Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. S. skundu prašo: 1) panaikinti 2020-10-19 Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo yra atsisakyta bendrai gyvenantiems asmenims D. S. ir E. B. skirti socialinę pašalpą už laikotarpį nuo 2020-10-01 iki 2020-12-31; 2) įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybę nedelsiant apskaičiuoti ir išmokėti D. S. socialinę pašalpą už laikotarpį nuo 2020-10-01 iki 2020-12-31 ir priteisti 6 procentus metinių palūkanų, skaičiuojant nuo privalomos sumokėti dienos - 2021-11-10 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos už vėlavimą sumokėti socialinę išmoką; 3) priteisti pareiškėjui D. S. iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės 100 000 Eur (vieno šimto tūkstančių eurų) neturtinę žalą už patirtus išgyvenimus, stresą, pažeminimą ir kita bei 6 procentus metinių palūkanų, skaičiuojant nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Taip pat pareiškėjas skunde reiškia procesinius reikalavimus: 1) kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu (-ais) priimti prejudicinį (-ius) sprendimą (-us) šioje administracinėje byloje; 2) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar lėšų gauti socialinei paramai Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 1, 2 ir 5–25 straipsniai ta apimtimi, kuria Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme neįtvirtinta pagal sutartį nusistatyto sutuoktinių turto teisinio režimo sudarant vedybų sutartį tokių sutuoktinių pajamų (ap)skaičiavimo atskirai (savarankiškai) tvarka ir metodika, neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.101 straipsniui, 3.102 straipsnio 1 ir 2 dalims, 3.104 straipsnio 1 dalies 1 punktui, 2 ir 3 dalims bei kita, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5, 18, 19, 21, 23, 29, 38, 39, 48, 52, 150 straipsnių normoms, konstituciniam teisinės valstybės principui, konstituciniam teisėtų lūkesčių principui.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis yra studentas ir bedarbis, tačiau bedarbio pašalpa jam nėra mokama, pajamų šiuo metu negauna. Nuo 2019-12-01 Kauno miesto savivaldybė jam nutraukusi socialinės išmokos mokėjimą, taip pat yra atsisakiusi apskaičiuoti ir išmokėti socialinę pašalpą ir už 2020-01-01 - 2020-09-30 laikotarpį. 2020-10-19 yra priimtas Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo yra atsisakyta jam skirti socialinę pašalpą laikotarpiui nuo 2020-10-01 iki 2020-12-31. Šis sprendimas privalo būti panaikintas, o iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės priteista ir neturtinė žala. Pareiškėjas pažymi, kad sprendime nurodomi akivaizdžiai tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad jis ir jo sutuoktinė E. B. neva kartu gyvena Kauno miesto teritorijoje. Jis yra sudaręs ikivedybinę sutartį su E. B., pagal kurią sutartimi nustatytas bet kokio turto visiško atskirumo režimas. 2019-10-10 buvo įregistruota jų santuoka. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad savivaldybei laiku ir tinkamai pateikė visus jį asmeniškai liečiančius dokumentus ir tai atlieka nuolat. Jo sutuoktinė turi teisę gyventi ten kur jai tikslinga ir reikalinga. Ji šiuo metu ir iki vedybų 2019 metais rudenį gyvena ne Kauno mieste. Todėl visiškai nesuprantama 2020-10-19 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) turinio dalis, ką atsakovas turi omenyje teisinėje formuluotėje „... bendrai gyvenantiems asmenims ...“. Pareiškėjo teigimu galima įžvelgti vieną grubiausių Europos Sąjungos pamatinių laisvių pažeidimą – privataus fizinio asmens teisę laisvai judėti ir vykdyti veiklą Europos Sąjungos erdvėje. Sprendime net nenurodyta, kokių konkrečių dokumentų, liečiančių tik D. S., jis nepateikė, dėl kurių kelinti metai jau vyksta net keli teisminiai ginčai administraciniuose teismuose su atsakovu. Kauno miesto savivaldybė kažkodėl iki šiol laikosi savo susigalvotos pozicijos, kad jo turtas privalo būti sumuojamas su sutuoktinės turtu, nors net mokesčių administratorius apie tai yra pasisakęs visiškai priešingai ir šį turtą (at)skiria atskirai, kaip ir visame civilizuotame pasaulyje. Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas akivaizdžiai diskriminuoja ir suvaržo dviejų asmenų teisę sudaryti santuoką nusistatant atskirus (savarankiškus) turto rėžimus, kas grubiai pažeidžia ir Konstitucijos normas, ir pagrindinius Europos Sąjungos steigimo dokumentus. Pareiškėjo nuomone, dėl nepagrįsto atsakovės reikalavimo pateikti duomenis apie sutuoktinės pajamas ir turtą buvo pažeistos Europos Sąjungos deklaruojamos pamatinės laisvės – privataus fizinio asmens teisė laisvai judėti ir vykdyti veiklą Europos Sąjungos erdvėje. Taip pat atsakovė pažeidė Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – ir Chartija) 7 straipsnyje įtvirtintą teisę į privatų ir šeimos gyvenimą. Dėl atsisakymo skirti pareiškėjui socialinę pašalpą buvo pažeistos Chartijos 34 straipsnio dalys, laiduojančios Europos Sąjungos piliečiams teisę gauti socialinę paramą, taip pat 24 straipsnyje nustatytos vaiko teisės ir 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta šeimos socialinė apsauga. Dėl pareiškėjui nuolat sukeliamo streso, išgyvenimų ir pažeminimo, atsakovas privalo atlyginti pareiškėjui padarytą neturtinę žalą, kurią vertina 100 000 Eur suma. Nagrinėjamoje byloje būtina kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Chartijoje įtvirtintos šeimos socialinės apsaugos užtikrinimo, kad šeima ar kiekvienas asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pragyvenimui ir kuris negali gauti tokių lėšų savo pastangomis ar iš kitų šaltinių, ypač iš socialinės apsaugos sistemos, gautų reikiamą paramą, neužtikrinimo Lietuvos Respublikoje, kuri yra ir ES valstybė narė. Lietuvoje Respublikoje pasirinktas socialinės paramos teisinis reguliavimas gali prieštarauti ir ES steigimo sutarčių pagrindinėms nuostatoms. Taip pat būtina kreiptis ir į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, ar Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 1, 2 ir 5–25 straipsniai ta apimtimi, kuria Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme nenumatyta sutuoktinių turto teisinio režimo sudarant vedybų sutartį sutuoktinių pajamų (ap)skaičiavimo atskirai (savarankiškai) tvarka ir metodika, neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.101 straipsniui, 3.102 straipsnio 1 ir 2 dalims, 3.104 straipsnio 1 dalies 1 punktui, 2 ir 3 dalims ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5, 18, 19, 21, 23, 29, 38, 39, 48, 52, 150 straipsnių normoms, konstituciniam teisinės valstybės principui, konstituciniam teisėtų lūkesčių principui.

Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą tenkinti, remdamasis tais pačiais argumentais, kurie nurodyti skunde. Taip pat prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą kol bus išspręstas proceso atnaujinimo klausimas anksčiau išnagrinėtoje Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje dėl analogiško ginčo už ankstesnį laikotarpį.