- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-07-08
- Bylos Nr.
- 1A-258-135-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronius Zalaga (pirm.), Danutė Burbulienė, Vidmantas Mylė
- Nuteistasis
- R. T.
- Civilinis ieškovas
- E. T.
- Nukentėjusysis
- E. T.
Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-258-135/2010
2.1.14.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
2010 m. liepos 8 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. T. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo R. T. pripažintas kaltu:
- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. dėl 2008-06-27 padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo paskiriant 15 (penkiolika) parų arešto;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. dėl 2008-10-05 padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo paskiriant 20 (dvidešimt) parų arešto;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. dėl 2009-04-20 padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo paskiriant 25 (dvidešimt penkias) paras arešto.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, prie didžiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir galutinė bausmė paskirta 30 (trisdešimties) parų areštas.
Iš R. T. priteista nukentėjusiajai E. T. 1660 (vienas tūkstantis šeši šimtai šešiasdešimt) litų turtinės ir 5000 (penki tūkstančiai) litų neturtinės žalos atlyginimas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. T. nuteistas už tai, kad jis 2008-06-27 apie 19 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini),. sumušė nukentėjusiąją E. T., t.y. suduodamas kumščiais į rankas, kojas, pešdamas plaukus, tuo nukentėjusiajai E. T. padarydamas poodines kraujosruvas abiejuose žastuose, kairiajame dilbyje ir dešinio klubakaulio sparno priekiniame paviršiuje, padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą.
Be to, jis nuteistas ir už tai, kad 2008-10-05 apie 21 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini),. sumušė nukentėjusiąją E. T., t.y. sudavė kumščiu į veidą, tuo nukentėjusiajai padarydamas kraujosruvą apatiniame voke, padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą.
Be to, jis nuteistas ir už tai, kad 2009-04-20, apie 14 val., namuose, gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme, spirdamas nukentėjusiajai į kojas, sėdmenis, tuo padarydamas poodines kraujosruvas kairiame sėdmenyje, kairėje šlaunyje, abiejose blauzdose, kairės čiurnos išorinės kulkšnies srityje, odos nubrozdinimą dešiniajame dilbyje, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad su priimtu nuosprendžiu iš dalies nesutinka, kadangi, jo nuomone, teismas skyrė per griežtą bausmę bei priteisė per didelę neturtinę žalą. Nurodo, kad vadovaujantis LR BK 55 str., asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ir apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, o areštas, kaip nurodo nuteistasis, yra trumpalaikis laisvės atėmimas. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas nuosprendyje nemotyvavo, dėl ko jam (R. T.), pirmą kartą teisiamam, paskyrė su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Skunde nurodo, kad konfliktus išprovokuodavo nukentėjusioji E. T., padaryti sužalojimai E. T. yra nežymus, kraujosruvos buvo rankų, klubų srityje, ir tik vieną kartą buvo ties kairia akimi, nurodo, kad sužalojimai galėjo gautis ir griūvant, t.y. dėl neatsargumo. Apeliantas nurodo, kad anksčiau nėra teistas, neturi administracinių nuobaudų, o jo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų. Nurodo, kad daugiau kaip metus vienas rūpinasi jam ir nukentėjusiajai priklausančiu nekilnojamu turtu – namu ir žemės sklypu, užsiima individualia veikla, turi tris nepilnametes dukras, kurias privalo išlaikyti, o dėl arešto bausmės neteks pajamų iš individualios veiklos ir nebegalės pasirūpinti šeimos turtu ir vaikais.
Skunde taip pat nurodo, kad savo kaltės nepripažįsta, tačiau, žinodamas, kaip sunku įrodyti nekaltumą, teismo neprašo jo išteisinti.
Apelianto nuomone, teismas be pagrindo priteisė 5000 Lt neturtinės žalos atliginimą, neatsižvelgdamas į tai, kad konfliktines situacijas išprovokuodavo nukentėjusioji, kuri jam (nuteistajam) du kartus buvo atleidusi ir jų santuoka iki šiol nėra nutraukta, kas rodo, nuteistojo nuomone, kad nukentėjusioji nėra nusprendusi skirtis. Taip pat nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad nežymus sveikatos sužalojimas turėjo kokias nors pasekmes, kad buvo reikalinga medikų pagalba. Tesimo prašo atsižvelgti į tai, kad nuteistasis vienas rūpinasi šeimos turtu, dengia kreditą bankui, jo pelnas per iš individualios veiklos yra apie 700 Lt, o iš šių lėšų reikia teikti išlaikymą trims nepilnametėms dukroms ir neturtinės žalos dydį sumažinti iki 500 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo pakeisti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010-04-27 nuosprendį ir galutinę bausmę paskirti nesusijusią su laisvės atėmimu bei priteistą 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 500 Lt.
Nukentėjusioji E. T. pateikė atsikirtimą į nuteistojo apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad nuteistojo R. T. skundas nepagrįstas. Atsikirtimu prašo skundą atmesti ir palikti galioti priimtą pirmos instancijos teismo nuosprendį. Nurodo, kad pirmos instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, priimtas visapusiškai išanalizavus byloje surinktus įrodymus ir, tinkamai taikant įstatymą, teisingai paskirta bausmė. Nurodo, kad R. T. apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai tendencingi, iškreipiantys byloje nustatytas faktines aplinkybes. Nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, tinkamai atsižvelgė į tai, kad nuteistasis savo kaltės nepripažino, nesigailėjo nusikaltęs, neatsiprašė, padarė keletą nusikalstamų veikų, neatlygino žalos. Nukentėjusiosios teigimu, teismas teisingai paskyrė areštą, kadangi nuteistasis teismo metu nuolatos teigė, kad neturi pajamų, todėl paskyrus baudą iškiltų problemų dėl bausmės vykdymo ir dėl R. T. priteisto vaikų išlaikymo mokėjimo.
Šalies argumentai
E. T. taip pat nurodo, kad teismas teisingai nustatė neturtinės žalos dydį atsižvelgdamas į kaltę, nusikaltusio turtinę padėtį, patirtus dvasinius ir fizinius išgyvenimus, taip pat į tai, kad nukentėjusioji buvo sumušta ne vieną kartą matant mažamečiams vaikams, todėl nėra pagrindo keisti neturtinės žalos dydį. Nurodo, kad nuteistasis klaidina teismą teigdamas, kad vienas rūpinasi šeimos turtu, kadangi, kaip teigia nukentėjusioji, ji (E. T.) moka skolinius įsipareigojimus bankams, o nuteistasis visiškai neprisideda prie skolų grąžinimo, taip pat neprisideda prie nepilnamečių dukrų išlaikymo, su dukromis nebendrauja, neprisideda prie jų auklėjimo, taip pat nurodo, kad R. T. vienas gyvena šeimos gyvenamajame name, o ji su dukromis priverstos glaustis pas mamą. Nukentėjusiosios nuomone, būtų nesąžininga sumažinti jai priteistos neturtinės žalos atlyginimą iki nuteistojo prašomos sumos.
Atsikirtimu į apeliacinį skundą nukentėjusioji prašo nuteistojo R. T. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010-04-27 nuosprendį, priteisti iš nuteistojo R. T. jos apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusioji prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies – pakeisti arešto bausmę, o priteistos neturtinės žalos nukentėjusiajai nemažinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 27 d. nuosprendis pakeistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 2 p.).
Apeliantas, sprendžiant iš jo skundo argumentų, neginčija savo kaltės, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme ir priteistu nukentėjusiajai neturtinės žalos dydžiu.
Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam R. T. bausmę, iš dalies pažeidė Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. įtvirtintus bausme siekiamus tikslus bei bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Pirmos instancijos teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimų padarymų aplinkybes ir motyvus, atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių nebuvimą, tačiau tik iš dalies atsižvelgė į R. T. asmenybę.
Nuteistasis R. T. padarė tris nesunkius (BK 140 str. 1 d.) nusikaltimus. R. T. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. R. T. anksčiau neteistas (b.l.36-37), nebaustas administracine tvarka, dirbantis.
Lietuvos Respublikos BK 55 straipsnis nustato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. BK 55 str. nuostatos taikomos, kai yra nustatytos jame nurodytos sąlygos ir straipsnio sankcijoje, pagal kurį asmuo teisiamas, alternatyviai su laisvės atėmimo bausmėmis yra numatytos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu. Su laisvės atėmimu nenusijusi bausmė – bausmė, kurios turinyje nenumatytas laisvės atėmimas. Tokia bausmė yra viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas. BK 140 str. 1 d. numatyta, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Kolegija pažymi, kad pirmos instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam R. T. bausmės rūšį privalėjo vadovautis BK 55 nuostatomis. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias savybes bei į tai, kad ir nukentėjusioji apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė nuteistajam netaikyti arešto bausmės, kolegijos nuomone, šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus BK 140 str. 1 d. numatytą alternatyvią bausmę - laisvės apribojimą.
Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas turi taikyti visiško žalos atlyginimo principą (CK 6.251 str.), tačiau neturtinės žalos dydžio pinigais tiksliai įvertinti neįmanoma, todėl tai turi būti daroma vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 str. 3 d., 6.250 str. 2 d.). Žala turi būti atlyginama teisingai, nustatant protingą jos dydį, siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusių asmenų interesų pusiausvyros. Neturtinės žalos atlyginimo funkcija (paskirtis) yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą.
Kolegijos nuomone, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra patirtas fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai. Sužalojimai E. T. buvo padaryti keletos nusikalstamų veikų metu, nuteistasis smurtavo ir vaikų akivaizdoje, smurtą nukentėjusioji patyrė nuo fiziškai stipresnio šeimos narios ir, esant nustatytiems E. T. sužalojimams, kurie buvo ir veido srityje, neabejotinai dėl to nukentėjusioji jautė skausmą, nepatogumus ir nemalonius išgyvenimus, diskomfortą aplinkinių atžvilgiu. Todėl, teisėjų kolegija neabejoja patirtais dvasiniais sukrėtimais bei patirtu diskomfortu ir mano, kad 5 000 litų piniginė kompensacija dėl patirtos neturtinės žalos yra adekvati suma patirtiems išgyvenimams, todėl nemažintina.
Skundo nagrinėjimo apeliacine tvarka metu nukentėjusioji E. T. pateikė prašymą priteisti proceso išlaidas už advokato pagalbą surašant atsikirtimą į apeliacinį skundą, pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus – pinigų priėmimo kvitą. Aukštesnysis teismas laiko, kad šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo R. T. nukentėjusiosios E. T. naudai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p.
nusprendžia:
Pakeisti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 27 d. nuosprendį dėl R. T. paskirtos bausmės.
- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. dėl 2008-06-27 padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo paskirti 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimą;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. dėl 2008-10-05 padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo paskirti 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimą;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. dėl 2009-04-20 padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo paskiriant 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimą.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, prie didžiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir paskirti galutinę laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu.
Iš R. T. priteisti nukentėjusiajai E. T. 400 Lt (keturis šimtus litų) turėtų išlaidų advokato pagalbai.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.