Panevėžio apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento persiųstą Danijos Karalystės teisingumo ministerijos prašymą dėl Sonderborgo teismo 2017 m. liepos 11 d. nuosprendžio J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. V. nuteistas Danijos Karalystės Sonderborgo teismo 2017 m. liepos 11 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. K01-3253/2017, pagal Danijos Karalystės baudžiamojo kodekso § 276 straipsnį, § 171 straipsnį ir Danijos Karalystės užsienio piliečių įstatymo § 59 b straipsnio pažeidimą 8 mėnesių (244 dienos) laisvės atėmimo bausme. Nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. liepos 25 d. 2017 m. rugpjūčio 3 d. nuteistasis buvo atlikęs 24 dienas jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Bausmės vykdymo pabaiga – 2018 m. kovo 10 d.

Nuosprendžių, kuriais paskiriama laisvės atėmimo bausmė išduodančioje valstybėje, pripažinimo ir vykdymo vykdančioje valstybėje tvarką ir pagrindus reglamentuoja 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/909/TVR „Dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje“ (toliau-Pamatinis sprendimas), kurio pagrindu 2014 m. lapkričio 13 d. priimtas ir 2015 m. balandžio 1 d. įsiteisėjo Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo (toliau-Įstatymas). Pagal kurį Danijos Karalystė, t. y. išduodančioji valstybė (valstybė kurioje priimtas nuosprendis) perdavė Lietuvos Respublikai, t. y. vykdančiajai valstybei (valstybė, kuriai perduodamas nuosprendis, siekiant jį pripažinti ir vykdyti) nuosprendį, kuriuo J. V. nuteistas laisvės atėmimo bausme, bei liudijimą pripažinti ir bausmei vykdyti.

Atsiliepimo dėl nuosprendžio pripažinimo ir bausmės vykdymo Lietuvos Respublikoje prokuroras nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmetamas.

Sprendžiant Danijos Karalystės teisingumo ministerijos prašymą dėl J. V. perdavimo iš Danijos Karalystės į Lietuvos Respubliką likusiai laisvės atėmimo bausmės daliai atlikti, vadovaujamasi aukščiau minėto Įstatymo nuostatomis. Šio Įstatymo 3 straipsnyje numatytos sprendimų dėl laisvės atėmimo bausmės pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, pagrindai ir sąlygos, pagal kurias siekdama sudaryti palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Įstatymo 7 straipsnyje nustatyti sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės pripažinimo ir liudijimo perdavimo kriterijai, o 8 straipsnyje atsisakymo pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės kriterijai. Nagrinėjamu atveju nuteistasis J. V. nesutiko dėl jo perdavimo Lietuvos Respublikai ir likusios laisvės atėmimo bausmės atlikimo Lietuvoje, tačiau aukščiau minėto Įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad toks sutikimas nėra būtinas kai kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį atlikęs bausmę asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką.

Iš pateiktų dokumentų matyti, kad vis tik egzistuoja Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pagrindai, kuriais remiantis vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę. Vienas iš tokių pagrindų - nuosprendis susijęs su veikomis, kurios nelaikomos nusikalstamomis pagal vykdančiosios valstybės teisę (Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2) punktas).

Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas konstatuoja, kad yra nustatytas pagrindas, numatytas Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2) punkte bei Pamatinio sprendimo 9 straipsnio 1 dalies d) punkte, dėl kurio teismas gali atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę.

J. V. nuteistas Danijos Karalystės Sonderborgo teismo 2017 m. liepos 11 d. nuosprendžiu laisvės atėmimo bausme 8 mėnesiams už tai, kad įvažiavo į Danijos Karalystę nepaisant to, kad prieš tai buvo uždrausta atvykti į šalį ir buvo deportuotas (Danijos Karalystės užsienio piliečių įstatymo § 59 b straipsnio pažeidimas), už tai, kad įsibrovė į gyvenamąjį namą ir pavogė daiktų, kurių vertė kol kas nenustatyta (Danijos Karalystės baudžiamojo kodekso § 276 straipsnio pažeidimas) ir už tai, kad siekdamas apgauti veikloje, sukeliančioje teisines pasekmes, policijai pateikė suklastotą asmens tapatybės kortelę ir suklastotą vairuotojo pažymėjimą (Danijos Karalystės baudžiamojo kodekso § 171 straipsnio pažeidimas). Šioje vietoje teismas pažymi, kad veika, numatyta Danijos Karalystės užsienio piliečių įstatymo § 59 b straipsnyje, t. y. įvažiavimas į šalį nepaisant to, kad prieš tai buvo uždrausta atvykti į šalį ir asmuo buvo deportuotas, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (toliau – BK) nėra kriminalizuota. Taigi, laikytina, jog egzistuoja Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2) punkte bei Pamatinio sprendimo 9 straipsnio 1 dalies d) punkte numatytas pagrindas, kuriam esant nuosprendį atsisakoma pripažinti ir vykdyti bausmę Lietuvos Respublikoje.

Teismas taip pat laiko reikalinga pažymėti ir tai, jog nors iš pateikto liudijimo bei Danijos Karalystės Sonderborgo teismo 2017 m. liepos 11 d. nuosprendžio matyti, jog šiuo nuosprendžiu J. V. buvo nuteistas ir už tai, jog įsibrovė į gyvenamąjį namą ir pavogė daiktų, kurių vertė kol kas nenustatyta, kas leistų svarstyti, jog galima šią nuosprendžio dalį pripažinti Lietuvos Respublikoje ir prilyginti minėtą veiką vienai iš BK 178 straipsnyje numatytų veikų, už tai jog siekdamas apgauti veikloje, sukeliančioje teisines pasekmes, policijai pateikė suklastotą asmens tapatybės kortelę ir suklastotą vairuotojo pažymėjimą, leistų svarstyti, jog galima šią nuosprendžio dalį pripažinti Lietuvos Respublikoje ir prilyginti minėtą veiką BK 300 straipsnio 2 dalyje numatytai veikai, tačiau nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, jog dalinis pripažinimas ir vykdymas, koks jis yra numatytas Įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje, bei Pamatinio sprendimo 10 straipsnyje, nėra galimas. Šiuo atveju svarbu tai, kad už tris nusikalstamas veikas J. V. nuteistas viena bausme, t. y. bausmės yra atskirai neišskaidytos ir nėra aišku kokiomis konkrečiai bausmėmis J. V. yra nuteistas už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai. Laikytina, jog teikimą nagrinėjantis teismas neturi jokių galimybių revizuoti Danijos Karalystės Sonderborgo teismo 2017 m. liepos 11 d. nuosprendžio ir paskirtos galutinės bausmės išskaidyti, nustatant kokia bausme yra baudžiama už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai ir taip pripažinti dalį nuosprendžio bei vykdyti jį Lietuvos Respublikoje.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad egzistuoja Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2) punkte bei Pamatinio sprendimo 9 straipsnio 1 dalies d) punkte numatytas pagrindas, kuriam esant Danijos Karalystės Sonderborgo teismo 2017 m. liepos 11 d. nuosprendį atsisakoma pripažinti, o dalies nuosprendžio pripažinimas reikštų nepagrįstą šio nuosprendžio revizavimą Lietuvos Respublikoje, todėl minėtą nuosprendį pripažinti atsisakoma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, bei Lietuvos Respublikos įstatymu dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo 7, 8 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365, 365⁵ straipsniais, teismas

nutaria:

Atsisakyti pripažinti (ir vykdyti) Lietuvos Respublikoje Danijos Karalystės Sonderborgo teismo 2017 m. liepos 11 d. nuosprendį.

Šios nutarties nuorašą išsiųsti prokuratūrai, nuteistajam J. V., Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Danijos Karalystės teisingumo ministerijai.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.