- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-07-13
- Bylos Nr.
- I-1644-394/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00399-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jarūnė Sedalienė (pran.), Žanas Kubeckas, Laisvutė Kartanaitė
- Atsakovas
- Šiaulių miesto savivaldybės, Šiaulių miesto savivaldybės administracijai
- Pareiškėjas
- B. P.
- Advokatai
- Giedrė Striaukienė
- Kategorijos
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Jarūnės Sedalienės, teisėjų Laisvutės Kartanaitės ir Žano Kubecko,
dalyvaujant atsakovų Šiaulių miesto savivaldybės bei Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovei N. R.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. P. patikslintą skundą atsakovams Šiaulių miesto savivaldybei ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir kitų reikalavimų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja B. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydama panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės paramos teikimo komisijos 2015-11-19 posėdžio Nr. PRP-45 protokolinio sprendimo dalį, kuria nuo 2015-11-01 jai 20 procentų sumažinta socialinė pašalpa; panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2015-11-19 sprendimo Nr. 20549 dalį, kuria nuspręsta pratęsti socialinės pašalpos sumažinto dydžio mokėjimą; įpareigoti atsakovą Šiaulių miesto savivaldybės administraciją išmokėti jai neišmokėtos socialinės pašalpos dalį nuo 2015-11-01. Pareiškėja į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (125 b. l.). Pareiškėja pateiktu pareiškimu prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (127–128 b. l.).
Pareiškėja patikslintame skunde (67–70 b. l.), rašytiniame paaiškinime (129–130 b. l.) ir jos atstovė advokatė Giedrė Striaukienė teismo posėdžio metu nurodė, kad Šiaulių miesto savivaldybės paramos teikimo komisijos 2015-11-19 posėdžio protokoliniu sprendimu B. P. skiriamos socialinės paramos dydis buvo sumažintas 20 procentų, vadovaujantis LR piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punktu, motyvuojant, jog ji socialinę pašalpą gauna nuo 12 iki 24 mėnesių ir per šį laikotarpį nedirbo, nors įdarbinta nebuvo ne dėl savo kaltės. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius 2015-11-19 sprendimu Nr. 20549 nutarė pratęsti socialinės pašalpos mokėjimą nuo 2015-11-01 iki 2016-02-01, tačiau sumažinto dydžio – po 81,60 Eur. Su tokiais Šiaulių miesto savivaldybės paramos teikimo komisijos ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus sprendimais pareiškėja nesutinka, mano, kad sprendimai yra nepagrįsti, neteisėti ir tuo labiau socialiai neteisingi, nes priimti vadovaujantis įstatymo nuostatomis formaliai jų neindividualizuojant, nors tokia galimybė įstatyme numatyta, išnagrinėjus aplinkybes, patvirtinančias arba paneigiančias pašalpos nemažinimo nuostatų taikymo galimybes. Nuo 2014-01-01 įsigaliojo Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos piniginės socialinės paramos teikimas priskiriamas savarankiškajai savivaldybės funkcijai, finansuojamai iš savivaldybių biudžetų lėšų. Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2015-02-26 sprendimu Nr. T-42 patvirtino naują Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems savivaldybės gyventojams teikimo tvarkos aprašą (pakeitusį anksčiau galiojusį Socialinės pašalpos teikimo nepasiturintiems Šiaulių miesto savivaldybės gyventojams tvarkos aprašą), kuriame nustatyta socialinės pašalpos skyrimo, teikimo tvarka, pašalpos dydžiai, pašalpos mažinimo sąlygos ir t.t. LR piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 23 straipsnio 3 dalies 10 punkte numatyta, kad savivaldybės administracijai suteikiama teisė savivaldybės tarybos nustatyta tvarka nemažinti socialinės pašalpos dydžio, jeigu Lietuvos teritorinė darbo birža ar kitos valstybės valstybinė įdarbinimo tarnyba socialinės pašalpos teikimo laikotarpiu nepasiūlė darbo arba nepasiūlė dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. Analogiška nuostata yra perkelta ir į Šiaulių miesto tarybos 2015-02-26 sprendimu Nr. T-42 patvirtintą Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems Šiaulių miesto savivaldybės gyventojams teikimo tvarkos aprašo 32.10 punktą, kuris numato, kad pareiškėjams pateikus motyvuotus prašymus, turėdama surašytus pareiškėjų gyvenimo sąlygų patikrinimo aktus, Paramos teikimo komisija priima protokolinius sprendimus dėl nemažinimo socialinės pašalpos dydžio, kaip nustatyta LR piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose, jeigu Lietuvos teritorinė darbo birža ar kitos valstybės valstybinė įdarbinimo tarnyba socialinės pašalpos teikimo laikotarpiu nepasiūlė darbo arba nepasiūlė dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, arba paramos gavėjas atsisakė pasiūlyto darbo dėl pateisinamos priežasties. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja socialinės pašalpos mokėjimo laikotarpiu nedirbo ne dėl savo kaltės, paskirtoji socialinė pašalpa jai neturėjo būti mažinama, nes Šiaulių teritorinė darbo birža pašalpos mokėjimo laikotarpiu jai darbų nepasiūlė, o savarankiškos darbo paieškos buvo nerezultatyvios. Darbdaviai, į kuriuos pareiškėja kreipėsi ieškodama darbo, pasirinkdavo kitą kandidatą dėl jai nežinomų priežasčių. Tad pareiškėja nėra atsakinga už neigiamus pasiūlymų įsidarbinti rezultatus, nes visi neigiami pasiūlymų rezultatai yra su pateisinama priežastimi – darbdaviai, į kuriuos pareiškėja buvo nukreipta ar savo iniciatyva kreipėsi dėl įsidarbinimo, pasirinko kitus kandidatus arba pasiūlė dalyvauti tolimesnėje atrankoje. Tokie pareiškėjai pateikti darbo pasiūlymai prilygintini situacijai, kai faktiškai darbas nebuvo pasiūlytas. Pareiškėja 2015-11-12 prašymu kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės paramos teikimo komisiją dėl socialinės pašalpos dydžio nemažinimo, nes jos materialinė padėtis yra itin sunki, jau 3 metai neturi darbo, viešieji darbai per minėtą laikotarpį jai buvo pasiūlyti tik kartą – (duomenys neskelbtini), kurioje pareiškėja dirbo labai noriai ir atsakingai, tad viešųjų darbų laikotarpis net buvo pratęstas. Taip pat ji buvo įdarbinta pagal išduotą Teritorinės darbo biržos rekomendaciją UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi ji pasinaudojo kiekvienu pasiūlymu užsidirbti pinigų pragyvenimui. Be to, pareiškėjos sveikatos būklė irgi yra ganėtinai prasta, nors Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie SADM Šiaulių teritorinis skyrius ją pripažino darbinga, nustatę 80 proc. darbingumo lygį. Dažnai gydosi ligoninėse, nedarbingumo pažymėjimus laiku pateikia Socialinės paramos skyriui. Gyvena visiškai viena, yra išsituokusi, sūnus gyvena atskirai ir padėti jai neturi finansinių galimybių. Kitų pajamų dėl susiklosčiusios jai itin nepalankios situacijos negauna, išskyrus paskirtą socialinę pašalpą (po sumažinimo – 81,60 Eur), ir pragyvenimui lėšų neturi, taigi skursta. Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybė 2015-11-16 patikrino jos, kaip vieno gyvenančio asmens, gyvenimo sąlygas, surašė buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, tačiau dėmesio į tai, kad pareiškėja įdarbinta nebuvo ne dėl savo kaltės, nekreipė, todėl priėmė neobjektyvų, nepagrįstą ir neteisingą individualų administracinį aktą – sprendimą sumažinti socialinę pašalpą. Tuo pagrindu atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2015-11-19 priėmė sprendimą Nr. 20549 ir pratęsė, tačiau sumažinto dydžio, socialinės pašalpos mokėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja visą socialinės pašalpos gavimo laikotarpį aktyviai stengėsi įsidarbinti tiek pati, tiek padedant darbo biržai, tačiau ne dėl savo kaltės, niekaip negalėdama įtakoti trečiųjų asmenų sprendimų, įdarbinta nebuvo ir niekaip negalėdama pakeisti savo socialinės padėties, nors ir aktyviai stengdamasi, vien formaliu pagrindu neteko dalies socialinės pašalpos, negali būti pripažįstama socialiai teisinga.
Atsiliepimas
Atsakovai Šiaulių miesto savivaldybės administracija bei Šiaulių miesto savivaldybė nesutinka su pareiškėjos patikslintu skundu, prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą. Atsakovai atsiliepime (77–78 b. l.) bei jų atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad B. P. registruota darbo biržoje nuo 2010-08-01 ir iki šiol yra piniginės socialinės paramos gavėja. Jai mokama socialinė pašalpa, teikiamos kompensacijos už šildymo, karšto bei geriamojo vandens išlaidas. Per šį laikotarpį pareiškėja yra dirbusi beveik 7 mėnesius. B. P. nuo 2013-06-01 yra atsisakiusi darbo biržos siūlomo darbo su pateisinama priežastimi 9 kartus, o laikotarpiu nuo 2015-06-15 iki 2015-08-31 dirbo Lietuvos teritorinės darbo biržos pasiūlytus viešuosius darbus. Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – įstatymas) 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui tais atvejais, kai bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo yra darbingo amžiaus darbingas, bet nedirbantis asmuo (išskyrus įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 punktus), socialinės pašalpos dydis, apskaičiuotas pagal įstatymo 9 straipsnį, yra mažinamas 20 procentų, kai socialinė pašalpa mokama nuo 12 iki 24 mėnesių (10 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad socialinės pašalpos mokėjimo laikotarpiai nuo 2013-06-01 skaičiuojami sudedant laikotarpius, kuriais buvo mokama socialinė pašalpa. Tais atvejais, kai asmenys dirbo 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius, socialinės pašalpos mokėjimo laikotarpiai pradedami skaičiuoti iš naujo. Pagal nustatytą įstatymo reglamentavimą, socialinės pašalpos mokėjimo laikotarpis B. P. skaičiuotinas nuo 2013-06-01, ji nuo šios datos dirbo mažiau nei 12 mėnesių, socialinės pašalpos gavimo laikotarpis sudarė 12 mėnesių, todėl ji atitiko įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytus kriterijus. Įstatymo 23 straipsnio 3 dalies 10 punktu savivaldybei suteikta teisė savivaldybės tarybos nustatyta tvarka nemažinti socialinės pašalpos dydžio, jeigu Lietuvos teritorinė darbo birža ar kitos valstybės įdarbinimo tarnybos socialinės pašalpos teikimo laikotarpiu nepasiūlė darbo arba nepasiūlė dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. Ši teisės norma savivaldybės tarybai suteikia teisę nustatyti išimtis įstatymo 10 straipsnio 2 dalies, t. y. sąlygas ir kriterijus, kuriems esant, socialinę pašalpą gaunančiam asmeniui socialinės pašalpos dydis gali būti nemažinamas. Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2015-02-26 sprendimu Nr. T-42 patvirtino Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems Šiaulių miesto savivaldybės gyventojams teikimo tvarkos aprašą (toliau – aprašas), kurio 32.10 papunktis numato galimybę nemažinti socialinės pašalpos dydžio taip, kaip nustatyta įstatyme, jeigu Lietuvos teritorinė darbo birža ar kitos valstybės įdarbinimo tarnybos socialinės pašalpos teikimo laikotarpiu nepasiūlė darbo arba nepasiūlė dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, arba paramos gavėjas atsisakė pasiūlyto darbo dėl pateisinamos priežasties. Paramos teikimo komisija gavusi pareiškėjų motyvuotus prašymus, turėdama surašytus pareiškėjų gyvenimo sąlygų aktus, vadovaudamasi aprašo 32 punktu, priima protokolinius sprendimus. Remiantis Lietuvos darbo biržos duomenų bazės išrašo duomenimis B. P. darbas buvo siūlytas net 9 kartus, buvo siūlyta dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, t. y., nuo 2015-06-12 iki 2015-08-31 pareiškėja dirbo Lietuvos teritorinės darbo biržos pasiūlytus viešuosius darbus, todėl pareiškėja neatitiko sąlygų ir kriterijų pagal kuriuos socialinė pašalpa yra nemažinama (įstatymo 23 straipsnio 3 dalies 10 punktas, aprašo 32.10 papunktis). Paramos teikimo komisija 2015-11-19 posėdžio protokolu Nr. PRP-45, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 10 straipsnio 2 punkto 1 dalimi, nutarė skirti sumažinto dydžio socialinę pašalpą. 2015-11-19 Socialinės paramos skyrius sprendimu Nr. 20549 pratęsė B. P. sumažinto dydžio socialinę pašalpą, mokamą nuo 2015-11-01 iki 2016-02-01. Tokio dydžio pašalpa skirta vadovaujantis įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punkto bei 23 straipsnio 3 dalies 10 punkto nuostatomis bei aprašo 32 punkto 10 papunkčiu, todėl mano, kad 2015-11-19 Paramos teikimo komisijos protokolinis nutarimas Nr. PRP-45 bei Socialinės paramos skyriaus 2015-11-19 sprendimas Nr. 20549 yra visiškai pagrįsti, teisėti ir teisingi.
Pareiškėjos B. P. patikslintas skundas tenkintas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Šiaulių miesto savivaldybės paramos teikimo komisijos 2015-11-19 posėdžio Nr. PRP-45 protokolinio sprendimo, kuriuo nuo 2015-11-01 pareiškėjai 20 procentų sumažinta socialinė pašalpa, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2015-11-19 sprendimo Nr. 20549 dalies, kuria nuspręsta pratęsti sumažinto dydžio socialinės pašalpos mokėjimą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Šiuos teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai. Byloje nagrinėjamu atveju aktualios yra Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2015-07-02 iki 2017-01-01) 10 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 23 straipsnio 3 dalies 10 punkto nuostatos.
Piniginės socialinės paramos teikimo principus, finansavimo šaltinius, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas, nustato Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (toliau – ir Įstatymas), kurio 10 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė nustatanti, kad <...> „vienam gyvenančiam asmeniui tais atvejais, kai <...> vienas gyvenantis asmuo yra darbingo amžiaus darbingas, bet nedirbantis asmuo <...> socialinės pašalpos dydis, apskaičiuotas pagal šio įstatymo 9 straipsnį, <...> yra mažinamas, kai socialinė pašalpa mokama nuo 12 mėnesių iki 24 mėnesių – socialinės pašalpos dydis <...> vienam gyvenančiam asmeniui mažinamas 20 procentų“. Šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalies 10 punkte numatyta, kad „Patikrinus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas ir surašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, savivaldybės administracijai suteikiama teisė savivaldybės tarybos nustatyta tvarka <...> nemažinti socialinės pašalpos dydžio, kaip nustatyta šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose, jeigu Lietuvos teritorinė darbo birža ar kitos valstybės valstybinė įdarbinimo tarnyba socialinės pašalpos teikimo laikotarpiu nepasiūlė darbo arba nepasiūlė dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse.“ Analogiška ir net praplėsta nuostata yra įtvirtinta Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2015 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. T-42 patvirtinto Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems Šiaulių miesto savivaldybės gyventojams teikimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 32.10 punkte, kuris numato, jog pareiškėjams pateikus motyvuotus prašymus, turėdama surašytus pareiškėjų gyvenimo sąlygų patikrinimo aktus, Paramos teikimo komisija priima protokolinius sprendimus dėl nemažinimo socialinės pašalpos dydžio, kaip nustatyta Įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose, jeigu Lietuvos teritorinė darbo birža ar kitos valstybės valstybinė įdarbinimo tarnyba socialinės pašalpos teikimo laikotarpiu nepasiūlė darbo arba nepasiūlė dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse arba paramos gavėjas atsisakė pasiūlyto darbo dėl pateisinamos priežasties.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės paramos teikimo komisiją su 2015-11-12 prašymu „Dėl pašalpos skyrimo (tęsimo)“ skirti nemažinto dydžio socialinę pašalpą, prašyme taip pat nurodydama, jog negali įsidarbinti dėl amžiaus, darbo birža nei rugsėjo, nei spalio mėn. darbo nesiūlė; labai nori dirbti, nes viena sunkiai gyvena iš socialinės pašalpos, dažnai serga (89 b. l.). Byloje nustatyta, kad pareiškėjai B. P. socialinė pašalpa mokama nuo 2013-06-01, skundžiami sprendimai priimti 2015-11-19, t. y. kai pareiškėjai socialinė pašalpa buvo mokama daugiau kaip 12 mėnesių. Taip pat byloje pateikti dokumentai (88 b. l.) patvirtina, kad pareiškėjai ne kartą buvo teikiami darbo pasiūlymai ir visais atvejais pasiūlymų rezultatai buvo neigiami, tačiau su pateisinama priežastimi, tačiau pareiškėjai buvo siūlyta dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse (96 b. l.) ir pareiškėja nuo 2015-06-15 iki 2015-08-31 dirbo Lietuvos teritorinės darbo biržos pasiūlytus viešuosius darbus (102 b. l.),
Iš teisinio reglamentavimo matyti, kad Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 23 straipsnio 3 dalies 10 punkte yra įtvirtinta elgesio taisyklė, kuri leidžia taikyti išimtį iš bendros taisyklės, numatytos to paties įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punkte, o būtent, kai asmeniui socialinė pašalpa mokama nuo 12 mėnesių iki 24 mėnesių, nemažinti šios pašalpos dydžio 20 procentų. Tačiau šios išimties taikymas yra galimas, kai yra įvykdoma Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems Šiaulių miesto savivaldybės gyventojams teikimo tvarkos aprašo 32.10 punkte numatyta sąlyga – Lietuvos teritorinė darbo birža ar kitos valstybės valstybinė įdarbinimo tarnyba socialinės pašalpos teikimo laikotarpiu nepasiūlė darbo arba nepasiūlė dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, arba paramos gavėjas atsisakė pasiūlyto darbo dėl pateisinamos priežasties.
Atsižvelgiant į administracinėje byloje pateiktų įrodymų visumą bei aukščiau paminėtas ginčui taikytinas Įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad atsakovas, vadovaudamasis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems Šiaulių miesto savivaldybės gyventojams teikimo tvarkos aprašo 32.10 punktu, turėjo teisę priimti sprendimą dėl pareiškėjai paskirtos socialinės pašalpos dydžio sumažinimo, kadangi pasiūlė pareiškėjai dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse ir pareiškėja jose dalyvavo.
Tačiau vien tik formalus Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 23 straipsnio 3 dalies 10 punkte aptartos sąlygos taikymas neatitiktų Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 3 straipsnio 3 punkto, kuriame nustatyta, jog piniginė socialinė parama teikiama vadovaujantis socialinio teisingumo ir veiksmingumo principais, pagal kuriuos piniginė socialinė parama teikiama siekiant sudaryti sąlygas gauti paramą tada, kada jos labiausiai reikia, didinti motyvaciją integruotis į darbo rinką ir išvengti skurdo spąstų bei racionaliai naudojant turimus išteklius, reikalavimų. Kiekvienu individualiu atveju turėtų būti įvertinta, kokios yra asmens gyvenimo sąlygos, kokį gyvenimo būdą jis veda, dėl kokių priežasčių jis neįsidarbino, kai jam buvo siūlomas darbas ir pan., ir tik visumoje įvertinus šias aplinkybes turėtų būti sprendžiama, ar yra sąlygos taikyti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 23 straipsnio 3 dalies 10 punkte numatytą lengvatą.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skundžiamas protokolas ir sprendimas, kuriais nutarta pareiškėjai skirti sumažinto dydžio socialinę pašalpą, Viešojo administravimo įstatymo bei Administracinių bylų teisenos įstatymo požiūriu yra individualūs administraciniai aktai, kuriems taikomi Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje nustatyti reikalavimai. Pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomo poveikio priemonės turi būti motyvuotos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra konstatavęs, kad viešojo administravimo subjekto priimto individualaus administracinio akto priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., 2008-11-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008-12-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008, 2012-07-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1543/2012).
Ginčijamas Šiaulių miesto savivaldybės paramos teikimo komisijos 2015-11-19 posėdžio protokolas Nr. PRP-45 (91 b. l.), kuriuo nutarta skirti sumažinto dydžio socialinę pašalpą, priimtas vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 10 straipsnio 2 dalimi. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, remdamasis Paramos teikimo komisijos 2015-11-19 posėdžio protokolu Nr. PRP-45, priėmė 2015-11-19 sprendimą Nr. 20549 (92 b. l.) skirti 20 procentų sumažintą socialinę pašalpą nuo 2015-11-01 iki 2016-02-01. Pastarajame sprendime nurodomas skyrimo pagrindas – Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas.
Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 10 straipsnio 2 dalis išskiria 5 punktus, kiek socialinė pašalpa yra mažinama atsižvelgiant į socialinės pašalpos gavimo laikotarpį, tačiau Šiaulių miesto savivaldybės paramos teikimo komisijos 2015-11-19 posėdžio protokole Nr. PRP-45 nurodyta tik minėto įstatymo 10 straipsnio 2 dalis, konkrečiai ir tiksliai nenurodant įstatymo 10 straipsnio 2 dalies punkto, taikytino nagrinėjamoje situacijoje. Taip pat įvertinus skundžiamo protokolo turinį matyti, jog protokolas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (nurodytas faktinis pagrindas), tačiau protokole visiškai neišskirtos priežastys (motyvai), kodėl pareiškėjai nutarta skirti sumažinto dydžio socialinę pašalpą, t. y. protokole nenurodyta individuali argumentacija. Be to, įvertinus ir kito skundžiamo sprendimo turinį matyti, jog Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2015-11-19 sprendime Nr. 20549 nenurodytos priežastys (motyvai), kodėl pareiškėjai skirta sumažinto dydžio socialinė pašalpa, nenurodyta konkreti Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo norma, taikytina nagrinėjamoje situacijoje.
Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytų aplinkybių visetą bei ginčo teisiniams santykiams aktualių teisės aktų nuostatas, konstatuoja, jog atsakovai netinkamai taikė Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2015-02-26 sprendimu Nr. T-42 patvirtintą Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems Šiaulių miesto savivaldybės gyventojams teikimo tvarkos aprašą, skundžiamame protokole ir sprendime aiškiai nenurodė įstatyminio pagrindo, nepateikė individualios argumentacijos, o tai reiškia, jog Šiaulių miesto savivaldybės paramos teikimo komisijos posėdžio 2015-11-19 protokolinis sprendimas Nr. PRP-45 dėl socialinės pašalpos sumažinimo ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2015-11-19 sprendimo Nr. 20549 dalis mokėti sumažinto dydžio socialinę pašalpą yra neatitinkančios Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir nurodytas teisės normas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Šiaulių miesto savivaldybės paramos teikimo komisijos posėdžio 2015-11-19 protokolinis sprendimas Nr. PRP-45 ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2015-11-19 sprendimo Nr. 20549 dalis, kuria B. P. nuspręsta mokėti sumažinto dydžio socialinę pašalpą, yra neteisėti iš esmės, t. y. savo turiniu prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams – nagrinėjamu atveju Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai, ir naikintini.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 21 straipsnio 14 punktu, sprendimas dėl piniginės socialinės paramos skyrimo priimamas <...> ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo-paraiškos ir visų reikalingų dokumentų gavimo dienos savivaldybės administracijos nustatyta tvarka. Pagal Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2015-02-26 sprendimu Nr. T-42 patvirtinto Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems Šiaulių miesto savivaldybės gyventojams teikimo tvarkos aprašo 12 punktą, piniginę socialinę paramą, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, skiria Socialinės paramos skyrius. Aprašo 32 punktas nustato, jog pareiškėjams pateikus motyvuotus prašymus, turėdama surašytus pareiškėjų gyvenimo sąlygų patikrinimo aktus, Paramos teikimo komisija priima protokolinius sprendimus, numatytus Aprašo 32 punkto 1–13 papunkčiuose. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 2 punktu bei 80 straipsnio 2 dalimi, atsakovai įpareigotini iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2015-11-12 prašymą „Dėl pašalpos skyrimo (tęsimo)“ Šiaulių miesto savivaldybės paramos teikimo komisijai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01) 80 straipsnio 2 punktu, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos B. P. patikslintą skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės Paramos teikimo komisijos posėdžio 2015 m. lapkričio 19 d. protokolinį sprendimą Nr. PRP-45, kuriuo B. P. nutarta sumažinti socialinę pašalpą.
Panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2015 m. lapkričio 19 d. sprendimo Nr. 20549 dalį, kuria nuspręsta B. P. mokėti sumažinto dydžio socialinę pašalpą.
Įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos B. P. 2015-11-12 prašymą „Dėl pašalpos skyrimo (tęsimo)“ Šiaulių miesto savivaldybės Paramos teikimo komisijai.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.