- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-01-22
- Bylos Nr.
- 2S-171-395/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albinas Čeplinskas (pran.), Gražina Davidonienė, Nijolia Indreikienė
- Ieškovas
- A. N.
- Atsakovas
- M. N.
- Kategorijos
- 110.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Gražinos Davidonienės ir Nijolios Indreikienės , teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. N. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 26 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta tenkinti ieškovės prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – išlaikymo nepilnamečiam sūnui dydžio pakeitimą iki teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. N. ieškinį atsakovui M. N. dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos ir išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė A. N. ieškiniu kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą, prašydama pakeisti atsakovo M. N. bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką bei išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį, kurie buvo nustatyti išnagrinėjus šalių santuokos nutraukimo bylą.
Be kita ko ieškovė ieškinyje prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – iki teismo sprendimo byloje priėmimo nepilnamečiam sūnui priteisti laikiną išlaikymą iš atsakovo po 2900,- Lt kas mėnesį.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. spalio 26 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę atmetė. Teismas nutartyje konstatavo, kad 350 litų per mėnesį išlaikymas sūnui yra nustatytas Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 24 d. sprendimu. Tokio dydžio išlaikymą sūnui turi teikti atsakovas. Tokio paties dydžio 350 litų išlaikymą turėtų teikti ir ieškovė. Tai sudarytų 700 litų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimas Nr.54 2005-06-23 nurodo, jog priteisiant vaikui išlaikymą, būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Teismas pažymėjo, kad šalių sūnus Ignas yra penkerių metų amžiaus, byloje nėra duomenų, kad vaikas turi vystimosi raidos sutrikimų, jo poreikiai atitinka amžių, todėl 700 litų išlaikymas mėnesiui yra pakankamas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo 2007 m. spalio 26 d. nutartį dalyje dėl ieškovės prašymo taikyti laikinąją apsaugos priemonę atmetimo pakeisti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – prašymą patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais.
1. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika iš kiekvieno tėvo išlaikymas vaikui turėtų būti priteisiamas nemažesnis kaip viena minimali mėnesinė alga. Taigi, teismas turėjo priteisti bent 700,- Lt išlaikymą vaikui iš atsakovo.
2. Vaiko išlaikymo poreikiai po vyresniojo brolio mirties, ženkliai padidės, nes sūnus patyrė psichologinę traumą ir jam prireiks išskirtinės ilgalaikės globos ir specialios priežiūros.
3. Atsakovas neatiduoda vaiko poreikiams tenkinti skirto turto, nors CK 3.120 straipsnio 2 dalis numato, kad turtas, skirtas nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, yra perduodamas neišieškant kompensacijos tam sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. Šios aplinkybės lemia, kad ieškovė turi skirti papildomas lėšas iš naujo supirkinėti daiktus, reikalingus vaiko poreikiams tenkinti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirtąjį skundą atsakovas prašo pirmosios instancijos teismo 2007 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais.
Šalies argumentai
1. Ieškovės nurodoma išlaikymo dydžio 700,- Lt suma yra galimas, tačiau neprivalomas išlaikymo dydžio kriterijus. Išlaikymo dydis priteisiamas atsižvelgiant į visas kitas svarbias aplinkybes – tėvų turtinę padėtį, vaiko poreikius ir t.t.
2. Ieškovė, prašydama taikyti laikinąją apsaugos priemonę – laikino išlaikymo padidinimą iki 2900,- Lt per mėnesį iki sprendimo byloje priėmimo, nepateikė jokių tokį prašymą pagrindžiančių įrodymų.
3. Ieškovės argumentas, kad atsakovas turi skirti lėšų sūnaus kambario remontui, nepagrįstas. Sūnaus kambarys yra ieškovės sugyventinio namuose, o tai reiškia, kad ieškovė atsakovo lėšomis siekia pagerinti svetimą turtą.
4. Atsakovas neturi galimybių mokėti vaikui ieškovės prašomo dydžio išlaikymą, nes jo pajamos per mėnesį 4620,36 Lt, iš kurių apie 2000,- Lt yra mokama už paskolos dengimą.
5. Ieškovės nurodomi vaikų daiktai, esantys atsakovo namuose, yra čia palikti vaikų prašymu, nes vaikai pagal teismo sprendime nustatytą bendravimo tvarką su tėvu nemažai laiko praleisdavo tėvo namuose. Be to, ieškovė, išsikraustydama iš ankstesnės gyvenamosios vietos, raštu pavirtino, kad pasiėmė dalį buitinės apyvokos daiktų, vaikų drabužius, kai kuriuos daiktus. Kartu atsakovas pažymi, kad dalis vaikų poreikiams skirtų daiktų buvo įsigyta jau po santuokos nutraukimo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
CPK 144 straipsnio 1 d. numato, kad teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu turi būti pakankamai pagrįstos prielaidos, įgalinančios manyti, kad teismo sprendimo vykdymas gali būti apsunkintas arba nebeįmanomas. Tai leidžia daryti išvadą, kad asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi prašymą pagrįsti ir motyvuoti, pateikti tam tikrus įrodymus, iš kurių būtų matyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš tikrųjų reikalingas. Šioje byloje teismas atsisakymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, jog išlaikymas vaikui yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, o ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kuriuose būtų duomenų, kad iki teismo sprendimo priėmimo byloje, kurioje prašoma pakeisti išlaikymo dydį, būtina priteisti iš atsakovo didesnį išlaikymą, nei yra priteistas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis apeliacinės instancijos teismas sutinka.
Ieškovės nurodomos aplinkybės, kad po vyresniojo brolio mirties sūnus patyrė psichologinę traumą, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, jog dėl to būtina iki teismo sprendimo priėmimo byloje dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo priteisti didesnį laikiną išlaikymą, nei yra priteistas įsiteisėjusiu 2007 m. sausio 24 d. teismo sprendimu, kuriuo patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis santuokos nutraukimo byloje. Ieškovė tiek ieškinyje, kuriame, be kita ko, yra ir prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę - išlaikymo dydį iki sprendimo byloje priėmimo padidinti iki 2900,- Lt per mėnesį, tiek atskirtajame skunde nurodo, kad sūnaus išlaikymui padidės būsimos išlaidos, tačiau kiek konkrečiai šiuo metu yra padidėjusios vaiko išlaikymo išlaidos nenurodo. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad būsimos vaiko išlaidos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, kai yra konkrečių įrodymų, kad jos tikrai bus patirtos (pvz., numatyta operacija, būsimos mokslo išlaidos), o ne tada, kai jos yra tik hipotetiškai prognozuojamos.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, jog bendras, o ne kiekvieno tėvo atskirai, išlaikymo dydis vaikui neturėtų būti mažesnis už minimalią mėnesinę algą. Tokia taisyklė yra suformuota ir LAT 2004 m. balandžio 26 d. nutartyje 3K-3-259/2004, kuria remiasi ieškovė.
Jeigu ieškovė mano, kad atsakovas nepagrįstai jai neatiduoda kokių nors bendrai užgyventų vaikų poreikiams tenkinti skirtų daiktų, turėtų imtis teisėtų priemonių juos išreikalauti iš atsakovo (pradėti priverstinio vykdymo procesą, jeigu dėl jų yra pasisakyta teismo sprendime, kuriuo nutraukta santuoka, arba pareikšti teismine tvarka atskirą reikalavimą dėl ginčo daiktų išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo). Tačiau pati savaime aplinkybė, jog atsakovas vengia ieškovei perduoti vaikų poreikiams skirtus daiktus, nėra pagrindas pripažinti, jog iki teismo sprendimo priėmimo išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo byloje būtina taikyti laikinąją apsaugos priemonę - laikino išlaikymo padidinimą iki 2900,- Lt per mėnesį iki sprendimo byloje priėmimo.
Dėl aukščiau nurodytų motyvų, teisėjų kolegija sprendžia, kad pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 26 d. nutarties dalies atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu ir 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.