- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-05
- Bylos Nr.
- 2A-2029-567/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė, Neringa Švedienė, Zita Smirnovienė
- Atsakovas
- UAB DK PZU Lietuva
- Ieškovas
- O. G. M.
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB DK PZU Lietuva apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimo ir pagal ieškovės O. G. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutarties, priimtų civilinėje byloje Nr. 2-4136-501/2010 pagal ieškovės O. G. M. ieškinį atsakovui UAB DK PZU Lietuva dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė O. G. M. pateikė 2009-11-05 ieškinį (1 t., b.l. 1-4), kurį patikslino 2010-04-08 (1 t., b.l. 156-162), 2010-05-19 (2 t., b.l. 2), 2010-11-02 (2 t., b.l. 34), 2010-11-23 (2 t., b.l. 39-40), prašydama priteisti 3700 Lt žalos dėl sveikatos sužalojimo ir 200 Lt už teismo medicinos specialisto konsultaciją. Nurodė, kad 2004-02-11 einant į darbą per reguliuojamą pėsčiųjų perėją ji buvo partrenkta automobilio ir sužalota. Ieškovei diagnozuotas galvos smegenų sukrėtimas su sąmonės netekimu, dešinės rankos žasto lūžis su radialis neuropatija bei vėliau išsivysčiusiomis komplikacijomis, depresija, vestibiuliniu sindromu, ataksija. Automobilį vairavo K. K., kuris po minėto įvykio Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 281 str. 1 d. Po 2004-02-11 įvykusio autoįvykio ieškovės sveikatos būklė liko nepatenkinama, kartojasi galvos skausmas, ūžimas galvoje ir ausyse, dvejinimasis akyse, pusiausvyros sutrikimas stovint, einant, keičiant padėtį. Nuolat skauda dešinioji ranka. Po išsivysčiusios depresijos persekioja bloga nuotaika, nenoras bendrauti su draugais ir su pačiais artimiausiais žmonėmis. Ieškovę kankina bloga atmintis ir orientacija laike bei erdvėje. O. G. M. priversta tęsti gydymą bendrosios praktikos gydytojo, traumatologo, neurologo, otolaringologo, reabilitologo, bei pas psichiatrą. Už gydytojų skirtus medikamentus dalinai kompensavo žalų centras. Nuo 2007 m. kompensacija už vaistus dar labiau sumažinta, o nuo 2009 m. balandžio mėn. visai nutraukta. Kadangi vairuotojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta UAB DK PZU Lietuva“ (UAB DK „Lindra“) ieškovei buvo mokamos draudimo išmokos, kurios dalinai kompensavo ieškovės gydymą. Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 18 str. 4 d. numatyta, kad eismo įvykio metu padarytos žalos dydį nustato draudikas. Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių 51 p. nustatyta, kad draudimo išmokos dėl žalos asmeniui priklauso nuo įvykusio įvykio metu padarytos žalos trečiojo asmens sveikatai ir žalos, atsiradusios dėl gyvybės atėmimo ar tokios žalos, atsiradusios kaip eismo įvykio pasekmė, dydžio. Draudikas, atsisakydamas ieškovei atlyginti patirtą žalą, pažeidė įstatymų nuostatas.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad civilinės atsakomybės draudimas priskiriamas prie nuostolių draudimo grupės. Civilinės atsakomybės tikslas yra kompensacinis, t.y. grąžinti nukentėjusįjį trečiąjį asmenį į tą turtinę padėtį, kurioje jis buvo iki jo teisių pažeidimo, tuo pačiu reiškia, kad civilinės atsakomybės taikymas negali būti trečiojo asmens nepagrįsto praturtėjimo pagrindu. Atsakovas teigia, jog pagal bylos medžiagą nukentėjusios O. G. M. reikalavimai atlyginti patirtas gydymo išlaidas atsakingam draudikui yra pateikiami nuo 2004-02-11 kelių eismo įvykio. Apie tariamą savo teisės pažeidimą ieškovė sužinojo per savaitę nuo draudiko atsisakymo rašto išsiuntimo dienos, todėl reikalavimams dėl gydymo išlaidų, patirtų iki 2007 m. atlyginimo, pateikti suėjus įstatymo nustatytam 3 metų senaties terminui, todėl atsakovas prašė reikalavimą dėl iki 2007 metų patirtų gydymo išlaidų atlyginimo atmesti dėl praleisto ieškinio senaties termino. UAB DK „PZU Lietuva“ atsakingas darbuotojas, turintis medicininį išsilavinimą, kelis kartus buvo nuvykęs į nukentėjusiosios O. G. M. gydymo įstaigą susipažinti su ligos istorija, kurioje konstatuota, kad ji eismo įvykio metu patyrė dešiniojo šono žastikaulio lūžį, galvos smegenų sukrėtimą ir dešiniojo stipininio nervo uždegimas. Dėl šių priežasčių UAB DK „PZU Lietuva“ pagal pateiktus dokumentus, įrodančius dėl gydimosi turėtas išlaidas, periodiškai mokėjo draudimo išmokas, atlyginančias žastikaulio lūžio, dešiniojo stipininio nervo uždegimo bei galvos smegenų sukrėtimo bei reabilitavimo išlaidas. Draudimo įmonė, žinodama, kad O. G. M. lėtinės, dar iki 2004-02-11 eismo įvykio, buvusios CNS ir PNS ligos po 2004-02-11 nepakito, bet siekdama išvengti galimo jų paūmėjimo, sveikatos pablogėjimo ir dėl galvos smegenų sukrėtimo, iki 2005-08-08 apmokėjo visas gydymo, fizioterapijos bei sanatorinio gydymo išlaidas. UAB DK „PZU Lietuva“, atsižvelgdama į O. G. M. anksčiau turėtas ligas, traumas ir sveikatos sutrikimus bei į tai, kad 2004-02-11 jos patirtas galvos smegenų sukrėtimas nebuvo vidutinės ar sunkios formos, priėmė sprendimą nuo 2005-10-28 atlyginti tik dešiniojo stipininio nervo ir dešiniojo žastikaulio lūžimo priešuždegiminio ir nuskausminančio gydymo išlaidas bei neatlyginti širdies kraujagyslių sistemos bei lėtinės išemijos vaistų išlaidų. Vadovaujantis medicininiais dokumentais, 2005-09-25 O. G. M. patyrė pakartotinį galvos ir dešiniojo žasto traumą, tačiau draudikui apie tai nepranešė. Nuskausminamasis ir antidepresinis gydymas ieškovei buvo apmokamas iki 2008-07-25. Tačiau nuo šios datos, vadovaujantis 2009-04-09 UAB DK „PZU Lietuva“ gydytojo eksperto išvada, nesant pagrįstų įrodymų, nenustatytas priežastinis ryšis tarp ieškovės nurodomų nusiskundimų ir 2004-02-11 kelių eismo įvykio metu patirtos traumos. Dėl šių priežasčių draudikas neturi pareigos atlyginti O. G. M. patirtas papildomas gydimo išlaidas (LR CK 1.125 str. 8 d., 1.131 str. 1 d.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-12-28 sprendimu ieškinį tenkino ir nusprendė priteisti iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškovei O. G. M. 3108,44 Lt žalos atlyginimo ir 200 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ valstybės naudai 93 Lt žyminio mokesčio ir 15,44 Lt pašto išlaidų. Teismas nustatė, kad 2004-02-11 ieškovė buvo sužalota autoįvykio, kurį neteisėtais veiksmais sukėlė atsakovo bendrovėje civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu apdraudęs asmuo (1 t., b.l. 9). K. K. ir atsakovo draudimo sutartis (draudimo liudijimas serija AYA Nr. 1170953) galiojo nuo 2003-06-10 iki 2004-06-09, draudimo suma asmens sužalojimo atveju - 30000 Lt (1 t., b.l. 110). Dėl įvykio fakto, draudimo sutarties galiojimo ir įvykį sukėlusio asmens kaltės ginčo nėra. Atsakovas nuo 2004-08-25 iki 2008-07-25 ieškovei pagal šį draudiminį įvykį mokėjo draudimo išmokas (1 t., b.l. 83-101, 115-122). Mokėjimai buvo vykdomi, remiantis 2005-12-08 gydytojo išvada (1 t., b.l. 111-113). Ieškovė pateikė 3108,44 Lt dydžio faktines išlaidas patvirtinančius dokumentus (1 t., b.l. 10 -82), 200 Lt apmokėjimo už gydytojo eksperto konsultaciją kvitą (2 t., b.l. 33). Atsakovas atsisakymą mokėti draudimo išmoką grindžia savo bendrovės asmens žalų departamento gydytojos ekspertės 2009-04-09 išvada (1 t., b.l. 114). Ieškinys teismui pateiktas 2009-11-05. 2004-02-11 ieškovės sveikatai buvo padaryta žala, kurios atlyginimo sąlygas ir tvarką numatė atsakovo ir įvykio kaltininko sudaryta transporto priemonių savininkų ir valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartis (draudimo liudijimas, serija AYA Nr. 1170953, 1 t., b.l. 110). Nuo šio momento atsakovas tapo ieškovės skolininku ir iki 2009 m. balandžio mėn. savo įsipareigojimus vienaip ar kitaip vykdė, apmokėdamas ar iš dalies apmokėdamas ieškovės gydymo išlaidas. Mokėjimai buvo vykdomi, remiantis minėta sutartimi, Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 20 str. 4 d., LR CK 6.247 str. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atsisakymas tęsti su šiuo draudiminiu įvykiu susijusius mokėjimus grindžiamas draudiko gydytojo išvada, kuri neatitinka LR CPK 212 str. - 218 str. numatytoms ekspertizėms nustatytų reikalavimų, todėl tokia ir nelaikytina. Atsakovo darbuotoja – gydytoja J. A. 2005-12-08 pateikė išvadą, kurios pagrindu atsakovas vykdė mokėjimus ir iš dalies atlygino ieškovės patirtas gydymo išlaidas (1 t., b.l. 111-113). 2009-04-09 ta pati gydytoja surašė išvadą, kurios pagrindu mokėjimai buvo nutraukti. Tiek pirmoji, tiek antroji išvada surašyta, remiantis iš esmės tais pačiais ieškovės sveikatos dokumentais, pagal kuriuos esminio ieškovės sveikatos pagerėjimo nekonstatuota. Nors atsakovas akcentuoja, kad ieškovės sveikatos būklė nesusijusi su autoįvykio metu patirtais sužalojimais, tačiau teismas negali remtis 2009-04-09 išvada, nes pastaroji surašyta atsakovo darbuotojos, kuri nėra medicinos ekspertė, be to, teismo posėdyje paaiškėjo, kad ši darbuotoja neturi nei gydytojo traumatologo, nei gydytojo psichiatro kvalifikacijos. Apklausta liudytoja J. A. patvirtino, kad abi išvados surašytos ieškovės neapžiūrėjus, nes atsakovo bendrovės darbuotojai tokių įgaliojimų neturi, be to, atsisakymą tęsti mokėjimus sąlygojo ir papildomų ieškovės medicininių dokumentų nepateikimas. Teismas pasiūlė ieškovei atlikti jos sveikatos medicininę ekspertizę, tačiau ieškovė apmokėti ekspertizės išlaidas atsisakė. Atsakovas pateikė klausimus ekspertui, tačiau pats ekspertizės skirti neprašė, apmokėti ekspertizės išlaidų nesutiko (2 t., b.l. 18-19). Šalims atsisakius atlikti nepriklausomą ieškovės sveikatos ekspertizę, teismas nagrinėjo bylą pagal joje surinktus įrodymus. Galiojant prezumpcijai dėl skolininko pareigos įrodyti savo atsisakymo atlikti ieškovo (kreditoriaus) naudai tam tikrus veiksmus (šiuo atveju sumokėti už gydymą) pagrįstumą, teismas konstatavo, kad toks atsisakymas šioje byloje pakankamais įrodymais neparemtas (CK 6.248 str.). Teismas atmetė atsakovo reikalavimą taikyti CK1.125 str. 8 d. numatytą trejų metų ieškinio senaties terminą, nes prievolės įvykdymas nebuvo apibrėžtas (CK 1.127 str. 3 d.), žalos atlyginimas tęsėsi nuo 2004 iki 2009 metų, todėl toks terminas galėjo būti skaičiuojamas nuo 2009-04-09, kai buvo surašyta išvada dėl atsisakymo mokėti pagal ieškovės pateikiamus kvitus ir receptus. Ieškovė yra fizinis asmuo, jos sveikatai padaryta žala, kurios apskaičiavimas pagrįstas receptais ir vaistų pirkimo kvitais. Atsakovo veiksmai po draudiminio įvykio mokant draudimines išmokas rodo, kad atsakovas ieškovės sveikatos pablogėjimą pripažino susijusiu su 2004-02-11 autoavarija. Atsakovas yra draudimo bendrovė, kuri drausdama asmenis privalomuoju draudimu, vykdo savo profesinę veiklą, todėl ieškovės atžvilgiu atsakovas laikytinas akivaizdžiai stipresne, pranašesne šalimi. Teismas pažymėjo, jog būtent atsakovas privalėjo pateikti objektyvius duomenis, kad ieškovės patirtas gydymo išlaidas sukėlė ne 2004 metų autoįvykis, o kiti ieškovės susirgimai. Teismas konstatavo, jog perkelti priežastinio sveikatos pablogėjimo ryšio su autoįvykio metu patirtais sužalojimais įrodinėjimą ieškovei dėl paminėto atsakovo procesinio pranašumo šiuo atveju nėra pagrindo, o atsakovo darbuotojos, net ir turinčios gydytojo išsilavinimą, išvados, padarytos be paciento apžiūros ir neišreikalavus papildomų medicininių dokumentų, nelaikytinos objektyviais atsisakymą vykdyti iš civilinės atsakomybės draudimo sutarties kylančius įsipareigojimus patvirtinančiais įrodymais (LR CK 6.246 str. 2 d., 6.283 str.).
Šalies argumentai
2011-01-11 ieškovė pateikė prašymą priteisti papildytą ieškinio sumą 304,81 Lt, nurodydama, kad buvo rasta klaida dėl 94,93 Lt sumos pasikartojimo pagal vaistų receptus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-02-02 nutartimi buvo nustatytas 14 dienų terminas ieškovei pašalinti procesinio prašymo trūkumams, nes teismui buvo neaišku, ar ieškovė siekia rašymo apsirikimo, aiškios aritmetinės klaidos ištaisymo, ar papildomo sprendimo priėmimo, ar reiškia naujus reikalavimus išnagrinėtoje byloje.
2011-02-17 ieškovė pateikė prašymą priteisti 314,81 Lt, nes 2010-12-28 sprendime neišspręstas ieškinio papildymas.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-02-25 nutartimi nutarė laikyti nepaduotu ieškovės prašymą dėl papildyto ieškinio priteisimo ir grąžinti atgal jį padavusiam asmeniui, konstatuojant, kad ieškovė nepašalino prašymo trūkumų.
Šalies argumentai
2011-03-09 ieškovė pateikė prašymą dėl rašymo apsirikimo ar aiškios aritmetinės klaidos 2011-12-28 sprendime ištaisymo, prašydama priteistiną sumą padidinti 304,81 Lt suma, nes ieškinys buvo tenkintas pilna apimtimi, o pasikartojanti 94,93 Lt suma nepriteistina.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-04-08 nutartimi ieškovės prašymas buvo atmestas, konstatuojant, kad 2010-12-28 sprendimu ieškovės reikalavimai buvo patenkinti pilnai ir teismas negali didinti žalos atlyginimo, keičiant teismo sprendimo esmę (CPK 276 str.).
III. Apeliacinio skundo, atskirojo skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-12-28 sprendimą bei O. G. M. ieškinį atmesti, kaip neįrodytą ir nepagrįstą. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškinio senaties taikymo, nurodė, kad pagal LR CK 1.127 str. 3 d. ieškinio senaties terminas prasideda nuo reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimo momento, jei prievolės įvykdymo terminas nėra nustatytas. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas neįvertino draudiko civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų normų - 2003-09-18 Draudimo įstatymo (Nr. IX 1737) 82 str. 2 d. numato, kad draudimo išmoka privalo būti išmokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudiminio įvykio faktą. Apeliantas teigia, jog ieškinio senaties terminas šioje byloje turi būti skaičiuojamas nuo tada, kai ieškovė sužinojo apie draudiko atsisakymą išmokėti draudimo išmoką, t.y. per savaitę nuo draudiko atsisakymo rašto išsiuntimo dienos, todėl reikalavimams dėl gydymo išlaidų, patirtų iki 2007 m. atlyginimo, yra suėjęs įstatymo nustatytas 3 metų ieškinio senaties terminas. Kadangi iki 2007 m. iš pateiktų 2851,62 Lt išlaidų draudikas apmokėjo 2070,81 Lt, reikalavimams dėl 780,81 Lt atmestinas dėl praleisto ieškinio senaties termino. Civilinės atsakomybės draudimas - asmens turtinių interesų, susijusiu su civiline atsakomybe už nukentėjusiems tretiesiems asmenims ar jų turtui padarytą žalą. Draudimas, kai draudiko mokamos draudimo išmokos dydis priklauso nuo nuostolių, kuriuos apdraustasis privalo atlyginti nukentėjusiam trečiajam asmeniui už padarytą žalą, dydžio, tačiau neviršijant draudimo sumos, jeigu ji nustatoma draudimo sutartyje. UAB DK „PZU Lietuva“ neginčijo, kad 2007-02-11 įvykęs kelių eismo įvykusio yra draudžiamasis įvykis, tačiau šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl ieškovės tęstinės žalos atlyginimo. Apeliantas savo atsisakymą grindė keliais įrodymais:
1) draudikas pateikė UAB DK „PZU Lietuva“ gydytojos ekspertės 2005-12-08 ir 2009-04-09 išvadas. Minėtos išvados buvo surašytos, susipažinus su nukentėjusiosios ligos istorija bei įvertinus jos duomenis apie ieškovės iki įvykio ir po jo sirgtas ligas bei jų požymius. Vadovaujantis šiomis žiniomis, gydytojo traumatologo kvalifikacija nėra būtina.
2) 2006-02-21 LR Draudimo priežiūros komisijos protokolas patvirtina, kad UAB DK „PZU Lietuva“ sprendimas neatlyginti širdies kraujagyslių sistemos bei lėtinės išemijos ligoms gydyti skirtų vaistų išlaidų teisingas bei komisija sutiko su draudiko gydytojo eksperto išvadomis.
3) Draudiko padarytų išvadų pagrįstumą patvirtina išreikalautos O. G. M. ligos istorijos iš VšĮ Antakalnio poliklinikos ir Psichikos sveikatos centro, kurių teismas taip pat visiškai nevertino. Medicininiai dokumentai patvirtina, kad ieškovė dar iki įvykio sirgo lėtinėmis ligomis, kurios gydomos ir po 2004-02-11.
4) UAB DK „PZU Lietuva“ pateikė reikalaujamų apmokėti vaistų anotacijų kopijas, iš kurių atsakovas padarė išvadą, kad ieškovės vartojami medikamentai yra susiję su nervų sistemos stiprinimu, depresijos sindromų gydymui (LR CK 1.127 str. 3 d., 8 d.).
Atsiliepimas
Ieškovė O. G. M. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, pašydama jo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo 2010-12-28 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė ieškinio senaties. Žalos atlyginimas ieškovei tęsėsi nuo 2004 m. iki 2009 m., kompensuojamas sumas pradedant mažinti nuo 2007 m. Atsakovo raštuose ieškovei, teiktuose nuo 2007 m. iki 2009-04-09 išvadose tebuvo nurodoma, kad už tam tikrus vaistus “netikslinga mokėti“ „draudimo kompanija neturi pagrindo atlyginti“. Ieškovė teigia, jog tokie pranešimai apie išmokų mažinimą buvo nenuoseklūs – vieną kartą buvo atsisakoma kompensuoti, kitą kartą sutinkama. Pranešimuose nebuvo pateikiama jokių motyvų ar paaiškinimų dėl išmokų mažinimo. Tokiu būdu atsakovas elgėsi neprofesionaliai, nesąžiningai, piktnaudžiavo savo stipresne padėtimi. Atsakovas ėmė neigti savo prievolę mokėti kompensaciją tik 2009-04-09 išvadoje. Nuo 2007 m., kai buvo pradėtos mažinti išmokos iki pat 2009-04-09 atsakovo veiksmai liudijo, kad jis pripažįsta prievolę mokėti išmokas. Atsakovas savo konkliudentiniais veiksmais yra patvirtinęs, kad pripažįsta priežastinį ryšį tarp 2004-02-11 įvykio ir ieškovės patirtos turtinės žalos. Pats atsakovas neneigia savo ankstesnių išmokų pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog atsakovas, iš pradžių pripažinęs savo prievolę mokėti išmokas ieškovei, o vėliau iš esmės tų pačių duomenų pagrindu nusprendė nutraukti išmokų mokėjimą, turėjo įrodyti tokio savo atsisakymo pagrįstumą. Ieškovė teigia, jog ji neturėjo jokio pagrindo tikėtis, kad atsakovas nuo 2004-02-11 įvykio sutiko mokėti išmokas, po kelerių metų iš esmės pakeis tos pačios situacijos vertinimą, todėl ieškovė nerinko papildomų įrodymų apie priežastinį ryšį tarp 2004-02-11 įvykio ir jos patiriamos tęstinės žalos, o informacija apie ieškovės sveikatos būklę buvo įprasta tvarka fiksuojama ambulatorinėse kortelėse. Atsakovo teiginiai dėl ieškovės ligų sąmoningai iškraipomi, siekiant išvengti išmokų mokėjimo (LR CK 1.2 str., 1.5 str., 1.137 str.3 d.).
Šalies argumentai
Ieškovė O. G. M., nesutikdama su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-04-08 nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, prašydama ištaisyti rašymo apsirikimą ir aiškią aritmetinę klaidą 2011-12-28 sprendime, priteistiną sumą padidinant 304,81 Lt suma.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atsakovo UAB DK PZU Lietuva apeliacinis skundas ir ieškovės Onos G. M. atskirasis skundas tenkintini iš dalies.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio pareiškime yra nurodomas materialinis teisinis reikalavimas – ieškinio dalykas. Ieškinį taip pat sudaro faktinio pobūdžio aplinkybės, kurių turinį ir apimtį lemia faktinės pažeidimo aplinkybės. Reikalavimas turi būti grindžiamas faktais, patvirtinančiais asmens turimą teisę ar interesą, taip pat faktais, patvirtinančiais asmens teisės ar intereso pažeidimą arba ginčijimą, pasirinkus teisių gynimo būdą (ieškinio dalyką).
Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą pagal ginčo šalių nustatytas ribas.
Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta, priimant teisingą sprendimą. Tai, kad šalys turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, nereiškia, kad dispozityvumo principas yra absoliutus, nes šalių veiksmus kontroliuoja teismas.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė teikė 2009-11-05 ieškinį (1 t., b.l. 1-4), kurį patikslino 2010-04-08 (1 t., b.l. 156-162), 2010-05-19 (2 t., b.l. 2), 2010-11-02 (2 t., b.l. 34), 2010-11-23 (2 t., b.l. 39-40), prašydama priteisti 3700 Lt žalos dėl sveikatos sužalojimo, tame tarpe 200 Lt už teismo medicinos specialisto konsultaciją. 2010-12-16 pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (2 t., b.l. 43) teismas priėmė 2010-11-23 ieškinio patikslinimą ir prijungė jį prie bylos, tuo nustatydamas bylos nagrinėjimo ribas, pagal 2010-11-23 įvardintą ieškinio sumą - 3700 Lt.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas 2010-12-28 sprendimu išnagrinėjo 2010-05-19 (2 t., b.l. 2), 2010-11-02 (2 t., b.l. 34) ieškinio patikslinimus dėl 3108,44 Lt žalos atlyginimo ir 200 Lt už teismo medicinos specialisto konsultaciją priteisimo, bet neišnagrinėjo 2010-12-16 pirmosios instancijos teismo posėdžio metu priimto 2010-11-23 ieškinio patikslinimo pagal įvardintą ieškinio sumą - 3700 Lt. Tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 7 p.), nes bylos dalyje dėl neišnagrinėtų reikalavimų sumos negalima išskirti CPK 327 str. 2 d. nustatyta tvarka. Šis procesinis pažeidimas sudaro teisinį pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, perduodant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 1 p.). Šiuo atveju bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, nes tai ribotų byloje dalyvaujančių asmenų apeliacijos teises, kolegija daro išvadą, kad skundžiamas sprendimas naikintinas, grąžinant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Nurodyti procesiniai pažeidimai sudaro teisinį pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visa apimtimi, perduodant bylą nagrinėti iš naujo tam pačiam apylinkės teismui (CPK 329 str. 1 d.). Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti nurodytus procesinius pažeidimus, kurie negali būti pripažįstami formaliais pažeidimais, nes jie yra kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 328 str.). Apeliacinės instancijos teisme nėra numatyta galimybė išnagrinėti pirmosios instancijos neišnagrinėtų reikalavimų dalį, nes įstatymų leidėjas draudžia bloginti apelianto padėtį. Sprendimo panaikinimas ir bylos perdavimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nelaikomas blogesnio sprendimo dėl apelianto priėmimu (CPK 313 str.).
Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, nes skundžiamas sprendimas naikinamas visa apimtimi, ir tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir ištyrus visas aplinkybes, nagrinėtina byla (LR CK 1.5 str., CPK 2 str., 7 str., 8 str., 13 str., 41 str., 177 str. - 179 str., 312 str., 313 str., 320 str., 328 str.).
Įstatymų leidėjas numatė, kad panaikinus sprendimą dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, yra grąžinamas žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą. Apeliantas UAB DK PZU Lietuva (j.a.k. 110057869) sumokėjo Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 99,25 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą pagal 2011-01-26 mokėjimo nurodymą Nr. 30020 (2 t., b.l. 65). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl nurodyto absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, yra teisinis pagrindas apeliantui grąžinti žyminį mokestį, pavedant nutarties vykdymą šioje dalyje žyminį mokestį gavusiai Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (LR CPK 80 str., 87 str.).
Įstatymų leidėjas nustatė, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, kuriuo užbaigiama byla, gali priimti papildomą sprendimą, jeigu neišsprendė kurio nors reikalavimo, nustatydamas, kad klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima iškelti per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.
Nagrinėjamoje byloje 2011-01-11 ieškovė, pateikdama prašymą priteisti papildytą ieškinio sumą 304,81 Lt, iš esmės iškėlė papildomo sprendimo priėmimo klausimą, nes 2010-12-28 teismo sprendimu priteisus 3108,44 Lt žalos atlyginimo ir 200 Lt bylinėjimosi išlaidų, nebuvo išnagrinėta likusi reikalavimų dalis dėl 2010-11-23 (2 t., b.l. 39-40) patikslintu ieškiniu iki 3700 Lt sumos padidinti reikalavimai.
Ta aplinkybė, kad 2011-03-09 ieškovė pateikė prašymą dėl rašymo apsirikimo ar aiškios aritmetinės klaidos 2011-12-28 sprendime ištaisymo, prašydama priteistiną sumą padidinti 304,81 Lt suma, nekeičia paties procesinio prašymo esmės, kuris atitinka prašymą priimti papildomą sprendimą dėl neišnagrinėtų reikalavimų dalies, nes klaidingas procesinio prašymo pavadinimo nurodymas arba kiti netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus (CPK 115 str. 4 d.).
Tai, kad 2011-04-08 nutartimi ieškovės prašymas buvo atmestas, konstatuojant, kad 2010-12-28 sprendimu ieškovės reikalavimai buvo patenkinti pilnai ir teismas negali didinti žalos atlyginimo, keičiant teismo sprendimo esmę, parodo netinkamą procesinės teisės normų taikymą, dėl ko neteisingai buvo išspręstas šis prašymas, nes teismas turėjo taikyti procesinės teisės normas, susijusias su papildomo sprendimo priėmimu ar atsisakymu jį priimti (CPK 277 str.). Apeliacinėje instancijoje nėra galimybės pašalinti minėtą procesinį pažeidimą (CPK 329 str. 1 d., 338 str.), nes tai ribotų byloje dalyvaujančių asmenų apeliacijos teises. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama nutartis naikintina, grąžinant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 str. 1 d., 338 str.). Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti nurodytus procesinius pažeidimus, kurie negali būti pripažįstami formaliais pažeidimais, nes jie yra kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 328 str., 338 str.). Apeliacinės instancijos teisme nėra numatyta galimybė spręsti papildomo sprendimo priėmimo klausimą dėl pirmosios instancijos neišnagrinėtų reikalavimų sumos, nes įstatymų leidėjas draudžia bloginti apelianto padėtį. Skundžiamos nutarties panaikinimas ir bylos perdavimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nelaikomas blogesnio procesinio sprendimo dėl apelianto priėmimu (CPK 313 str., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 4 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimą ir 2011 m. balandžio 8 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Grąžinti atsakovui UAB DK PZU Lietuva (j.a.k. 110057869) 99,25 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą pagal 2011 m. sausio 26 d. mokėjimo nurodymą Nr. 30020, pavedant nutarties vykdymą šioje dalyje Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.