Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2020-09-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1265-834/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-09-09
Bylos Nr.
1-1265-834/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaida Sinkevičienė
Kaltinamasis
A. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-1265-834/2020Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-29726-2020-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.19.3.2.1.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.2. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 9 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida Sinkevičienė,sekretoriaujant Martynai Tumėnei,dalyvaujant prokurorei I. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. J. (A. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, dirbantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, teistas:

1) Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. liepos 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas vadovaujantis BK 92 straipsniu atidėtas 1 metams 2 mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę ir įpareigojimus;

2) Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 13 d, nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas vadovaujantis BK 92 straipsniu atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę ir įpareigojimą‘

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birelio 14 d, nuosprendžiu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį – 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas vadovaujantis BK 75 straipsniu atidėtas 3 metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigojimą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. nutartimi paskirtas papildomas įpareigojimas;

4) Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m, kovo 20 d, nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartimi paleistas lygtinai neatlikus 1 metų 1 mėnesio 22 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d, nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – 30 parų arešto bausme, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones. Bausmę atlikęs; kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, -

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. 2020 m. liepos 26 d, apie 14:00 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims vairavo automobilį Opel, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2.34 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos visiškai ir paaiškino, jog važiavo iš tėvų, ant žmonos užpyko, sėdo pats ir vairavo. Pripažįsta kaltę , gailisi. Prašo neskirti konfiskavimo, bet sumokėti vidutinę rinkos kainą už automobilį ir priskirti prie baudos. Automobilis yra dovana šeimai, žmona dabar laikosi teises.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio liudytojo apklausos protokolo matyti, kad liudytojas V. K. (V. K.) apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis turi motociklą su kuriuo dažnai važinėjasi. 2020 m. liepos 26 d, apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini), jis su savo draugais važiavo motociklais, ir pamatė, kad priešais kita kelio juosta atvažiuojantis automobilis manevruoja po visą kelią, ir važiuoja link jų. Minėtas automobilis buvo Opel, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tamsios spalvos. Automobilis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, prieš pat jį, ir jo draugus motociklininkus, tokiais savo veiksmais sukeldamas pavojų jo gyvybei. Minėtas Opel automobilis nuvažiavo į griovį prie pat jų ir sustojo, automobilio vairuotojas tuoj pat išlipo iš automobilio ir pradėjo bėgti. Vyras buvo apsirengęs pilkos spalvos marškinėlius, sportines kelnes ir tapkes. Vienas jam nepažįstamas vyras bėgo paskui vairuotoją ir jį suradęs atvedė prie automobilio. Tuomet atvažiavo policijos pareigūnai ir jo akivaizdoje sulaikė automobilio vairuotoją. (b. l. 12).

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad patikrinus alkotesteriu A. J. 2020 m. liepos 26 d. 14.43 val. pirmu patikrinimu nustatytas 2,34 promilės etilo alkoholio, antru patikrinimu 15.00 val. nustatytas 2,37 promilės etilo alkoholio (b. l. 14).

Iš išrašo iš VĮ „Regitra“ matyti, kad automobilis Opel, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso A. J..

Iš išrašo iš VšĮ „Emprekis“ matyti, kad vidutinė automobilio Opel Vectra, kategorija M1-AB, pasirinkti metai 1997, kaina Lietuvoje be PVM yra 586 eurai, su (duomenys neskelbtini) eurai.

Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-247-788/2017). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilės neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilės neblaivumas. Nagrinėjamu atveju teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog A. J. kaltė, jog jis 2020 m. liepos 26 d, apie 14:00 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims vairavo automobilį Opel, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2.34 promilės etilo alkoholio koncentracija, visiškai įrodyta. Nagrinėjamu atveju A. J., savo kaltę dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalies pripažino ir gailisi, jog vairavo neblaivus. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti įrodymai, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo parodymai, neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys, pareigūnų tarnybiniai pranešimai bei kita byloje esanti medžiaga. Taigi, teismas įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog jų visiškai pakanka išvadai, kad kaltinamojo A. J. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atsakomybės individualizavimo, bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

A. J. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui. Jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). A. J. teistas (b. l. 48-55), administracine tvarka baustas (b. l. 56). Pažymėtina ir tai, jog praeityje, jau yra buvęs baustas administracine tvarka bei teistas už vairavimą neblaiviam ( b.l.46,51, 53-55), kas rodo, jog nėra linkęs laikytis visiems priimtinų elgesio taisyklių. Teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis gailisi, teisiamojo posėdžio metu kritiškai vertina savo elgesį, augina mažamečius vaikus, jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda. Taip pat teismas pažymi, nors kaltinamasis yra dirbantis, tačiau vėl gi įvertinus tai, jog augina mažamečius vaikus (b.l.70-71) ir tam, kad būtų pasiekti bausmės tikslai, bei kaltinamasis galėtų įvykdyti jam paskirtą bausmę – sumokėti baudą, teismo nuomone, vadovaujantis protingumo principu, paskirtinos baudos sumokėjimas išdėstytinas 24 (dvidešimt keturių) mėnesių laikotarpiui, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnį ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina trečdaliu.

Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi, BK 66 straipsniu, į kaltinamojo bausmę įskaitytinas A. J. laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. liepos 26 d. 14 val. 43 min. iki 2020 m. liepos 27 d. 10 val. 29 min., vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamojoje byloje A. J. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę neblaivus. Teismo vertinimu, uždraudimas naudotis specialia teise A. J. yra būtinas, kadangi, kaip yra nurodęs LAT, šios priemonės paskirtis – <...> užkirsti kelią naujų analogiškų nusikalstamų veikų padarymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-363-222/2018). A. J. vairuodamas neblaivus kėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, būdamas baustas administracine tvarka bei teistas už analogišką – teisei priešingų veiksmų atlikimą. Toks kaltinamojo elgesys nepateisinamas teisės požiūriu, kadangi didina pavojų visuomenei. Atsižvelgiant į tai, kad A. J., neturėdamas specialiais dokumentais patvirtintos teisės vairuoti kelių transporto priemonę, savavališkai tokia teise neteisėtai naudojosi, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų bei siekiant apriboti A. J. galimybę daryti naujus teisės pažeidimus ir tuo pačiu užtikrinti visuomenės saugumą skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise - vairuoti transporto priemones keturių metų laikotarpiui (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis).

Kaltinamajam 2020 m. liepos 27 d. buvo paskirta kardomoji priemonė - specialiosios teisės sustabdymas. Todėl atsižvelgus į teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018) nagrinėjamu atveju teisės vairuoti atėmimo terminas skaičiuotinas nuo kardomųjų priemonių – specialiosios teisės sustabdymo dienos.

Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad transporto priemonė – automobilis ,,Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), buvo panaudota nusikalstamai veikai daryti, t. y. buvo nusikalstamos veikos priemonė. BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ir rezultatas. Iš bylos medžiagos nustatyta, automobilio automobilis ,,Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkas yra A. J. (b. l. 22). Teismo posėdžio metu kaltinamasis prašė jo nekonfiskuoti, o automobilio vertę priskaičiuoti prie baudos, kadangi automobilis yra dovana šeimai, žmona laikosi teises.

Pagal BK 67 straipsnį turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri gali būti skiriama kartu su bausme. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Dėl to nusikalstamos veikos priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nuteistam asmeniui tokio turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas, o išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Proporcingumo principas baudžiamosiose bylose iš esmės yra aiškinamas kaip teisingas balansas (pusiausvyra) tarp visuomenės intereso poreikio tenkinimo ir asmens teisių apsaugos. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė, tačiau ji turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta ( kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-942/2019). Taip pat teismas pažymi ir tai, kad transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Nagrinėjamu atveju tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkesnių pasekmių žmonių žūties ar sužalojimo. Nagrinėjamu atveju matyti, jog kaltinamasis, prašo konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, o ne patį automobilį. Tačiau iš bylos duomenų matyti, jog kaltinamasis buvo vartojęs alkoholio, ir automobilį vairavo susipykęs su sutuoktine. Taigi šiuo atveju pagrįstai manytina, kad kaltinamasis suvokė tokios savo veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis, taigi jis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė BK 281¹ straipsnyje nustatytą veiką, panaudodamas automobilį. Todėl automobilis yra nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281¹ straipsnyje, padarymo priemonė, kuri pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas yra konfiskuotinas turtas. Taip pat, pažymėtina, jog bylos duomenys ( b.l. 46, 51,53-55) patvirtina, jog praeityje A. J. yra baustas administracine tvarka ir teistas už vairavimą neblaiviam. Teismas įvertinęs bylos aplinkybes sprendžia, jog automobilio konfiskavimas proporcinga priemonė padarytai nusikalstamai veikai, o ne automobilio vertės. Tokiu būdu būtų užtikrinta ir prevencinė funkcija, siekiant užkirsti kelia galimiems naujiems teisės pažeidimams.

2020 m. liepos 27 d. nutarimu prokurorė skyrė laikiną nuosavybės teisės apribojimą, kaltinamojo A. J. turtui – transporto priemonei ,,Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini). Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas – nuo 2020 m. liepos 27 d. iki 2021 m. sausio 27 d. Turto saugotoju paskirtas A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) Laikinas nuosavybės teisių apribojimas paliktinas į iki nuosprendžio, turto konfiskavimo dalyje, įvykdymo dienos.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 44) – paliktini iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 304str., 305str.,307 str.,

nusprendžia:

A. J. (A. J.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 60 MGL (3000 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu A. J. (A. J.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 40 MGL (2000 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi į bausmės laiką įskaityti A. J. (A. J.) laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. liepos 26 d. 14 val. 43 min. iki 2020 m. liepos 27 d. 10 val. 29 min., vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir galutinę bausmę A. J. (A. J.) skirti 38 MGL (1900 eurų) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6801) per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu A. J. (A. J.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 4 (keturis) metus naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo 2020 m. liepos 27 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis A. J. (A. J.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio Opel, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį panaikinti.

Laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą – automobiliui Opel, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl turto konfiskavimo, dienos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Vaida Sinkevičienė