Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Irmutė Kliučinskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro T. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs išvykimą į (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neregistruotas (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis D. S. 2022 m. sausio 3 d. apie 5.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kambaryje kilusio konflikto metu tyčia smurtavo prieš A. A., kuriai sugriebė rankomis ties alkūnių sritimis bei stipriai suspaudė, nugriovė ją ant lovos ir rankomis pradėjo spausti jos kaklą (smaugti) ir tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai A. A. fizinį skausmą.

Kaltinamasis D. S. ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę ir paaiškino, jog 2022 m. sausio 2 d. jis visą dieną buvo pas savo draugę A. A., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Jie kartu bendravo bei leido laiką, tačiau jie nuolat neveda bendro namų ūkio bei buities. Apie 19.00 val. jis pasakė A., kad išeina pas savo tėvą A. S., iš kurio sugrįš vėlai, bet ir toliau norės apsistoti pas ją, todėl paprašė jos buto raktų. A. padavė jam savo buto raktus. Nuėjęs pas tėvą, kartu su juo vartojo alkoholį, kiek prisimena, jie kartu išgėrė apie 0,7 litro talpos butelį 38 laipsnių stiprumo tekilos. Alkoholį vartoti baigė jau vasario 3 d. nakties metu, tačiau tikslaus laiko jau neprisimena. Jautėsi apsvaigęs. Prisimena, kad grįžo pas A. A., atsirakino jos buto duris, įėjo į butą ir atsigulė ant lovos, ant kurios miegojo ir A. Jam atsigulus, ši prabudo, pradėjo jam priekaištauti dėl to, kad šis „atsivilko“ nakties metu. Žodinio konflikto metu A. atsikėlė nuo lovos ir pradėjo mosuoti rankomis, lyg ir sudavė jam kažkur, tačiau jis nejautė jokio fizinio skausmo ir neturi jai jokių pretenzijų. Būdamas neblaivus jis supyko dėl tokio A. elgesio, todėl sugriebė abi jos rankas ties alkūnių sritimis bei jas suspaudė, bandė ją nuraminti. Tuomet A. pradėjo dar stipriau muistytis, todėl jis nustūmė ją ant lovos, o ši vėl atsistojo ir būdama pikta kėlė neramumus, todėl, jeigu tiksliai prisimena, jis sugriebė jai už kaklo ir jį spaudė. Jeigu tą kartą būtų buvęs blaivus, taip nebūtų pasielgęs, nes niekuomet nebuvo prieš nieką smurtavęs. Dėl šios nusikalstamos veikos jis visiškai pripažįsta savo kaltę ir labai gailisi dėl tokių savo veiksmų (b. l. 68 – 71).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo D. S. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos patvirtina ir šios bylos ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio atžvilgiu pripažįstami įrodymais.

Nukentėjusioji A. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2022 m. sausio 3 d. apie 5.00 val. į jos namus, esančius (duomenys neskelbtini), atėjo jos draugas D. S., kurį ji įsileido į savo butą, kadangi jie yra pažįstami. Įsileidusi jį į butą, ji pastebėjo, kad D. S. yra neblaivus, dėl to ji norėjo išprašyti jį iš savo buto ir pasakė jam, kad šis išeitų, kadangi čia nėra nakvynės namai ir jis čia nepageidaujamas. Po šių jos žodžių D. pradėjo ją įžeidinėti, jos atžvilgiu vartodamas žodžius „šiukšlė, valkata, gaidys“. D. pradėjo reikalauti jo telefono, kurio ji neturėjo. Tuomet jis suėmė savo rankomis jai už rankų ties alkūnių sąnariu ir, jas suspaudęs, toliau reikalavo atiduoti jo telefoną. Kadangi ji neturėjo prašomo telefono ir negalėjo jo atiduoti, šis toliau stipriai laikė jai už rankų, nusitempė ją į miegamąjį ir, paguldęs ant lovos, abiem savo rankomis pradėjo ją smaugti. Ji bandė gintis, pradėjo muistytis, spardyti kojomis ir šaukti. Pavykus pabėgti į kitą kambarį, ji iš karto paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir išsikvietė pagalbą. D. S., išgirdęs, kad ji paskambino bendruoju pagalbos numeriu, išėjo iš jos buto. Tarp jos ir D. S. ir anksčiau jau yra buvę konfliktų, tačiau smurtą prieš ją šis panaudojo pirmą kartą. D. yra jos pažįstamas – draugas, tačiau jie kartu neveda bendro namų ūkio. Jai buvo įteikta užduotis atlikti objektų tyrimą ir ji turėjo nuvykti pas teismo medicinos ekspertus, tačiau po šio įvykio jokių sužalojimų nesimatė, todėl ji nenuvyko pas teismo medicinos ekspertus. Papildo, jog, išskyrus sukeltą fizinį skausmą, ji nepatyrė jokių kitų sužalojimų, todėl niekur kitur nesikreipė bei nesigydė. Civilinio ieškinio dėl turtinės ar neturtinės žalos ji nereikš ir neturi jokių pretenzijų D. S., kadangi šis jau jos atsiprašė ir ji jam atleido (b. l. 1 – 11, 25 – 28).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, kurio pagrindu buvo pradėtas šios bylos ikiteisminis tyrimas, A. A. pareiškė, jog 2022 m. sausio 3 d. apie 5.00 val. į jos namus, esančius (duomenys neskelbtini), atėjo jos draugas D. S., kurį jai įsileidus, šis pradėjo kelti konfliktą, kurio metu stipriai suėmė jai už rankų, paguldė ant lovos bei pradėjo ją smaugti ir dėl to ji jautė fizinį skausmą. Iš šio protokolo matyti ir tai, jog buvo atlikta pirmoji A. A. apklausa. Taip pat buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio apžiūros metu tyrimui reikšmingų objektų nerasta ir niekas nepaimta. Apžiūra buvo užfiksuota fotonuotraukose. Šiame protokole užfiksuota ir tai, jog 2022 m. sausio 3 d. 6 val. 35 min. alkoholio kiekio matuokliu „Drager 7510“, Nr. ARJK-0061, D. S. buvo nustatytas 2,17 promilių neblaivumas (b. l. 1 – 11).

BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog kaltinamasis D. S. tyčia fiziškai smurtavo prieš nukentėjusiąją A. A. Fizinis smurtas pasireiškė A. A. rankų sugriebimu ties alkūnių sritimis bei stipriu jų suspaudimu, taip pat nukentėjusiosios nugriovimu ant lovos ir jos kaklo spaudimu – smaugimu. Nukentėjusioji A. A. nurodė, jog dėl tokių D. S. veiksmų ji jautė fizinį skausmą. Tarp kaltinamojo D. S. nusikalstamų veiksmų – fizinio smurto panaudojimo ir dėl to kilusių padarinių – fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai A. A. yra tiesioginis priežastinis ryšys. Todėl konstatuojama, jog kaltinamasis D. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Prokuroras pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokuroro pareiškimas tenkinamas.

Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis D. S., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis D. S. sutiko ir su prokuroro pasiūlyta bausmės rūšimi – viešaisiais darbais bei jų trukme (b. l. 81 – 82). Nukentėjusioji A. A. taip pat neprieštaravo prokuroro sprendimui užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 83 – 84).

Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis D. S. padarė baigtą nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamasis D. S. iki šiol nėra teistas, praeityje buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio nustatyta tvarka (b. l. 56 – 58). Nusikalto būdamas baustas administracine tvarka, tačiau neturėdamas neįvykdytų administracinių nuobaudų (b. l. 42 – 44, 51 – 54, 55). Kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini), neturi nepilnamečių išlaikytinių, nedirba, neregistruotas (duomenys neskelbtini) (b. l. 42 – 44, 45 – 46, 47, 48). Kaltinamasis psichikos ir priklausomybių ligų įskaitose neįrašytas, abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra (b. l. 68 – 71, 85). Šioje byloje kaltinamojo D. S. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas; b. l. 68 – 71). Jo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas; b. l. 1 – 11).

Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas aplinkybes bei kaltinamojo D. S. asmenybę, tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, tai, kad yra nedirbantis bei neregistruotas (duomenys neskelbtini), sprendžiama, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus pilnai įgyvendinta paskyrus jam prokuroro pasiūlytą švelniausią baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus. Kaltinamasis sutiko su šia bausmės rūšimi (b. l. 81 – 82). D. S., įvertinus nustatytą jo atsakomybę vieną lengvinančią ir vieną sunkinančią aplinkybes, jo kritinį požiūrį į nusikalstamų veikų darymą, tai, kad nusikaltimas nukentėjusiajai nesukėlė sunkių padarinių ar liekamųjų reiškinių, pastaroji kaltinamajam atleido ir jie susitaikė, skiriamos viešųjų darbų bausmės dydis nustatomas mažesnis už šios bausmės vidurkį (BK 61 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo D. S. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis pilnai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam D. S. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 72 – 74). Ši kardomoji priemonė D. S. panaikinama tik pradėjus jam paskirtos bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

D. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, D. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam galutinę 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti D. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti kaltinamajam D. S. tai, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduos prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.