Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

2020-02-24 · Baudžiamoji byla Nr. e1-339-1105/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-02-24
Bylos Nr.
e1-339-1105/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Sabaliauskienė
Kaltinamasis
A. Ž.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1–339–1105/2020Teisminio proceso Nr. 1–01–1–06332–2020–1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.1.9.10;1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 24 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Eglė Sabaliauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorės Sigitos Bieliauskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje

A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., profesinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, nevedęs, administracine tvarka nebaustas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (trys veikos),

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Ž. 2019 m. spalio 31 d. apie 10 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, smurtavo prieš savo artimą giminaitį - močiutę E. A. A., t. y. tyčia metė šlepetę į E. A. A., pataikydamas jai į dešinę akį. Taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai E. A. A. fizinį skausmą.

Be to, jis 2020 m. vasario 11 d. apie 17 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, smurtavo prieš savo artimą giminaitį - močiutę E. A. A., t. y. kumščiu sudavė vieną smūgį E. A. A. į dešinę ranką ir į nugarą. Taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai E. A. A. fizinį skausmą.

Be to, jis 2020 m. vasario 12 d. apie 18.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, smurtavo prieš savo artimą giminaitį - močiutę E. A. A., t. y. kumščiu sudavė du smūgius E. A. A. į dešinį petį, taip padarydamas poodines kraujosruvas dešiniame žaste. Tokiu būdu, nežymiai sutrikdė E. A. A. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. Ž. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiška ir parodė, kad būdamas blaivus 2020 m. vasario 11 d. apie 17 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, kilusio žodinio konflikto metu, kuris kilo tarp jo ir močiutės E. A. A., dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį močiutei E. A. A. į dešinę ranką ir į nugarą. Mano, kad močiutei sukėlė fizinį skausmą. Taip pat, 2020 m. vasario 12 d. apie 18.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, kilusio žodinio konflikto metu, kuris kilo tarp jo ir jo močiutės E. A. A., dešinės rankos kumščiu sudavė du smūgius močiutei į dešinį petį. Mano, kad jai skaudėjo. Taip pat, 2019 m. spalio 31 d. apie 10 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, kuomet tarp jo ir močiutės kilo žodinis konfliktas dėl to, kad močiutė norėjo jam gaminti valgyti, o jis jos prašė negaminti, tačiau ji vis tiek gamino ir „burbuliavo“, todėl supyko. Supykęs, išmetė pagamintą maistą, o ji nuėjusi iš virtuvės į savo kambarį ir toliau „burbuliavo“, nedavė jam ramiai būti. Tuomet jis nuėjo į močiutės kambarį ir pasakė, kad į ją mes plastikinę savo šlepetę. Močiutė tuo metu sėdėjo ant lovos, o jis pats stovėjo priešais ją kokių 2 metrų atstumu. Ji pasakė, kad jis darytų ką nori. Todėl jis nusiavė šlepetę ir tyčia metė į močiutę. Nematė, kur pataikė močiutei, tik išgirdo, kad močiutė verkia. Kuomet metė šlepetę iš karto nusisuko ir iš jos kambario išėjo. Tik kuomet grįžo iš darbo močiutė pasakė, kad jai pataikė į dešinę akį. Mano, kad močiutei E. A. A. sukėlė fizinį skausmą. Nuoširdžiai gailisi šitaip pasielgęs. Daugiau taip nebesielgs. Su močiute gyvena kokius 12 metų (b. l. 64-67, 73-76).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įvykdžius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (tris veikos), įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie išvardijami sekančiai.

Nukentėjusioji E. A. A.ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, gyvena anūkas A. Ž., su kuriuo ji veda bendrą ūkį. A. Ž. alkoholio nevartoja, tačiau yra labai nervingas. 2020 m. vasario 12 d. apie 18.30 val. A. Ž. labai supyko, kad ji neskaniai gamina valgyti. Todėl jis atėjęs į miegamąjį sudavė jai du kartus kumščiu į dešinįjį petį. Ji tuo metu sėdėjo ant lovos. Ji juto stiprų fizinį skausmą. A. Ž. tokį pat fizinį smurtą naudojo ir 2020 m. vasario 11 d. apie 17 val. Tuomet jis minėto buto virtuvėje sudavė kumščiu į tą pačią ranką bei dar kartą sudavė kumščiu į nugarą pataikydamas tarp menčių. Dėl to jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Ant peties ir nugaros sužalojimų neliko, t. y. kraujosruvos nebuvo. 2020 m. vasario 11 d. policijos apie smurtą neinformavo, kadangi nenorėjo viešai tai skelbti. Kadangi A. Ž. nenurimo ir toliau smurtavo apie tai pranešė policijos pareigūnams. Nežino kodėl 2020 m. vasario 11 d. anūkas smurtavo. Be to, 2019 m. spalio 31 d. ryte apie 10 val. tarp jos ir anūko A. Ž. kilo žodinis konfliktas. Tuo metu ji buvo savo kambaryje ir sėdėjo ant lovos. Konflikto metu A. Ž. priėjęs metė į ją savo šlepetę, kuri kietu padu pataikė į dešinę akį. Dėl to jai buvo sukeltas stiprus fizinis skausmas. Dėl šio įvykio į policiją nesikreipė, nes manė, kad anūkas daugiau taip nebesielgs, tačiau jis ir po to smurtavo. Nori, kad anūkas būtų nubaustas įstatymo numatyta tvarka. Jokio civilinio ieškinio anūkui dėl sveikatos sutrikdymo nereiškia, tik pageidauja, kad anūkas gyventų skyrium. Nenori, kad anūkas grįžtų į namus, nori gyventi ramiai (b. l. 26-29, 30-33).

Įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra Panevėžio miesto rytinėje dalyje, bendrabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini). Butas yra bendrabučio antrame aukšte. Buto durys medinės. Butas dviejų kambarių. Apžiūrėtas buto miegamasis (nukentėjusiosios kambarys) ir virtuvė, t. y. patalpos, kuriose vyko smurtas artimoje aplinkoje 2020 m. vasario 11 d. ir 2020 m. vasario 12 d. Miegamasis (kambarys labai mažas): prie rytinės sienos paklota pusantrinė lova su pagalvėmis ant jos; prie pietinės sienos keturių stalčių pastatoma spintelė; prie vakarinės sienos dviejų durų stumdoma didelė spinta: pro atvertas duris spintos lentynose matyti sudėta patalynė, smulkūs daiktai; prie šiaurinės sienos įėjimas į kambarį iš koridoriaus, toliau sulankstomas stalas, ant kurio pastatytas televizorius. Miegamajame jokių nusikalstamos veikos pėdsakų nėra. Virtuvė: prie pietinės sienos virtuvinis stalas su kėde ir dviem taburėtėmis prie jo, toliau šaldytuvas su gėle vazone ir dviem vazomis su dirbtinėmis gėlėmis ant jo; prie vakarinės sienos langas, užtrauktas žaliuzėmis, ant palangės magnetofonas, toliau ant sienos pakabintas kalendorius; prie šiaurinės sienos nuo lango pastatoma spintelė su gėle vazone ant jos, virš jos pakabinama spintelė su lėkštėmis, elektroniniu laikrodžiu, biriais maisto produktais lentynose, toliau pastatoma spintelė su puodais ant jos, virš jos pakabinama spintelė, toliau dujinė viryklė su garintuvu virš jos, toliau pastatoma stalčių spintelė su elektriniu virduliu ant jos, virš jos pakabinama spintelė, toliau kriauklė su plovimo priemonėmis ant jos, virš jos dvi pakabinamos spintelės su lėkštėmis, puodeliais ir kitais indais lentynose; prie rytinės sienos nuo kriauklės pusės pastatoma spintelė su joje sukabintomis šluostėmis ir rankšluosčiais, ant spintelės popieriniais rankšluosčiai, įvairūs padėklai, virš jos pakabinama spintelė atviromis lentynomis, lentynose televizorius, dekoratyviniai žaislai, toliau durys iš virtuvės į koridorių. Apžiūrėtoje virtuvėje nusikalstamos veikos pėdsakų nėra. Išoriškai buto virtuvėje apžiūrėta nukentėjusioji E. A. A., apsirengusi raudonos spalvos megztiniu, tamsios spalvos sijonu, šlepetėmis. Nukentėjusiosios dešinės rankos žasto išorinėje pusėje nuo virš alkūnės sulenkimo 13 cm yra 5 X 4 cm tamsiai mėlynos spalvos kraujosruva, taškinės kraujosruvos yra nusidriekusios į vidinę rankos pusę alkūnės pusėn 8 cm ilgio plote (b. l. 14-16, 17-20).

2020 m. vasario 12 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuota, kad 2020 m. vasario 12 d. apie 19.25 val. iš budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), anūkas, konfliktuoja su pranešėja. Nuvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė E. A. A.. Įvykio vietoje nustatyta, kad anūkas A. Ž. kelis kartus trenkė ranka į dešinės pusės nugarą močiutei E. A. A., taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Smurtą patyrusi E. A. A. paaiškino, kad smurtas pasireiškė kai anūkas A. Ž. neleido naudotis jai priklausančiu televizoriumi ir trenkė į nugarą. Nukentėjusioji taip pat paaiškino, kad tai jau antra ar trečia diena kuomet anūkas ją muša, neleidžia naudotis jai priklausančiu butu ir sukelia fizinį skausmą. Anūkas bute nėra registruotas. A. Ž. užvakar jai trenkė į dešinės pusės išoperuotą akį. Neužfiksuoti smurtą galintys rodyti požymiai. Anksčiau yra smurtauta tris kartus, t. y. prieš savaitę vieną kartą, vakar mušė su ranka. Sukėlė fizinį skausmą. Policijai tuo metu nebuvo pranešta. Smurtu įtariamas A. Ž. įvykio vietoje paaiškino, kad močiutės nemušė. A. Ž. sulaikytas ir pristatytas į Panevėžio apskrities Vyriausiąjį policijos komisariatą (b. l. 21-22).

Specialisto išvadoje Nr. G 200/2020 (05) užfiksuota, kad E. A. A. nustatytos poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, paveikus kietais bukais daiktais dviejų trauminių poveikių, galimai aplinkybėse nurodytu laiku ir aplinkybėse smūgiuojant kumščiu ar panašiai. Tikėtina, kad nustatytų sužalojimų padarymo metu E. A. A. buvo sukeltas fizinis skausmas. Jos sveikata sutrikdyta nežymiai (b. l. 45).

Šioje baudžiamojoje byloje surinkti duomenys bei rašytiniai įrodymai patvirtina ir leidžia daryti pagrįstą objektyvią išvadą, kad A. Ž. kaltinime nurodytu laiku bei vietoje tris kartus smurtavo savo močiutės E. A. A. atžvilgiu ir sukėlė jai fizinį skausmą bei vieną kartą nežymiai sutrikdė E. A. A. sveikatą. Kaltinamojo duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu sutampa su nukentėjusiosios duotais parodymais, taip pat su tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuotais duomenimis. Teismo vertinimu, bylos aplinkybės aiškios, kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas nekelia jokių abejonių. A. Ž. duoti parodymai patvirtina, jog jis suprato savo veiksmų pavojingą pobūdį, numatė dėl tokių savo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia. Visos įvykdytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

A. Ž. neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b. l. 94-96). Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Todėl teismas sprendžia, jog yra visos būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis pilnai pripažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytas uždraustas nusikalstamas veikas ir dėl jų padarymo nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikaltimų motyvus ir tikslą, nusikalstamų veikų stadijas, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad yra nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kitas byloje esančias bausmių skyrimui svarbias aplinkybes. A. Ž. padarė tris nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, veikos tyčinės bei baigtos. Kaltinamasis Lietuvos Respublikoje neteistas (b. l. 86), nebaustas administracine tvarka (b. l. 88). Šiuo metu niekur nedirba bei neregistruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 84). Psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose registruotas, diagnozė „Kiti specifiniai nerimo sutrikimai“, F 41.8, skirti psichiatrinę ekspertizę netikslinga (b. l. 91, 92). Todėl, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės skyrimo tikslai gali būti pasiekti už nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje (trys veikos), padarymą skiriant prokuroro siūlomas bausmes – laisvės apribojimą, taip pat kaltinamajam skiriant BK 48 straipsnyje numatytus draudimus bei įpareigojimus.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio pagrindu, laisvės apribojimo bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu.

Įvertinus tai, kad byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu bei tai, jog kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu skirtina subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. vasario 12 d. 19.50 val. iki 2020 m. vasario 14 d. 11.16 val. (2 paros).

Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis smurtinius nusikaltimus įvykdė prieš savo šeimos narį, jam kartu su bausme paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis, 72² straipsnis).

2020 m. vasario 14 d. nutarimu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

A. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2019 m. spalio 31 d. veika), ir jam paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį dirbi, tęsti darbą arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje bei uždraudžiant visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį lankytis gyvenamojoje patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Panevėžio m.

A. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2020 m. vasario 11 d. veika), ir jam paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį dirbi, tęsti darbą arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje bei uždraudžiant visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį lankytis gyvenamojoje patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Panevėžio m.

A. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2020 m. vasario 12 d. veika), ir jam paskirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį dirbi, tęsti darbą arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje bei uždraudžiant visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį lankytis gyvenamojoje patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Panevėžio m.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas laisvės apribojimo bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, bei A. Ž. paskirti galutinę 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį dirbi, tęsti darbą arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje bei uždraudžiant visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį lankytis gyvenamojoje patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Panevėžio m.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. Ž. paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį dirbi, tęsti darbą arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje bei uždraudžiant visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį lankytis gyvenamojoje patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Panevėžio m.

Į bausmės laiką įskaityti A. Ž. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką 2 (dvi) paras, jas prilyginant 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienoms ir laikyti, kad A. Ž. yra atlikęs 4 (keturias) laisvės apribojimo bausmės dienas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi ir 72² straipsniu, kartu su bausme A. Ž. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti A. Ž., kad:

1) asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

2) jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;

3) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

A. Ž. išaiškintina, kad teisėjo surašytas teismo baudžiamasis įsakymas įteikiamas kaltinamajam, o jeigu kaltinamasis laikinai išvykęs, teismo baudžiamasis įsakymas jam perduoti įteikiamas pasirašytinai kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų arba kaltinamojo darbovietės administracijai. Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Eglė Sabaliauskienė