Utenos apylinkės teismo sprendimas

suinteresuotiems asmenims A. Š., Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos atstovei G. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. Š., K. Z., D. D. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

7. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė Vida Leonovienė pareiškimą palaikė pilnai. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas F. P., mirties akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties liko jo turtas: 1.0200 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); nuomininko teisė į žemės sklypą, 1.7200 ha, sklypo numeris plane 127-A-1, esantis (duomenys neskelbtini). Nors įstatymas numato, kad įpėdinis dėl palikimo priėmimo turi išreikšti savo valią per 3 mėnesius kreiptis į notarų biurą paduodant pareiškimą arba veiksmais, t. y. faktiškai pradėdamas turtą valdyti. Šiuo atveju F. P. 1991 metais persikraustė gyventi pas sūnų ir gyveno iki mirties. Tėvų pozicija buvo tokia, kad viskas turėjo atitekti sūnui A. P., kadangi jie gyveno pas jį. Jokių prieštaravimų nebuvo, kadangi vienintelis A. P. labiausiai rūpinosi tėvais. A. P. žinodamas tėvo valią, jis sutvarkė tą žemę, atkūrė tėvo vardu ir visą laiką ja naudojosi. Svarbi aplinkybė yra ta, kad V. ir F. P. iki 1991 metų gyveno savo namuose, o nuo 1991 metų atsikraustė gyventi pas sūnų A. Tie namai, kuriuos jie gyveno nuosavybės teise nebuvo įteisinti, jie buvo (duomenys neskelbtini). Kai V. P. sudarė sutartį ir turėjo teisę atkurti nuosavybės teisę į 4,7 ha žemės, ši žemė jos pageidavimu buvo atkuriame ten kur yra sodyba. V. P. nuosavybės teisę perleido ten, kur yra sodyba. Iš Registrų centro pažymėjimo matyti, kad tai yra ir sodai, žemė ir užstatyta teritorija. Šias aplinkybes patvirtino A. Š., kad jokių prieštaravimų nebuvo, kad tai buvo seni namai, ir kad po atkūrimo juos tvarkė A. P.. V. P., dar būnant gyvam F. P. išreiškė valią, kad visas turtas liktų A. P.. Šiuo atveju V. P. kaip asmuo jokių veiksmų neatliko, išreikšdama valią, kad ji viską atiduoda, palieka A. P.. Būtent A. P. po F. P. mirties vienintelis atliko aktyvius veiksmus, kaip paveldėtojas. Jokio turto V. P. neturėjo ir po jos mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Aplinkybė, kad V. P. mirė vėliau negali paneigti to fakto, kad vienintelis A. P. atliko aktyvius veiksmus dėl paveldėjimo po F. P. mirties, o V. P. nusišalino nuo bet kokių veiksmų, tuo parodydama, kad ji nepretenduoja į palikimą po sutuoktinio F. P. mirties. A. Š. duodama parodymus paaiškino, kad sutinka, kad A. atliko aktyvius veiksmus, ir nurodė, kad visi žinojo, kad viskas yra Algirdo. Ji taip pat paneigė savo tetos poziciją, kad neva dėl ligos negalėjo tvarkytis. Galbūt A. P. ir turėjo žalingų įpročių, tačiau jis gyveno su abiem tėvais, prižiūrėjo, tvarkėsi, dirbo, rūpinosi ir savo pareigą rūpintis atliko tinkamai. Atsižvelgiant į visas aplinkybes turėtų būti patenkintas pareiškimas ir nustatytas juridinis faktas, nes jokių kitų aplinkybių iš suinteresuotų asmenų apie tai, kad kiti asmenys būtų priėmę palikimą pateikta nebuvo.

8. Teismo posėdžio metu pareiškėja A. K. paaiškino, kad žemė po tėvų mirties priklausė broliui A. P.. Brolis vienintelis tvarkė ir prižiūrėjo tą žemę, nei viena sesuo neprižiūrėjo. Brolis turėjo ūkį, gyvulių, todėl ir tvarkė. Pareiškėja ūkininkavo atskirai.

9. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo A. Š. paaiškino, kad D. D. padėjo dėdę palaidoti, davė pinigų. A. P. tik turėjo arklį ir karvę, bulvės sodino, nepasakytų, kad jis kažką valdytų. Dėdė dar buvo išsinuomavęs žemę. Senelis yra sakęs, kad žemė – vaikams. Visi galvojo, kad viskas A., nes jis ten gyveno. Kai mirė senelis niekas nesikreipė dėl paveldėjimo. Po senelio mirties daugiausia namus ir žemę prižiūrėdavo A. P. bet ir visi bendromis jėgomis bulves kasdavo. Seserys visos pykdavosi. Teta A. turėjo savo žemių. 2004 metais buvo nepilnametė ir nelabai į ką kreipė dėmesį. Namai buvo A. vardu ir sakė, kad paliks Kristinai. Tame name gyveno aštuoni žmonės. Visą laiką dėdė A. tardavosi su močiute. Žinojo, kad kažkur arti namų buvo žemė. Žemę dirbo A., bet vėliau ta žemė buvo apleista, nes jis prasigėrė, apsirgo.

10. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos atstovė G. V. paaiškino, kad į bylą yra pateiktas atsiliepimas, kuriame nurodyta, kad ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus ir tokie veiksmai išreiškė įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, ar įpėdinis priėmė palikimą per įstatyme nustatytą terminą ir faktiškai pradėdamas jį valdyti gali nuspręsti tik teismas. Nacionalinė žemės tarnyba dėl pareikšto prašymo neprieštarauja ir jeigu būtų nustatytas juridinis faktas, pareiškėja galėtų paveldėti A. P. priklausantį žemės sklypą, taip pat išsinuomoti arba išsipirkti žemės sklypą, kuris buvo suteiktas F. P.. Vartydama bylą pastebėjo, kad sprendimas 2005 m. spalio 29 d. atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, jau jam mirus. Taip pat byloje yra 2005 m. birželio 9 d. prašymas įteisinti nuosavybės teises A. P. F. P. asmeninės nuosavybės sklypą ir išsinuomoti iš valstybės 50 metų laikotarpiui asmeninės ūkio žemės, kurį pasirašo A. P.. Kai buvo ženklinami žemės sklypai, taip pat pasirašė A. P.. Yra įrodymas, kad A. P. rūpinosi žemės atkūrimo reikalais. Juridinio fakto nustatymui neprieštarauja.

11. Liudytojas E. S. parodė, kad pareiškėja yra jo kaimynė. Paaiškino, kad su A. P. buvo šiek tiek pažįstami. Kiek matydavo, kad jis dirbo žemę, turėjo gyvulių, augindavo, tvarkėsi. Gyveno su mama. F. P. pažinojo iš matymo. Iš (duomenys neskelbtini)važiuodavo į parduotuvę ir matydavo, kad A. šienaudavo, gyvulius laikė. Jeigu jis dirbdavo žemę, tai ko gero jo žemė buvo.

12. Liudytojas R. K. parodė, kad A. K. yra jo žmona. F. P. buvo jo uošvis. Turėjo žemės, pastatų, paskui persikėlė pas A. gyventi, nes nebuvo įmanoma gyventi senuose namuose. Kiek girdėdavo, kad viską paliks Algirdui, kaip pagrandukui. Kai numirė, uošvienė atsisakė palikimo ir paliko viską A. Tik girdėjo kaip Fabijonas ir Vitalija sakė, kad viską paliks A. A. ūkininkavo ten, turėjo gyvulių. Kai dar gyvendavo senuose namuose, šnekėdavo, kad viską paliks A., niekas neprieštaravo. Tie namai buvo seni, susirinko visą turtą ir išvažiavo pas A. Gal dukros nenorėjo. Viena dukra sunkiai gyveno, kita mieste, o A. arčiausiai buvo. F. P. žemė buvo prie senų namų, kai į miestelį išėjo šiek tiek toliau buvo, gal 1 kilometro atstumu. Teko girdėti, kad viskas A., nes jį labai mylėjo. Negirdėjo, kad kas kitas pretenduotų į žemę. Daugiau niekas kitas iš giminaičių nesinaudojo žeme. Nebuvo jokių ginčų dėl turto, o kaip buvo vėliau nežino.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

13. Bylų nagrinėjimas ypatingąją teisena (Civilinio proceso kodekso XXVI skyrius) reikšmingas asmenų teisių apsaugai. Teismas priimamu sprendimu apsaugo asmens subjektinę teisę bei sudaro sąlygas ją įgyvendinti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 8 dalis).

14. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.

15. Bylos medžiaga, pareiškėjos A. K., jos atstovės advokatės Vidos Leonovienės, suinteresuotų asmenų A. Š., Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos ir liudytojų E. S. ir R. K. paaiškinimais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas F. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirties akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). Po tėvo mirties liko jo turtas: 1.0200 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).; nuomininko teisė į žemės sklypą, 1.7200 ha, sklypo numeris plane 127-A-1, esantis (duomenys neskelbtini). (b. l. 14). Tačiau F. P. vaikai, per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, ką patvirtina Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarės Rimutės Bučinskienės raštas, kuriame nurodyta, kad po F. P. mirties (duomenys neskelbtini). dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo kreipėsi Nacionalinė žemės tarnyba, bet palikimo perėjimo valstybei liudijimas dar neišduotas (b. l. 21). Pareiškėjos motina V. P. mirė (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 19). Iš byloje esančios 1994 m. balandžio 21 d. sutarties matyti, kad V. P. perleido savo sūnui A. P. nuosavybės teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atstatymą (b. l. 18). Pareiškėjos sesuo D. Š. mirė (duomenys neskelbtini). (b. l. 20). Pareiškėjos tėvai iki mirties gyveno pas sūnų A. P., kuris mirė (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Po A. P. mirties palikimą priėmė pareiškėja A. K., ką patvirtina Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarės Rimutės Bučinskienės išduotas liudijimas (b. l. 10). Pareiškėjos brolis A. P. iki tėvo F. P. mirties (duomenys neskelbtini) padėjo tėvui prižiūrėti nuosavą bei nuomojamą žemę, ją tvarkyti. Po tėvo mirties jis toliau naudojosi tėvo įsigytais namų apyvokos daiktais, jam iki mirties priklausiusiais asmeninio naudojimo daiktais, toliau prižiūrėjo bei naudojosi tėvui priklausančia nuosavybės teise, atliko kitus aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad A. P. po savo tėvo F. P. mirties palikimą priėmė pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą. Pareiškėjos brolio A. P. aktyvius veiksmus po tėvo mirties iš esmės patvirtina ir suinteresuotų asmenų A. Š., Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos atstovės paaiškinimai bei liudytojų parodymai.

16. Teismas nenustatė pagrindo abejoti nurodytais įrodymais, kadangi parodymai nuoseklūs bei kiti bylos įrodymai neprieštarauja tarpusavyje (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjos A. K. pareiškimas laikytinas pagrįstu (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys).

17. Konstatuotina, jog pareiškėjos brolis A. P. priėmė palikimą po tėvo F. P. mirties pradėjęs faktiškai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiojo turtą nebuvo išduotas (b. l. 21). Kadangi nei pareiškėja A. K., nei suinteresuoti asmenys po F. P. mirties per įstatymo nustatytą laiką nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo, ir nors į notarų biurą kreipėsi valstybę paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovaujanti Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, tačiau palikimo perėjimo valstybei liudijimas dar nėra išduotas, todėl pareiškėjos brolis A. P. turi teisę paveldėti turtą, likusį po tėvo mirties (CK 5.13 straipsnis).

18. Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

19. Byloje susidarė 12,80 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios priteistinos iš pareiškėjos į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. K. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo tėvo F. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės ir nuosavybės teisės liudijimams išduoti.

Priteisti valstybei iš pareiškėjos A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – 12,80 Eur (dvylika eurų 80 centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.