Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2015-12-29 · Civilinė byla Nr. 2-48620-595/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-12-29
Bylos Nr.
2-48620-595/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-40878-2015-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vita Valeckaitė
Pareiškėjas
E. B., V. B.
Suinteresuotas asmuo
Vilniaus apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai, valstybės įmonei „Turto bankas“
Kategorijos
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-48620-595/2015Procesinio sprendimo kategorija 128.2; (S)Teisminio proceso Nr. 2-68-3-40878-2015-4
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vita Valeckaitė,sekretoriaujant Linai Barakauskaitei,vertėjaujant A. K.,dalyvaujant pareiškėjams E. B. ir V. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų E. B. ir V. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai, valstybės įmonei „Turto bankas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po N. B. mirties jie priėmė palikimą faktiniu valdymu.

Pareiškime nurodė, kad 1967-06-21 E. B. ir N. B. sudarė santuoką. 1992-03-05 sudaryta notaro patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartimi E. B. vardu buvo įgytas nuosavybės teise 47,10 kv. m. ploto butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Nurodytame bute E. B. gyveno kartu su vyru N. B. bei jų santuokoje gimusiu sūnumi - kitu pareiškėju V. B.. Kadangi butas įgytas santuokoje, laikoma, kad šis nekilnojamasis daiktas priklausė E. B. ir jos sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis, lygiomis dalimis. E. B. vyras N. B., gyvenęs kartu su ja anksčiau nurodytame bute, mirė 2002-03-22. Nei buto, nei kito jam priklausančio turto N. B. testamentu niekam nepaliko. Kito registruotino turto jis neturėjo, jokių ginčų tarp N. B., pareiškėjų ar kitų asmenų dėl mirusiajam priklausiusio turto nebuvo ir nėra. Po N. B. mirties niekas iš pareiškėjų nesikreipė į notarą dėl atitinkamo paveldėjimo teisės liudijimo gavimo. Tačiau jie faktiškai priėmė palikimą, nes pradėjo valdyti ne tik nurodytą butą (jį prižiūrint, remontuojant, apmokant visas komunalines paslaugas ir pan.), bet ir visą kitą turtą, buvusį bute - baldus, buitinę techniką, namų apyvokos daiktus, taip pat turėtas santaupas.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodoma, kad šiuo metu VĮ Turto bankas centralizuotai valdo valstybės nekilnojamąjį turtą, todėl, atsižvelgiant į tai, kad paveldimą turtą sudaro nekilnojamas turtas, ši institucija turi būti traukiama suinteresuotu asmeniu į bylą. Prašo bylą nagrinėti nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui.

Teismo posėdyje pareiškėjai pareiškimą palaikė jame išdėstytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja E. B. 1967-02-21 įregistravo santuoką su N. B. (b.l. 4,7-8). Santuokoje gimė sūnus V. B. (b.l. 4, 9-10). N. B. mirė 2002-03-22 (b.l. 11).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad E. B. ir N. B. santuokos metu -1992-03-05, bendrosios jungtinės nuosavybės teise, buvo įgytas butas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (b.l.13-14, 15-17).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjai savo gyvenamąją vietą yra deklaravę ir gyvena anksčiau nurodytame bute, adresu (duomenys neskelbtini) (b.l.4, 6).

Po N. B. mirties nėra užregistruotas palikimo priėmimo faktas, tai patvirtina Centrinės hipotekos įstaigos pažyma (b.l. 12).

Iš pareiškėjų paaiškinimų nustatyta, kad po N. B. mirties palikimą priėmė pareiškėjai pradėdami jo turtą faktiškai valdyti. Turtą faktiškai valdė, bute gyveno, mokėjo mokesčius rūpinosi turtu. Aplinkybes, kad turtą po N. B. mirties faktiškai valdė pareiškėjai patvirtina ir į bylą pateikti rašytiniai įrodymai- mokėjimo pavedimai už butui suteiktas komunalines paslaugas bei gyventojų turto draudimo polisai.

Remiantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Akivaizdu, kad pareiškėjai pradėję faktiškai valdyti sutuoktinio bei tėvo turtą, tai yra jam priklausiusią buto dalį, priėmė visą palikimą.

Pareiškėjai yra pirmos eilės įpėdiniai. Bylos duomenimis nustatyta, jog nėra daugiau suinteresuotų asmenų, kurie galėtų pretenduoti į palikimą. Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog ginčo dėl palikimo priėmimo nėra, pareiškėjai yra pirmos eilės įpėdiniai paveldint turtą pagal įstatymą.

Palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo ar nesikreipė į teismą dėl turto aprašo sudarymo, bet faktiškai savo atliktais veiksmais jį priėmė (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis).

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Remiantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo praktiką, asmens valia priimti palikimą, t.y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė, faktiškai pradėjęs turtą valdyti. Turi būti nustatyti įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).

Bylos medžiaga neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjai tiek iki N. B. mirties, tiek po, gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini), jį prižiūri ir rūpinasi.

Esamus byloje įrodymus teismas vertina pakankamais nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, todėl pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinis faktas, kad pareiškėja E. B. po savo sutuoktinio bei pareiškėjas V. B. po savo tėvo N. B. mirties priėmė palikimą pradėdami turtą faktiškai valdyti (LR CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Pareiškėjams teisinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu realizuoti paveldėjimo teisę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 str., 442 str. 1 p., 443 str., 448 str., teismas

nusprendė:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po N. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2002-03-22, mirties pradėdami faktiškai jam priklausiusį turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės realizavimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Įsiteisėjus šiam teismo sprendimui, per tris darbo dienas pranešti Centrinei hipotekos įstaigai apie palikimo priėmimą.

Teisėja Vita Valeckaitė