Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Lidijos Liucijos Žilienės ir pranešėjo Rimanto Baumilo,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. kasacinį skundą dėl Kėdainių r. apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių; pagal BK 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu septyniems mėnesiams; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtosios bausmės pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas septyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 6 dalimis prie paskirtosios bausmės pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo dešimčiai mėnesių iš dalies pridėta subendrinta bausmė ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas vieneriems metams ir keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šios bausmės pridėta dalis bausmės paskirtos ir neatliktos pagal Kėdainių r. apylinkės teismo 2006 m. vasario 2 d. nuosprendį, pakeista Panevėžio apygardos teismo 2006 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams ir devyniems mėnesiams.

Skundžiamas ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 16 d. nuosprendis, kuriuo iš dalies pakeistas Kėdainių r. apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 18 d. nuosprendis ir A. G. nusikalstama veika pagal BK 180 straipsnio 1 dalį perkvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir paskirtas laisvės atėmimas devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis bausmės subendrintos ir galutinė subendrinta bausmė A. G. paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir D. G., tačiau dėl jo kasacinis skundas nepaduotas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėją, prašiusį kasacinį skundą patenkinti, prokurorą, prašiusį kasacinį skundą atmesti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. nuteistas už tai, kad su D. G. 2006 m. birželio 8 d., apie 22,00 val., veikdami bendrininkų grupe, siekdami užvaldyti R. S. priklausantį turtą, Kėdainiuose, prie Chemikų g. 3 namo, D. G. sudavus kumščiu du kartus R. S. į galvą, A. G. spyrus vieną kartą nukentėjusiajam į galvą bei kumščiu smogus vieną kartą į galvą ir vieną kartą į nugarą, po panaudoto smurto pagrobė svetimą R. S. priklausantį turtą – 15 Lt vertės piniginę.

Taip pat A. G. nuteistas už tai, kad su D. G. 2006 m. birželio 8 d., apie 23.09 val., veikdami bendrininkų grupe, siekdami apgaule užvaldyti R. S. priklausiusius pinigus, pasinaudodami iš R. S. pagrobta, jam priklausančia AB SEB Vilniaus banko mokėjimo kortele VISA ELEKTRON, neteisėtai panaudojo svetimą mokėjimo instrumentą finansinei operacijai inicijuoti ir iš banko išdavimo bankomato per du kartus iš nukentėjusiojo sąskaitos paėmė 1100 Lt.

Kasaciniu skundu nuteistasis prašo remiantis BK 61 straipsnio 4 dalimi bausmę sušvelninti, paliekant ją ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis arčiau minimalių laisvės atėmimo bausmių.

Skunde nurodoma, kad, jo nuomone, bausmė yra per griežta, nes jo nusikalstama veika priskiriama prie nesunkaus nusikaltimo, sunkesnių pasekmių nesukėlė, nukentėjusiojo sveikata nebuvo sutrikdyta, teismas netinkamai pripažino jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – bendrininkų grupę, nes jie iš anksto nebuvo susitarę, tai įvyko spontaniškai, yra jauno amžiaus nusikaltimo padarymo metu mokėsi, šiuo metu dėl įkalinimo negali tęsti mokslų, būdamas pataisos namuose suprato ir elgėsi gerai, gailisi.

Kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl Lietuvos Respublikos BPK 376 straipsnio taikymo

Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, tikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, teisės taikymo aspektu ( BPK 376 straipsnio 1 dalis), tai reiškia, kad kasacine tvarka baudžiamoji byla nagrinėjama tik tada, kai kasaciniame skunde nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasaciniai pagrindai. Jie įtvirtinti BPK 369 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos kasacine tvarka nagrinėjamos tada, kai kasaciniuose skunduose nurodyta, jog teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą arba padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas yra tada, kai buvo netinkamai pritaikytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos, taip pat kai nusikalstamos veikos kvalifikuojamos ne pagal tuos BK straipsnius, dalis ar punktus, pagal kuriuos tai reikėjo daryti. Esminiais Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimais laikomi tokie šio Kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės arba kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

Nuteistojo A. G. kasaciniame skunde teigiama, kad teismai skirdami, jam bausmes, neatsižvelgė į jo jauną amžių, į tai, kad jis mokosi, kad gailisi nusikaltęs; mano, kad jam skirta bausmė yra per griežta ir prašo ją švelninti. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę tik tuo atveju, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Šioje byloje tokių aplinkybių nėra, baudžiamasis įstatymas nuteistajam A. G. pritaikytas tinkamai, tą jis ir pats pripažįsta. Pažymėtina ir tai, kad jo kasaciniame skunde nurodytas aplinkybes dėl bausmės pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmes, jau apsvarstė ir į jas atsižvelgė, o apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas jo apeliacinį skundą, taip pat šiuos klausimus svarstė ir dėl jų motyvuotai pasisakė apeliaciniame nuosprendyje. Dėl to teisėjų kolegija nagrinėja tik tuos nuteistojo kasacinio skundo argumentus, kuriose yra kasacinio nagrinėjimo pagrindai.

Dėl BK 24 straipsnio ir 60 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų taikymo

Kasatorius skunde nurodo, kad teismai neteisingai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis padarė nusikalstamas veikas bendrininkų grupe, nes jie su D. G. iš anksto nesitarė dėl nusikalstamų veikų padarymo, viskas įvyko spontaniškai. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad kasatorius su D. G., sumušė nukentėjusįjį, o iškritus jo piniginei, ją abu pasisavino, be to, vėliau panaudojo piniginėje rastą VISA ELEKTRON kortelę ir iš bankomato paėmė iš nukentėjusiojo sąskaitos 1100 Lt, pinigus pasidalijo.

Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Tarpusavio susitarimas veikti bendrai, siekiant įgyvendinti bendrus nusikalstamus ketinimus gali būti tiek išankstinis, tiek ir nusikalstamos veikos darymo metu, pasireiškiantis pasiryžimu daryti ir tęsti nusikalstamą veiką. Susitarimas tarpusavyje bendrai atlikti nusikalstamą veiką galimas ne tik žodžiu ar raštu, bet ir konkliudentiniais veiksmais. Taigi šioje baudžiamojoje byloje abu nuteistieji bendrai veikdami ne tik padarė viešosios tvarkos pažeidimą, įžūliais veiksmais sumušę viešoje vietoje nukentėjusįjį, bet ir kartu pagrobė bei panaudojo svetimą mokėjimo instrumentą finansinei operacijai inicijuoti. Tokie jų veiksmai teisingai pripažinti kaip nusikalstamos veikos padarymas bendrininkų grupe, todėl teismai teisingai nustatė A. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalto bendrininkų grupe.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. G. kasacinį skundą atmesti.