryšiai su konkrečia gyvenamąją vietą. Tai kad pareiškėjas deklaravo savo gyvenamąją vietą Kretingoje, kur gyvena jo tėvai, giminės ir artimieji, šioje vietoje pareiškėjo gimė ir augo, todėl tai laikytina pakankamai svaria priežastimi laikyti, jog pareiškėjo gyvenamoji vieta yra būtent Kretinga, Kretingos rajone. Taigi pareiškėjų pareiškimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutarimu yra teisminga Kretingos rajono apylinkės teismui vieno iš pareiškėjų gyvenamosios vietos aspektu (LRCPK 538 str. 2 d.).

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei nevisiškai tinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl yra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (LRCPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nutartį perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.