Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. Č. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 6 d. nutarimo R. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato (toliau – ir Institucija) atstovas 2009 m. kovo 28 d. R. Č. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. E700473 už tai, kad jis 2009 m. kovo 28 d. M. K. Čiurlionio g. prie 105 namo, Druskininkuose,vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, nepakluso teisėtam policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, atsitrenkė į medį ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo apie tai nepranešęs policijai. Tokiais veiksmais pažeisti Kelių eismo taisyklių 14, 17 ir 231 punktų reikalavimai. Tokie veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 129 straipsnį, 130 straipsnio 1 dalį, 130² straipsnį.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju Nutarimu R. Č. nubaustas už administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir 130² straipsnyje padarymą, t. y. už tai, kad jis nepakluso policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, padarė eismo įvykį ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė nepranešęs apie tai policijai, bei už tai, kad jis, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones neblaivus pakartotinai vairavo transporto priemonę, kai jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tiek administracinio teisės pažeidimo protokole (b.l. 2), tiek pateiktuose paaiškinimuose (b.l. 12) padarytus pažeidimus pripažino, su jais sutiko, nuoširdžiai gailėjosi. Apeliaciniame skunde R. Č. iškėlė naują versiją, jog jis galimai nesuprato savo veiksmų, dėl to turėjo būti skirta ekspertizė, siekiant nustatyti, ar administracinio teisės pažeidimo padarymo metu jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apeliacinio skundo argumentai, įvertinus kitą bylos medžiagą, Institucijos atstovų tarnybinius pranešimus, nustatytas aplinkybes, vertintini kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasirinkta gynybos pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Konstatuotina, jog bylos medžiaga įrodyta, kad R. Č. padarė jam inkriminuotus ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir 130² straipsnyje numatytus administracinius teisės pažeidimus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų, kas, turint omenyje apelianto itin jauną amžių ((duomenys neskelbtini) m. gimimo) ir aplinkybę, jog tai ne pirmas apelianto padarytas itin šiurkštus Kelių eismo taisyklių pažeidimas, šiuo atveju ypatingai aktualu.

Remiantis ATPK 21¹ straipsniu, už administracinių teisės pažeidimų padarymą nepilnamečiams gali būti skiriamos visos administracinės nuobaudos, numatytos šio kodekso 21 straipsnyje, išskyrus administracinį areštą. Pagal ATPK 24 straipsnio 4 dalį už administracinius teisės pažeidimus nepilnamečiui gali būti skiriama ne daugiau kaip pusė baudos, numatytos šiame kodekse.

Administracinio teisės pažeidimo padarymo metu galiojusios ATPK redakcijos 130 straipsnio 1 dalis nustatė, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles užtraukia asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo. Pagal ATPK 130² straipsnį transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, užtraukia asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.

Pirmosios instancijos teismas R. Č. už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą skyrė 2 500 Lt baudą su transporto priemonės konfiskavimu, t. y. maksimalią galimą nepilnamečiui pagal minėtą straipsnį skirti piniginę baudą ir papildomą transporto priemonės konfiskavimo nuobaudą, o už ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą administracinio arešto neskyrė (ATPK 21¹ str.) ir skyrė privalomą transporto priemonės konfiskavimo nuobaudą.

Byloje nustatytos R. Č. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – jis nuoširdžiai gailėjosi, padėjo išaiškinti pažeidimą (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), teisės pažeidimas padarytas nepilnamečio asmens ((duomenys neskelbtini) m. gimimo) (ATPK 31 str. 1 d. 8 p.). Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, jog pažeidėjo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad jis pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Apeliaciniame skunde teigiama, jog tokia aplinkybė negalėjo būti vertinama, kaip sunkinanti pažeidėjo atsakomybę, nes ji yra nusižengimą kvalifikuojanti aplinkybė pagal ATPK 130² straipsnį (ATPK 32 str. 3 d.). Kaip jau nurodyta, asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130² straipsnį, inter alia, jeigu jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 126 straipsnio 1, 4 ir 5 dalyse, 127 straipsnio 3 dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus. Kelių eismo taisyklių pažeidimų pažyma (b.l. 18) patvirtina, jog R. Č. pažeidimo padarymo metu turėjo dvi galiojančias administracines nuobaudas – 2008 m. spalio 26 d. jis baustas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, o 2008 m. gruodžio 20 d. – pagal ATPK 129 straipsnio 1 dalį. Sutiktina, jog pastarasis pažeidimas vertintinas kaip kvalifikuojanti aplinkybė, taikant atsakomybę už ATPK 130² straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Tačiau 2008 m. spalio 26 d. R. Č. buvo baustas už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, tokia aplinkybė nėra kvalifikuojanti ATPK 130² straipsnio prasme, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo minėtos sunkinančios aplinkybės egzistavimą.

Individualizuojant administracinę nuobauda, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 str. 2 d.).

Pabrėžtina, kad transporto priemonės vairavimas vairuotojui esant neblaiviam yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl įstatymo leidėjas, nustatydamas sankcijoje už šį pažeidimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams. Kartu pažymėtina, kad simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą.

Todėl, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, į tai, kad R. Č., būdamas nepilnamečiu, jau ne primą kartą šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles ir sukėlė pavojų ne tik sau, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, nustatytas jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai individualizavo administracinę nuobaudą, ji nagrinėjamu atveju nėra per griežta ir atitinka administracinei nuobaudai keliamus tikslus (ATPK 20 str.).

Apeliaciniame skunde R. Č. prašė jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ ir 30² straipsnius.

Remiantis ATPK 30¹ straipsniu, organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (bylos Nr. N1?1396/2007, N17?103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnį, šioje byloje nenustatyta. Taip pat nurodytina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą tokio pobūdžio bylų nagrinėjimo praktiką, ATPK 30¹ straipsnio nuostatos taikytinos, kai nustatomos administracinę atsakomybę lengvinančios ir kitos, tokiomis laikytinos, išskirtinės aplinkybės ir nėra sunkinančių aplinkybių.

Darytina išvada, jog nenustačius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę itin lengvinančių, išskirtinių aplinkybių, konstatavus, kad yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nėra pagrindo R. Č. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnį. Atitinkamai nėra pagrindo ir mažinti paskirtą piniginę baudą (ATPK 30² str.), o piniginės baudos dydis pagrįstai nagrinėjamu atveju apskaičiuotas atsižvelgiant į nustatytų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių kiekį ir reikšmingumą, kitas nuobaudos individualizavimui aktualias aplinkybes.

Apeliantas taip pat nesutiko su jam paskirtu transporto priemonės konfiskavimu.

Pastebėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarime byloje Nr.12/96-5/97 yra nurodęs, kad nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Tokį turtą konfiskavus dėl jo teisėto laikino valdytojo ar naudotojo padaryto administracinio teisės pažeidimo, savininko teisė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo (valstybės) yra ribojama. Todėl ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir 130² straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl ko savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Nepaisant to, jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą.

Apeliantas nurodo, jog konfiskuota transporto priemonė Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jam nuosavybės teise nepriklauso. Tokia transporto priemonė priklauso UAB „SEB lizingas“, o apie bylos nagrinėjimą teismas neinformavo transporto priemonės savininko bei bendrovės, kuri moka įmokas už konfiskuotą transporto priemonę. Pabrėžtina, jog tiek UAB „SEB lizingas“, tiek bendrovė, kuri moka įmokas už konfiskuotą transporto priemonę, nėra pareiškę jokių reikalavimų byloje, o apeliantas nėra įgaliotas ginti jų interesus, susijusius su nuosavybės teisių apribojimais (bylos Nr. N575-1742/2008, N444-5134/2009). Todėl teismas, nusprendęs konfiskuoti pažeidėjui nepriklausiusią transporto priemonę, įstatymo nepažeidė. Be to, kaip jau minėta, pagal ATPK 26 straipsnį teisės pažeidimo įrankis, šiuo atveju ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir 130² straipsnyje numatyta transporto priemonė, gali būti konfiskuota ir tuo atveju, kai jis nepriklauso pažeidėjui.

Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole R. Č. inkriminuotas ATPK 129 straipsnio pažeidimas yra perteklinis. Teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, kadangi pagrįstai konstatuota, jog už transporto priemonių vairavimą, vairuotojams esant neblaiviems ir neturtintiems teisės vairuoti, pažeidėjas šiuo atveju atsako pagal ATPK 130² straipsnį

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikydamas ir aiškindamas teisės aktus, nustatęs visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą Nutarimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

R. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 6 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.