- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-06-08
- Bylos Nr.
- 1-118-351/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39742-2016-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virgina Pankauskienė
- Kaltinamasis
- A. L.
- Advokatai
- Vaclovas Šerlinskas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Virgina Pankauskienė, sekretoriaujant Rasai Vindžigelskytei, dalyvaujant prokurorei Stefai Daliai Ramanauskienei, kaltinamajam A. L., jo gynėjui advokatui Vaclovui Šerlinskui, civilinio ieškovo atstovei I. D., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, be pastovios gyvenamosios vietos, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, dirbančio (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.
Teismas, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. L., įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą turtą, o būtent: laikotarpyje nuo 2016 m. rugpjūčio 6 d. iki 2016 m. rugpjūčio 21 d., tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, per ventiliacijos angą patekęs į užrakintą (duomenys neskelbtini)cechą, pagrobė svetimą (duomenys neskelbtini)priklausantį turtą: 6 anodinius strypus, bendros 409,14 eurų vertės ir 43 kg. cinko anodų, bendros 174,84 eurų vertės, tuo padarydamas (duomenys neskelbtini)bendrą 583,98 eurų turtinę žalą.
Kaltinamasis A. L. dėl pareikšto kaltinimo pagal BK 278 str. 2 d. prisipažino kaltu ir paaiškino, kad Per ventiliacijos angą pateko į (duomenys neskelbtini)cecho teritoriją ir iš jos pavogė 6 anodinius strypus ir apie 43 kg. cinko anodų. Visus daiktus išnešė per ventiliacijos angą. 2 anodinius strypus ir 43 kg. cinko anodų pardavė metalo laužo supirktuvei (duomenys neskelbtini)už šiuos daiktus iš metalo laužo supirktuvės gavo apie 70 eurų, Norint paimti 6 anodinius strypus, peiliu nupjovė laidus, kuriais jie buvo prisukti prie varžtų.
Savo parodymus įtariamasis A. L. patvirtino įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu ( b. l. 106-112).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo A. L. prisipažinimo, jo kaltumas įrodyta šiais duomenimis:
Liudytoja I. D., kurios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai pagarsinti teisiamajame posėdyje įstatymo nustatyta tvarka parodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini)cecho viršininkė. Laikotarpyje nuo 2016-08-06 iki 2016-08-21 didžioji dalis cecho darbuotojų atostogavo, todėl būtent tuo laikotarpiu galėjo būti įvykdyta vagystė. Patalpos buvo užrakintos, tačiau paliktos atidarytos ventiliacijos angos, pro kurias ir galėjo būti patekta į cecho teritoriją. Vagystę galėjo įvykdyti tik buvęs cecho darbuotojas, kuris turėjo žinoti visas ventiliacijos angas ir t.t. Vagystės metu iš galvaninio cecho buvo pavogta: 6 anodiniai strypai ir apie 43 kg. cinko anodų, vagystė metu sugadinta: kabeliai, nerūdijančio plieno varžtai su poveržlėmis ir klemas ant kabelių galo .Įvykio vietos apžiūros metu surastas ir paimtas peilis priklauso cechui ( b.l. 35, 36).
Liudytojas D. Š., kurio ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai pagarsinti teisiamajame posėdyje įstatymo nustatyta tvarka, parodė, kad 2016-08-22 apie 7 val., atėjęs į darbą (duomenys neskelbtini)pastebėjo, kad galvanikos cechas yra apvogtas. Nuo galvanikos staklių pavogti šeši variniai strypai apie metro ilgio apie 4-5 centimetrų skersmens, strypai buvo staklių sudedamosios dalys, iš sandėliuko, kuris buvo užrakintas pakabinama spyna, pavogtos cinko plokštės, kiek tiksliai pavogta nežino. Sandėliukas buvo užrakintas, pakabinama spyna, kuri atsirakina ją stipriau patempus. Mano, kad į cecho vidų buvo patekta per ventiliacijos angą, durų spynos nesugadintos ir neišlaužtos. Apvogtasis cechas savaitę laiko nedirbo, visi darbuotojai atostogavo. Pastebėję, kad yra įvykdyta vagystė nuvažiavo į metalo supirktuvę, esančią (duomenys neskelbtini)gatvėje, kur rado iš cecho pavogtas cinko plokštes. Supirktuvės darbuotojai sakė, kad cinko plokštes į metalo supirktuvę pristatė A. L.. A. L. anksčiau yra dirbęs tame ceche kur buvo įvykdyta vagystė, tai jis viską žinojo kur kas padėta ir kaip patekti į cechą. (b.l. 38-39).
Liudytojas D. Š., kurio ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai pagarsinti teisiamajame posėdyje įstatymo nustatyta tvarka parodė, kad 2016-08-05 jam dirbant (duomenys neskelbtini)metalo supirktuvėje kuri yra (duomenys neskelbtini), į metalo supirktuvę atėjo vyriškis kuris atnešė priduoti metalo, vyriškis priduodamas metalą pateikė savo asmens dokumentą, tai A. L.. A. L. atnešė cinko plokštes, du varinius strypus ir variklių apvijas. Variklių apvijos jau yra išardytos. Varinius strypus ir cinko plokštes kurias atnešė A. L. pateikė policijai. Taip pat pateikė metalo laužo pirkimo pardavimo sutarties akto kopiją Nr. 0000631. ( b.l. 43, 44)
(duomenys neskelbtini) 2016-10-10 akte dėl vagystės nurodyta, kad iš (duomenys neskelbtini) pavogti 6 anodiniai strypai, bendros 409,14 eurų vertės ir 43 kg. cinko anodų, bendros 174,84 eurų vertės. Viso bendrovei padaryta 915, 55 Err žalos. Įmonei grąžinti 2 strypai ir 43 kg. cinko anodų. Neatlyginta žala - 564,33 Eur. ( b.l. 25, 58).
(duomenys neskelbtini)2016-08-31 rašte nurodyta, kad (duomenys neskelbtini)didžioji dalis darbuotojų atostogavo nuo 2016-08-06 iki 2016-08-21 ( b.l. 26).
Apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta - (duomenys neskelbtini) cinkavimo cechas, sandėliukas, ventiliacijos anga, esantys (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu paimtas peilis, rastas ant antros vonios krašto. Ant šio peilio geležtės šono prilipusi atidalinto laido gyslos dalis. Taip pat paimtos rastos šalia peilio išsibarsčiusios laido gyslos dalys. ( b. l. 9-16).
Visų šių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus, visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. L. įsibrovęs į patalpą pavogė svetimą turtą ir jo veika atitinka BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.
Kaltinamojo A. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1d.2p.), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Skiriant bausmę A. L. atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, tai, kad jis nebūdamas anksčiau teistas padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais minėtam asmeniui skirtina Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda. Kadangi kaltinamasis prisipažino kaltu pagal pareikštą kaltinimą ir baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymo tyrimo tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. jam skiriamos bausmės dydis sumažintinas vienu trečdaliu.
Civilinis ieškovas (duomenys neskelbtini)pareiškė byloje 564,33 Eur civilinį ieškinį padarytai žalai atlyginti. Kaltinamasis ieškinį pripažįsta, jo dydžio neginčija. Ieškinys pagrįstas, teisėtas todėl tenkintinas.
Teisme iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus gautos pažymos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kuriose prašoma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-04-13 nutarimu Nr. 364 „Už antrinės teisinės pagalbos
teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, 20. punktu, valstybės naudai priteisti iš kaltinamojo A. L. 138,96 Eur valstybės garantuojamos teisės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo teisme (b.l. 104). BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (Lietuvos Respublikos 2013-05-09 įstatymo Nr. XII-275, įsigal. 2014-01-01 (Žin., 2013, Nr. 54-2680) redakcija).
Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-02-12 nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo. Taigi nuo 2014-01-01 baudžiamojo proceso įstatyme galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo priskiriama teismo diskrecijai (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-06-13 nutartis baudžiamojoje byloje 1A-405/2014). BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą teisme, kurioje kaltinamasis yra suimtas gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog nagrinėjant bylą teisme, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas nagrinėjant bylą teisme, kada kaltinamasis yra suimtas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo A. L. nesuderinamas su šio teise į gynybą ir minėtoje Konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš kaltinamojo A. L. netenkintinas.
Į bausmės laiką įskaitytinas kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas (BK 66 str).
A. L. paskirta kardomoji priemonė – kardomasis kalinimas (suėmimas) iki nuosprendžio įsiteisėjimo naikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302-307 str., teismas
nusprendžia:
A. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., ir nuteisti 252 MGL (9490,32 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę bausmę - 168 MGL (6326,88 Eur) dydžio baudą.
Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2017-03-17 iki 2017-06-08, keičiant vieną laisvės atėmimo dieną dviejų MGL dydžio baudai ir laikyti, kad jis bausmę yra atlikęs.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąją priemonę kardomąjį kalinimą (suėmimą) panaikinti ir A. L. iš suėmimo paleisti tuoj pat.
Priteisti iš A. L. 564,33 Eur žalos atlyginimą (duomenys neskelbtini)naudai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.