Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ričardas Gilys, sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo UAB „S“ atstovo D. J. skundą dėl 2011-09-05 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2011-07-12 nutarimo palikti galioti prokuroro 2011-06-10 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą panaikinimo,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

2009-06-05 Panevėžio apygardos prokuratūroje pagal buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 50-9-0028-09 pagal BK 184 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius dėl UAB „S“ patikėto UAB „E“ turto iššvaistymo. 2011-06-10 Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas šioje byloje nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių buvusių UAB „E“ direktoriaus A. L., valdybos pirmininko V. P. ir valdybos nario J. D. kaltę padarius BK 184 str. 1 d. numatytą nusikaltimą. UAB „S“ su šiuo nutarimu nesutikus ir jį apskundus, Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 2011-07-12 nutarimu skundą atmetė ir paliko galioti prokuroro 2011-06-10 nutarimą. Skundžiama 2011-09-05 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi buvo atmestas UAB „S“ atstovo D. J. skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2011-07-12 nutarimo palikti galioti prokuroro 2011-06-10 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą panaikinimo.

UAB „S“ atstovas D. J. skundu prašo panaikinti 2011-09-05 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – perduoti UAB „S“ pareiškimą dėl nusikalstamos veikos Panevėžio apygardos prokuratūrai nagrinėti iš naujo. Teigia, kad teismas nutartį priėmė nepilnai, neobjektyviai ir nevisapusiškai ištyręs UAB „S“ pareiškimą, prie jo pateiktus dokumentus bei kitus duomenis. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad tarp UAB „S“ ir UAB „E“ susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, kurie turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka. Teigia, kad vien tas faktas, kad turto UAB „E“ negrąžino lizingo bendrovei, ir paliko (galbūt net perleido tretiesiems asmenims) užsienio valstybėje pažeisdama įsipareigojimus pagal lizingo sutartis, t. y. be „S“ UAB sutikimo, padaro tokius UAB „E“ vardu veikusių asmenų veiksmus neteisėtais. UAB „E“ veiksmai padarė lizingo sutarčių vykdymą neįmanomą. UAB „E“, būdama civilinių teisinių santykių subjektas, sąmoningai nevykdė numatytų įsipareigojimų (nustatytais terminais nemokėjo įmokų, negrąžino turto po lizingo sutarčių nutraukimo, galbūt turtą perleido tretiesiems asmenims be savininko sutikimo ir pan.). Taigi, lizingo sutarčių vykdymas ir lizingo bendrovės pažeistų teisių atkūrimas civilinės teisės priemonėmis tapo problemiškas dėl vienos sutarties šalies sąmoningų veiksmų. Pareiškėjas pažymi, kad UAB „S“ į ikiteisminio tyrimo instituciją pranešimu dėl nusikaltimo kreipėsi ne dėl to, jog lizingo gavėjas nevykdo lizingo sutartyse numatytų sąlygų, o dėl to, kad lizingo gavėjas UAB „E“, net ir žinodama apie tai, jog turtas nuosavybės teise priklauso UAB „S“, negrąžino jo lizingo bendrovei, galbūt perleido jį tretiesiems asmenims be UAB „S“ sutikimo. Tai, kad lizingo sutartyse yra aptariamas lizingo bendrovės reikalavimų nevykdymas, nepaneigia fakto, kad galėjo būti padaryta nusikalstama veika. Skunde keliamas klausimas, kuo vadovaudamasis teismas nurodo kreipimosi į ikiteisminio tyrimo institucijas tvarką ir eiliškumą, t. y. pirmiausia reikia savo teises ir teisėtus interesus ginti civilinio proceso tvarka ir tik po to dėl savo pažeistų teisių kreiptis į ikiteisminio tyrimo instituciją. Pareiškėjo manymu, visais atvejais, kai įtariama yra padaryta nusikalstama veika, jos išsamus atskleidimas negali būti siejamas su kreipimusi civilinio proceso nustatyta tvarka. Taip pat skunde teigiama, jog nesuprantamas teismo argumentas, kad pareiškėjas turi nurodyti, kokius veiksmus privalo atlikti ikiteisminio tyrimo institucijos siekiant tinkamai atlikti ikiteisminį tyrimą. Pažymėtina, jog UAB „S“ ikiteisminio tyrimo įstaigai pateikė duomenis, kurie patvirtina aplinkybes apie galimai atliktą nusikalstamą veiką. Pareiškėjas neturi pareigos įrodinėti visos nusikaltimo sudėties, juolab neturi tam nei priemonių, nei galimybių. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas ir jo tęsimas iš esmės nesuvaržo niekieno teisių, nesukelia jokių kitokių neigiamų padarinių, todėl ikiteisminis tyrimas turi būti atliekamas net ir tuo atveju, kai net ir neatlikus visų tyrimo veiksmų yra tikėtina, jog procesas turės būti nutrauktas. Didesnių neigiamų padarinių sukelia ne ikiteisminio tyrimo pradėjimas, o nepagrįstas, išsamiai neištyrus visų įvykio aplinkybių, ikiteisminio tyrimo nepradėjimas/ nutraukimas, nes tokiu atveju neįvykdoma BPK 2 str. nustatyta pareiga atskleisti nusikalstamas veikas ir baudžiamasis procesas neatlieka savo paskirties.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.

Skundas atmetamas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą baudžiamąją bylą bei skundžiamą teismo nutartį ir prokurorų nutarimus teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai esmingai pažeisti nebuvo, o tyrimas nutrauktas esant įstatyme numatytam pagrindui.

Ikiteisminio tyrimo uždaviniai yra greitai ir išsamiai nustatyti visas reikšmingas nusikalstamos veikos aplinkybes, nustatyti tą veiką galimai padariusį asmenį ir kt. LR Konstitucija bei kiti teisės aktai įtvirtina prokurorams pareigą organizuoti ikiteisminį tyrimą ir vadovauti jam taip, kad būtų surinkta objektyvi, išsami informacija apie nusikalstamą veiką ir asmenį, įtariamą padarius šią veiką. Ir tik kai įvykdomi ikiteisminio tyrimo iškelti uždaviniai, surenkami visi reikšmingi tiesai byloje nustatyti bei sprendimams priimti duomenys, ikiteisminis tyrimas baigiamas. Pagal teismui pateiktą medžiagą matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta daug procesinių veiksmų, kas rodo, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo imtasi visų galimų priemonių surinkti tyrimui reikšmingus duomenis bei ištirti UAB „S“ atstovo skunde nurodomas aplinkybes. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu atliktais veiksmais gautų duomenų nepakanka, kurie patvirtintų fizinių asmenų nusikalstamus veiksmus pagal BK 184 str. 1 ar 2 dalį. Nesant pakankamai tokių įrodymų, tampa negalimu ir inkriminavimas pastariesiems dėl turto iššvaistymo. Pažymėtina, kad baudžiamajai atsakomybei atsirasti yra būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veiksmuose bei pagrįsti ją pakankamais, BPK reikalavimus atitinkančiais įrodymais. Tik įsitikinus, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, prokuroras surašo kaltinamąjį aktą bei jį perduoda teismui. Kai tokių duomenų nepakanka arba nustatomi kiti BPK 212 str. numatyti pagrindai ikiteisminis tyrimas nutraukiamas. Pareiškėjo skunduose dėstomos aplinkybės dėl UAB „E“ kaltumo padarius nusikalstamą veiką - galimai turto iššvaistymą, jos grindžiamos prielaidomis, kurias tikrinant atlikta eilė procesinių veiksmų, tačiau konstatuota, kad duomenų, patvirtinančių UAB „E“ vadovų kaltę dėl pareiškėjo skunduose nurodytų faktų bylos medžiagoje nepakanka. Pagal BK 184 str.-turto iššvaistymą- juridinio asmens, kuris nurodomas pareiškėjo skunde, baudžiamoji atsakomybė nėra nustatyta. Kokios konkrečiai aplinkybės dar papildomai tirtinos, kokie ikiteisminio tyrimo veiksmai dar neatlikti baudžiamojoje byloje skunde nenurodoma, tik tvirtinama, kad nusikalstamos veikos įrodinėjimas nėra pareiškėjo pareiga. Susipažinęs su baudžiamąja byla skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad visi įmanomi ikiteisminio tyrimo veiksmai byloje atlikti, pripažinti, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas nepilnai ar nevisapusiškai ištyrus bylos aplinkybes, pagrindo nėra. Todėl esant aukščiau minėtoms aplinkybėms ikiteisminis tyrimas byloje dėl turto iššvaistymo pagrįstai 2011-06-10 nutarimu nutrauktas BPK 212 str. 1 d. 2 p. nurodytu pagrindu, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamųjų kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Taigi, skundžiamuose prokurorų nutarimuose ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindas bei motyvai išdėstyti ir su šiuo vertinimu apeliacinės instancijos teismas sutinka. Todėl 2011-06-10 Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo byloje nutraukimo, taip pat 2011-07-12 Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nutarimą bei dėl jų priimtą 2011-09-05 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį pripažinti neteisėtais bei nepagrįstais ir juos naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

UAB „S“ atstovo D. J. skundą atmesti ir palikti galioti 2011-09-05 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį.

Nutartis neskundžiama.