Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Vaclovas Iždonas Baudžiamoji byla Nr. 1A-267-116/2009

2.4.; 1.2.20.3.

2009 m. spalio 7 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 233 str. 1 d. 45 MGL (5625 Lt) dydžio bauda.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti M. T. ir M. E., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. nuteistas už tai, kad 2006 m. gruodžio 13 d., dalyvaujant M. T. ir M. E., dalyvaujant jam pačiam jo kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, įtikinėjimo ir įkalbinėjimo būdu bei M. T. ir M. E. žadant atsilyginti – perduoti nukentėjusiajai O. Č. 4000 Lt, siekė paveikti nukentėjusiąją O. Č., kad ši baudžiamosios bylos, kurioje nuteisti M. T. ir M. E., nagrinėjimo apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teisme metu, dėl išžaginimo duotų melagingus parodymus, o būtent: 2006 m. gruodžio 13 d., M. E. atvežus O. Č. į advokato A. G. kontorą, esančią (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, dalyvaujant M. T. ir M. E., A. G. įtikinėjant bei diktuojant, nukentėjusiąją O. Č. įkalbėjo parašyti pareiškimą, kuris buvo pateiktas Panevėžio apygardos teismui, kad M. T. ir M. E. yra nuteisti remiantis jos melagingais parodymais apie išžaginimą.

Apelianto manymu, teismas, priimdamas jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, suformavo precedentą, ateityje galintį sukelti valstybėje chaosą, griaunantį teisinę sistemą ir vieną jos sudėtinių dalių – advokatūrą, kaip nepriklausomą gynybos institutą. Mano, kad vėliau advokatai bus traukiami baudžiamojon atsakomybėn vien už tai, kad susitikę su nukentėjusiuoju pasiūlys jam turtinės žalos atlyginimą, pažadės atlygį už neturtinę žalą ir už tai pasiūlys nutraukti baudžiamąją bylą kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, ko nedraudžia baudžiamasis kodeksas.

Nuteistasis prašo atsižvelgti ir į tai, kad jis prašė bylą perduoti nagrinėti teismui, neįtakojamam Panevėžio apygardos teismo bei Panevėžio prokuratūros, tačiau byla buvo perduota nagrinėti Kupiškio rajono apylinkės teismui, kas dar kartą patvirtina, jog minėtas teismas negalėjo priimti teisėto ir pagrįsto sprendimo.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikaltimo padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamus veiksmus ir jam teisingai paskyrė bausmę.

Dėl A. G. kaltės padarius Lietuvos Respublikos BK 233 str. 1 d. numatytą nusikaltimą

Spręsdamas A. G. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi O. Č., taip pat liudytojų V. Č., N. Č. parodymais, kitais ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais, motyvuotai įvertino įrodymų visumą.

Iš nukentėjusiosios O. Č. parodymų, duotų Panevėžio apygardos teisme apeliacine tvarka nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1A-49-134/2007 pagal nuteistųjų M. T. ir M. E. apeliacinius skundus, matyti, kad pastaroji nurodė, jog apylinkės teisme išnagrinėjus baudžiamąją bylą, pas ją į namus atvyko M. T. su savo seserimi ir jos paprašė savo ranka parašyti, kad ji savo noru viską darė (lytiškai santykiavo). M. T. sakė, kad taip daryti liepė jo advokatas. Ji rašė prisipažinimą, nors to, ką ji rašė, nebuvo. Jai sakė, kad už parodymų pakeitimą jai gali būti paskirta bauda, žadėjo baudą už ją sumokėti. Pareiškimo tekstą jai diktavo M. T.. Kitą dieną pas ją atvykęs M. T. pasakė, kad „per mažai parašyta ir kad advokatas liepė atvykti perrašyti“. M. T. sakė, jog „parašyta ne taip ir reikia vykti pas advokatą“. Pas advokatą ji vyko su M. E. pastarojo automobiliu. Kartu vyko jos mama ir patėvis. Nuėjus pas advokatą, ji paklausė, ar jai „nereikės sėdėti, advokatas sakė, kad nesėsi, bet gali už parodymų keitimą bausti 1000 Lt bauda“. Jai advokatas davė popieriaus lapą, diktavo ir ji rašė netiesą, „bet jie prašė tuo palengvinti jų padėtį“. Pareiškimą ji parašė dėl to, kad jai pagailo nuteistųjų motinų, galvojo, kad tokiu būdu pastariesiems bus paskirtos švelnesnės bausmės (t. 1, b. l. 13-16). Minėto teismo posėdžio metu nuteistieji M. T. ir M. E. patvirtino, jog O. Č. nurodytos pareiškimo surašymo aplinkybės yra teisingos (t. 1, b. l. 17). Nukentėjusioji O. Č. teisme taip pat nurodė, kad advokatas jai nesakė, jog už parodymų pakeitimą gresia laisvės atėmimas. Jei ji būtų apie tai žinojusi, pareiškimų nebūtų rašiusi (t. 1, b. l. 19).

Liudytoja N. Č. apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo buvo atvykusi M. E. motina, kuri verkdama prašė, kad jos dukra O. Č. atleistų jos sūnui. Keletą kartų buvo atvykę ir M. T. bei M. E.. Patvirtino, kad jos dukra pareiškimą dėl melagingų parodymų rašė pas advokatą, tuo metu dalyvavo ir ji - N. Č.. Advokato kontoroje pareiškimo turinį O. Č. diktavo. Ji suprato, kad jos dukra pas advokatą keičia parodymus. Pamena, kad pas jos dukrą atvykę nuteistieji sakė, kad, jei pastaroji parašys pareiškimą, tuomet jie atlygins žalą, sumokės baudą. Už parodymų pakeitimą nuteistieji O. Č. siūlė 4000 Lt.

Apklausiama liudytoja 2007 m. vasario 7 d. ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje dėl poveikio nukentėjusiajai, O. Č. paaiškino, kad pirmosios instancijos teisme išnagrinėjus baudžiamąją bylą dėl jos išžaginimo, ji parodymus pakeitė tik todėl, kad abu ją išžaginę vaikinai jai darė poveikį. Pamena, kad pas ją į namus atvažiavęs M. T. su savo seserimi atvežė 200 Lt. Prieš paduodamas pinigus, M. T. jai „liepė pasiimti tušinuką, popieriaus lapą ir savo ranka parašyti tai, ką jam sakė jo advokatas“. M. T. ją įkalbinėjo, sakė, kad ji nebijotų, nes jai už tai tikrai nieko nebus. M. diktuojamą tekstą ji sutiko parašyti todėl, kad jai buvo gaila M. motinos. M. T. ir M. E. ji negailėjo, nes pastarieji, ją žagindami, jos taip pat nepasigailėjo. Kitą dieną į jos motinos namus atvažiavo M. T. ir M. E.. Girdint jos draugui S. Š. ir broliui A. Č., pastarieji paaiškino, kad „jų advokatas <.....> pasakė, kad vakar rašytas tekstas yra netinkamas“, todėl ji turės kartu su jais važiuoti pas jų advokatą ir „tekstą perrašyti pagal advokato nurodymą“. Pas advokatą į Panevėžį važiavo ji, jos motina ir motinos sugyventinis M. Š.. Panevėžyje jie susitiko su M. T.. Jiems nuėjus į advokato kontorą, ji kabinete pamatė maždaug 50 metų amžiaus praplikusį vyriškį, kuris prisistatė advokatu. M. ir M. atsisėdo advokato kabinete ir nieko nekalbėjo, viską aiškino advokatas. Advokatas jai padavė baltą popieriaus lapą, tušinuką ir diktavo tai, ką ji turi parašyti, kad M. ir M. būtų išteisinti. Sakė rašyti, kad ji gailisi neteisingai apkaltinusi M. E. ir M. T. išžaginimu, kad pareiškimą dėl išžaginimo ji parašė bijodama savo draugo ir tėvų. Pamena, kad advokatas jai liepė rašyti, jog M. ir M. ji apkaltino norėdama gauti iš jų pinigų. Advokatas jai paaiškino, kad už tai, ką parašė, ji į kalėjimą nesės, tik gaus 1000 Lt baudos, kurią sumokės M. ir M.. Nežinodama įstatymų, ji besąlygiškai tikėjo advokatu ir galvojo, kad jai už parodymų pakeitimą nieko nebus. Parašiusi tekstą, kurį jai diktavo advokatas, ji pasirašė ir pareiškimą padavė advokatui. Išeinant iš kabineto, advokatas jai padavė savo vizitinę kortelę, kurioje buvo nurodyti advokato A. G. telefonų numeriai ir adresas. Advokato kabinete M. ir M. jai poveikio nedarė ir neįkalbinėjo rašyti to, ką ji tuo metu parašė. Apklausos metu O. Č. patvirtino, kad M. T. bei M. E. išžaginimu ji apkaltino pagrįstai, pasipelnyti iš to nenorėjo – priešingu atveju byloje būtų pareiškusi civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (t. 1 , b. l. 53-57).

Papildomos apklausos metu liudytoja O. Č. patvirtino, kad 2006 m. gruodžio 13 d. pareiškimą Panevėžio apygardos teismui ji parašė tik todėl, kad ją prikalbino advokatas A. G., prašydamas pasigailėti M. T. ir M. E.. Advokatas jai garantavo, kad, jeigu Panevėžio apygardos teisme ji pasakys, jog M. T. ir M. E. jos nežagino, už tai M. E. ir M. T. jai sumokės 4000 Lt. Pareiškimą ji rašė diktuojant advokatui A. G.. Ji pati nežinojo, kam adresuoti pareiškimą ir kokį tekstą rašyti. Tekste buvo vartojami jai nežinomi teisiniai terminai, šiuos terminus ji parašė diktuojant advokatui. Advokatas jai užgarantavo, jog už parodymų pakeitimą teisme jai bus skirta piniginė bauda, kurią taip pat sumokės M. T. ir M. E.. Jei ne advokato prašymai ir įkalbinėjimai, ji niekuomet nebūtų rašiusi Panevėžio apygardos teismui pareiškimo dėl to, kad nekaltai apkaltino du žmones sunkaus nusikaltimo padarymu (t. 1, b. l. 58).

Pirmosios instancijos teisme vykusiame teisiamajame posėdyje liudytoja O. Č. parodė, kad po apkaltinamojo nuosprendžio M. T. ir M. E. atžvilgiu priėmimo, pastarieji, atvykę į jos namus, prašė atsiimti pareiškimą dėl išžaginimo, sakė, kad jai už parodymų pakeitimą paskirtą baudą jie sumokės. Raštelį gruodžio mėnesį ji parašė taip, kaip sakė pas ją atvykęs M. T.. Kitą dieną M. jai pasakė, jog raštelis netinka, kad reikia vykti pas jo advokatą ir viską parašyti tinkamai. M. taip pat sakė, jog jų advokatas sakęs, kad raštelis negeras. Nuvykus į advokatų kontorą, advokatas jai davė popieriaus lapą, tušinuką, jai pasakius, jog nežino, ką rašyti, advokatas jai diktavo ir ji parašė tą, ką padiktavo advokatas. Advokatas sakė, kad jai nieko nebus, nebent bus paskirta 1000 Lt bauda, kurią sumokės M. T. ir M. E.. Advokatas prašė pakeisti parodymus. M. T. ir M. E. taip pat prašė pakeisti parodymus. Apie 1000 Lt baudą už parodymų pakeitimą vis kalbėjo advokatas. Pirmajame raštelyje ji buvo parašiusi, kad neva atleidžia M., o pas advokatą rašė tą, ką jai diktavo. Kontoroje raštelis buvo parašytas ne jos valia (t. 2, b. l. 160-162).

Iš visų O. Č. parodymų matyti, kad jie yra nuoseklūs, O. Č. visų apklausų metu nurodė iš esmės analogiškas pareiškimo dėl melagingų parodymų surašymo aplinkybes ir nuosekliai teigė, jog minėtą pareiškimą surašė ne savo valia, ne dėl to, kad nuteistieji jos atžvilgiu neįvykdė nusikaltimo, o nuteistiesiems ir jų advokatui įkalbinus bei įtikinus ją parašyti pareiškimą apygardos teismui, jog M. T. ir M. E. yra nuteisti remiantis jos melagingais parodymais apie išžaginimą. Abejoti O. Č. parodymų teisingumu kolegija neturi pagrindo, kadangi šiuos parodymus patvirtina kiti teisiamajame posėdyje ištirti ir teismo nuosprendyje aptarti įrodymai.

Kaip matyti iš liudytojo V. Č. parodymų, jis kartu su savo dukra O. Č. buvo nuvykęs į teismo posėdį ir girdėjo, kaip kaltinamųjų advokatas prašė jo dukters pakeisti parodymus (t. 2, b. l. 164-165). Apklausimas ikiteisminio tyrimo metu minėtas liudytojas parodė, kad apygardos teisme advokatas jo dukrai sakė, kad, jeigu ji pakeis parodymus, jai už tai nieko nebus, nebent bus paskirta 1000 Lt bauda, kurią už ją sumokės abu išžaginimu kaltinami vaikinai (t. 1, b. l. 69-71).

Liudytoja N. Č. pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino, kad jai su dukra O. Č. bei kaltinamaisiais nuvykus pas advokatą, advokatas patarė pakeisti parodymus, kad kaltinamiesiems būtų geriau (t. 2, b. l. 165-166).

Nuteistojo A. G. kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodytą ir nuteistųjų M. T. bei M. E. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų, nuteistasis M. T., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad būtent advokatas A. G. jam patarė, kad jis nuvažiuotų pas O. ir nenaudodamas prievartos bei grasinimų susitartų, kad pastarasis savo ranka parašytų, kad jokio išžaginimo nebuvo. Kitą dieną advokatui A. G. nuvežus ir padavus O. ranka rašytą raštelį, advokatas pasakė, kad raštelis yra netinkamas, nes per mažai parašyta ir patarė atsivežti O. pas jį į kontorą. Atvykus į kontorą, advokatas A. G. padavė O. baltą popieriaus lapą, tušinuką ir paaiškino kam ir ką rašyti. Parašiusi pareiškimą, O. jį atidavė advokatui O. G.. Advokatas A. G. O. Č. paaiškino, kad baudžiamosios atsakomybės už parodymų pakeitimą jai nebus, tik bus paskirta piniginė bauda (t. 1, b. l. 108-110). Advokatas jam taip pat aiškino, kad O. Č. teisme gali ir nepakeisti parodymų, todėl viską reikėtų užtvirtinti raštiškai. Advokato kontoroje O. Č. nežinojo ką rašyti, todėl advokatas A. G. jai viską diktavo (t. 1, b. l. 113-115).

Nuteistasis M. E., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, jog advokatas A. G., perskaitęs O. Č. rašytą raštelį, pasakė, kad raštelis yra netinkamas, reikia tvirtesnių jos parodymų, ir patarė atvežti O. pas jį į kontorą (t. 1, b. l. 133-135). Taip pat patvirtino, jog advokatas A. G. jam ir M. T. buvo pasakęs, kad jiems reikia važiuoti pas O. ir susitarti, kad ji Panevėžio apygardos teisme pakeistų parodymus, t. y. patvirtintų, kad jokio išžaginimo nebuvo. Gynėjas patarė už tai O. pasiūlyti pinigų. O. M. T. parašė raštelį, tačiau advokatas pasakė, kad tas raštelis yra netinkamas, reikia tvirtesnių parodymų, todėl patarė atvežti O. pas jį į kontorą. Advokato kontoroje advokatas A. G. padavė O. Č. lapą popieriaus, tušinuką ir paaiškino, kaip O. turi rašyti. Jis, t. y. M. E., girdėjo, kaip jų „gynėjas patarinėjo, o vietomis ir diktavo, kaip surašyti pareiškimą“. Gynėjas O. užtikrino, kad už tai, kad ji pakeis parodymus, tvirtindama, kad jokio išžaginimo nebuvo ir, kad ji nekaltai apkaltino jį (M. E.) ir M. T., jai gresia tik piniginė bauda, į kalėjimą ji tikrai nesės (t. 1, b. l. 139-141).

Iš O. Č. 2006 m. gruodžio 11 d. raštelio matyti, kad jame apie išžaginimą neužsimenama (t. 2, b. l. 63), raštelis surašytas nesilaikant pareiškimo formai ir turiniui nustatytų reikalavimų, buitine kalba, o 2006 m. gruodžio 13 d. surašytu pareiškimu O. Č. jau teisine kalba prašo nutraukti M. T. ir M. E. baudžiamąją bylą dėl jos išžaginimo nesant pastarųjų veikoje šio nusikaltimo sudėties (t. 1, b. l. 45-46).

Kadangi iš O. Č. raštelio, rašyto 2006 m. gruodžio 11 d. matyti, kad jame net neužsimenama apie išžaginimą, o 2006 m. gruodžio 13 d. pareiškimu O. Č. jau konkrečiai prašo nutraukti nuteistiesiems baudžiamąją bylą dėl jos išžaginimo, kolegija apelianto skundo motyvą, kad jo kontoroje pastarosios niekas neįtikinėjo ir neįkalbinėjo keisti ar duoti melagingus parodymus, kad O. Č. nekeisdama 2006 m. gruodžio 11 d. raštelyje išreikštos savo valios, pati surašė 2006 m. gruodžio 13 d. raštelį, atmeta kaip nepagrįstą.

Bylos duomenys ir joje esančiame O. Č. pareiškime nurodyta jo surašymo data liudija, kad pareiškimas buvo surašytas 2006 m. gruodžio 13 d. - jau po apkaltinamojo nuosprendžio M. T. ir M. E. priėmimo, kas taip pat patvirtina, jog parodymus dėl jos išžaginimo O. Č. pakeitė tik įtikinta bei įkalbėta M. T., M. E. ir A. G..

Iš byloje esančio įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio matyti, kad duomenų, patvirtinančių, jog O. Č. su M. T. ir M. E. lytiškai santykiavo savo noru, nėra. Priešingai, minėtu nuosprendžiu įrodyta M. T. bei M. E. kaltė išžaginus O. Č., jie pripažinti kaltais ir nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 2 d. (t. 1, b. l. 29-36). Šio nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas patikrinti Panevėžio apygardos teismo 2007 m. vasario 27 d. nutartimi (ja M. T. ir M. E. apeliaciniai skundai atmesti) bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 2 d. nutartimi (šia nutartimi M. T. kasacinis skundas atmestas).

Byloje ištirti įrodymai nepatvirtina nuteistojo A. G. teiginio, kad jis savo veiksmais gąsdino O. Č. baudžiamąja atsakomybe, siekdamas, kad pastaroji parodymų nekeistų. Priešingai, bylos duomenys liudija, kad pastarasis ne kartą O. Č. pabrėždamas, kad už parodymų keitimą baudžiamoji atsakomybė negrės, jai tik bus paskirta 1000 Lt dydžio bauda, įtikinėjo ir įkalbinėjo O. Č. pakeisti parodymus.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad įrodymus pirmosios instancijos teismas įvertino jų visumoje, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. reikalavimų, todėl apelianto skundo argumentas, jog Kupiškio rajono apylinkės teismas nepagrįstai atmetė jo bei jo gynėjo teisinius argumentus ir vadovavosi tik O. Č. ir jos artimųjų nenuosekliais parodymais, yra nepagrįstas. Kadangi A. G. parodymų nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, apylinkės teismas pagrįstai šiuos parodymus vertino kaip jo pasirinktą gynybinę taktiką ir pastarojo siekį sušvelninti savo teisinę padėtį.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegijai nekyla abejonių dėl A. G. kaltės kartu su M. T. ir M. E. paveikus O. Č. kaip nukentėjusiąją išžaginimo byloje, kad ji duotų melagingus parodymus šią bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Apelianto skunde nurodytos aplinkybės, kad O. Č. parodymus pakeitė ne siekdama teisingumo, o turėdama tikslą gauti iš nuteistųjų pinigų, nepatvirtina jokie bylos duomenys. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad duomenų, jog O. Č. ketino už pinigus mylėtis su M. T. ir M. E., nėra. Be to, bylos duomenys liudija, jog O. Č. išžaginimo byloje atlyginti neturtinę žalą neprašė. Šioje byloje dėl poveikio nukentėjusiajai pastaroji taip pat nepasiūlė nuteistiesiems pakeisti savo parodymus prašydama už tai piniginio atlygio. Bylos medžiaga rodo, kad patys nuteistieji siūlydami O. Č. pinigus įkalbinėjo ir įtikinėjo ją pakeisti parodymus išžaginimo byloje.

Lietuvos Respublikos BK 233 str. 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas bet kokiu būdu siekė paveikti liudytoją, nukentėjusį asmenį, ekspertą, specialistą ar vertėją, kad šie duotų melagingus parodymus. Kadangi byloje įrodyta, jog advokato kontoroje advokatas A. G. siūlė O. Č. pakeisti parodymus, padiktavo jai pareiškimo dėl melagingų parodymų išžaginimo byloje tekstą, garantavo, kad už parodymų pakeitimą jai negrės baudžiamoji atsakomybė, tik bus paskirta bauda, kurią sumokės M. T. ir M. E., t. y. šiais veiksmais darė nukentėjusiajai O. Č. poveikį, jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 233 str. 1 d.

Dėl procesinių pažeidimų

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. G. nurodė, kad jo, kaip gynėjo, minėtoje byloje nenušalinusi prokurorė neleistinais būdais neleido jam ginti kliento, dėl ko buvo pažeista jo kliento, o vėliau – ir jo paties teisė į gynybą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad įtarimas A. G. buvo pareikštas 2007 m. birželio 5 d. (t. 2, b. l. 4), tą pačią dieną jis buvo apklaustas įtariamuoju (t. 2, b. l. 5-6). Panevėžio prokuratūros 2007 m. birželio 6 d. nutarimu, nustačius, kad advokatas A. G. naudoja neteisėtas gynybos priemones, pastarasis, kaip M. T. gynėjas, buvo nušalintas nuo gynybos (t. 2, b. l. 8). Atkreipiamas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos BPK 49 str. 1 d. nuostatos suteikia teisę prokurorui ikiteisminio tyrimo metu nustačius, kad gynėjas naudoja neteisėtas gynybos priemones, jį nušalinti. Todėl prokurorė, 2007 m. birželio 6 d. nutarimu ikiteisminio tyrimo medžiagoje nušalindama įtariamojo M. T. advokatą A. G., nei M. T., nei A. G. teisių nepažeidė. Pažymima, jog nei M. T., nei E. E. skundų dėl jų teisių pažeidimo nušalinus jų gynėją, nepateikė.

Atsakant į A. G. skundo argumentą, kad jis ikiteisminio tyrimo metu negalėjo duoti jį teisinančių parodymų, atkreipiamas dėmesys, kad antrasis įtarimas pastarajam buvo pareikštas 2007 m. rugsėjo 13 d. (t. 2, b. l. 12-13), t. y. praėjus daugiau kaip trims mėnesiams nuo jo, kaip gynėjo, nušalinimo, todėl neaišku, kodėl 2007 m. rugsėjo 13 d. vykusios apklausos metu A. G. parodymus duoti atsisakė (t. 2, b. l. 14). Esant tokioms aplinkybėms, minėtas A. G. skundas laikytinas deklaratyviu ir atmestinas.

Apelianto skundo argumentas, kad jis yra ne šiaip eilinis pilietis – teisiamasis, o specialus subjektas, dėl ko jį kaltinant teisme turėjo būti remiamasi atitinkamais Advokatūros įstatymo bei Advokatų etikos kodekso straipsniais, o pirmosios instancijos teismas minėtais įstatymais nesivadovavo, nepagrįstas. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 39 str. 1 d. 2 punkte nurodyta, kad advokatas privalo savo veikloje laikytis duotos advokato priesaikos ir įstatymų. Lietuvos advokatų etikos kodekso 2 str. 2.3. punkte pabrėžiama, kad advokatas neturi teisės ginti tokius kliento interesus, kurie verčia imtis neteisėtų gynybos priemonių ir būdų. Taigi, byloje įrodžius, kad advokatas A. G. gindamas M. T. ir M. E. ėmėsi neteisėto gynybos būdo ir savo veiksmais pažeidė Baudžiamąjį įstatymą, jis pagrįstai buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką ir nuteistas. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, vertindamas A. G. veiksmus, atsižvelgė ir į Advokatūros įstatymo nuostatas ir teisingai konstatavo, kad „su daugybe gynybos teisių, kurias advokatui suteikia advokatūros įstatymas bei baudžiamojo proceso kodeksas, neatsiejamai yra susijusi gynėjo pareiga nenaudoti neteisėtų gynybos priemonių“.

Atmetamas ir nuteistojo skundo argumentas, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes šį argumentą patvirtinančių įrodymų byloje nėra.

Tai, jog pirmosios instancijos teismas O. Č. teisinę padėtį pakeitė iš nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės į liudytojos (t. 2, b. l. 134), nėra pagrindas teigti, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai dirbo aplaidžiai, buvo suinteresuoti bylos baigtimi ir buvo šališki.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 332 str.,

nutaria:

nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.