Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-1040-123/2010

32.5; 122.3; 128.17.

NUTARTIS

2010 m. gegužės 27 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Alvydo Žerlausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens R. M. atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-03-26 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB DnB NORD banko pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, suinteresuoti asmenys R. M., G. D., A. K., L. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kreditorius kreipėsi su prašymu į Hipotekos skyrių prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo dėl priverstinio skolos išieškojimo. Nurodė, kad skolininkas nevykdė įsipareigojimų pagal 2007-05-31 kreditavimo sutartį Nr. K-2300-2007-325, todėl bankas nutraukė kredito sutartį ir informavo apie tai įkeisto turto savininkus. Prašė pradėti priverstinį skolos išieškojimą ir išieškoti skolą iš bankui įkeisto nekilnojamojo turto.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010-03-23 kreditorius pateikė prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš G. D., A. K., L. K. priklausančio bei bankui įkeisto turto (b. l. 47). Teismo 2010-03-26 nutartimi arešuotas įkeistas turtas, įspėjant skolininką ir įkeisto daikto savininkus, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių (b. l. 71?72). Įspėjimas, teismo 2010-03-26 nutartis bei kreditoriaus prašymas dėl priverstinio skolos išieškojimo skolininkui įteikti 2010-04-02, įkeisto turto savininkams įteikti 2010-04-12 (b. l. 79?82).

Apeliantas teigia, kad priverstinis skolos išieškojimas pradėtas nepagrįstai. Teisėjų kolegija su tokiu atskirojo skundo argumentu neturi pagrindo sutinkti.

Hipoteka yra daiktinė teisė, kuria užtikrinama prievolė, ši daiktinė teisė taikoma ne konkretaus asmens, kaip daikto savininko, bet paties daikto, kaip civilinių teisių objekto, atžvilgiu (CK 4.170 str.). Viena iš sutartinės hipotekos rūšių yra svetimo turto hipoteka. Svetimo daikto hipoteka – nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas, norint apsaugoti kito asmens skolinio įsipareigojimo įvykdymą (CK 4.181 str.). Įkaito davėjas – daikto savininkas ar teisėtas valdytojas – suvaržo savo teises į įkeičiamą daiktą, jomis užtikrindamas savo ar kitų asmenų prievolės įvykdymą. Toks daikto turtinių teisių suvaržymas pasibaigia, kai prievolė įvykdoma. Hipotekos sutartis sudaroma tam, kad pagrindinės prievolės neįvykdymo atveju kreditoriaus reikalavimai būtų patenkinti iš įkeisto turto. Viena iš hipotekos kreditoriaus įstatyme numatytų privilegijų yra pagreitintas skolos išieškojimas iš įkeisto turto, kai kreditorius nesikreipdamas į teismą ieškinio teisenos tvarka, turi teisę kreiptis su pareiškimu į hipotekos teisėją, kuris atsižvelgdamas į specialiąsias išieškojimą iš įkeisto daikto reglamentuojančias proceso normas, pradeda priverstinį išieškojimą iš kreditoriui įkeisto turto.

Bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamo tvarka ir sąlygos yra nustatytos CPK XXXVI skyriuje. Hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygas numatytos CPK 558 straipsnyje. CPK 558 straipsnyje nustatyta hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles. Pareiškimas dėl skolos išieškojimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti. Teismas, priėmęs kreditoriaus pareiškimą, priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą, t. y. taiko hipoteka apsunkintam daiktui laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą. Kartu hipotekos teisėjas praneša skolininkei ir įkeičiamo daikto savininkams, kad kreditorius kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka ir kad yra pradėtas procesas dėl hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo nevykdymo, kartu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad, negrąžinus skolos per nustatytus terminus, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių. CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatytos procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu.

Bylos duomenimis, skolininkui nevykdant kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t. y. negrąžinant kredito, nemokant priskaičiuotų palūkanų ir delspinigių, kreditorius nutraukė sutartį (b. l. 65), todėl jam atsirado teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo CPK XXXVI skyriuje nustatyta tvarka. Iš šalių pasirašyto hipotekos lakšto turinio matyti, kad šalys buvo sudariusios svetimo turto hipoteką, bankui įkeičiant kitiems asmenimis, t. y. G. D., A. K., L. K. priklausantis turtas, norint apsaugoti kito asmens, t. y. R. M. skolinio įsispareigojimo įvykdymą (CK 4.181 str.). Be to, tarp šalių buvo sudaryta bendrosios hipotekos sutartis (CK 4.183 str. 1 d.), kurios 7 punkte buvo nurodyta įkeistų daiktų pardavimo varžytynėse eilė, t. y., kad visi įkeičiami daiktai varžytynėse parduodami kartu (b. l. 3). Su tokia įkeistų daiktų pardavimo varžytynėse eile šalys sutiko pasirašydamos hipotekos lakštą. Todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad kreditorius neatsižvelgė į išieškojimo eiliškumą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad kreditorius visų pirma turėjo pareiškti reikalavimą dėl skolos išieškojimo iš skolininkui nuosavybės teise priklausančio bankui įkeisto turto, ir tik vėliau, nepavykus patenkinti reikalavimo iš skolininko turto, pareikšti reikalavimą išieškoti iš kitų įkeisto turto savininkų, nes kaip matyti iš hipotekos sutarties turinio, skolininkui priklausantis turtas nėra įkeistas bankui, todėl kreditorius pagrįstai remdamasis hipotekos sutartimi nukreipė išieškojimą iš bankui įkeisto, kitiems asmenims priklausančio turto. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas įsipareigojimus bankui būtų įvykdęs, kad Hipotekos registre įregistruoto įkeitimo sandorio sąlygos būtų pakeistos ar šalys būtų susitarusios dėl kitokių prievolės įvykdymo sąlygų ir (ar) kitokių paskolos pagal sutartį grąžinimo terminų. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog kreditorius, turėdamas galiojančią ir pradelstą reikalavimo teisę skolininkui, pagrįstai kreipėsi dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto ne ginčo tvarka (CPK 558 str. 1 d., CK 4.192 str.).

Apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai dėl kredito sutarties nutraukimo pagrįstumo nėra šios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas, skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas neįpareigoja hipotekos teisėjo bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių aiškintis ir spręsti įkeitimo sutarties šalių ginčų. Tokių ginčų buvimo faktas nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą dėl priverstinio vykdymo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo. Skolininkas manydamas, kad kreditorius nepagrįstai nutraukė kredito sutartį, turi teisę kreiptis į teismą ieškinio teisenos tvarka ginčijant kreditavimo sutarties nutraukimą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmęs kreditoriaus pareiškimą dėl skolos išieškojimo, areštavęs įkeistą daiktą bei įspėjęs skolininką ir įkeisto daikto savininkus, įstatyme įtvirtintų hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo nepažeidė.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 p.), todėl Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-03-26 nutarties paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-03-26 nutartį palikti nepakeistą.