Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria netenkintas R. I. skundas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausiosios specialistės J. I. 2013 m. rugsėjo 12 d. nutarimas paliktas nepakeistas;

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinių pažeidimų tyrimo skyriaus vyriausioji specialistė A. R. 2013 m. liepos 16 d. surašė R. I. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. A10-36878, kuriame nurodė, kad jis pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 1-127 patvirtintų Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 17.1 punktą, nes 2013 m. birželio 21 d., apie 12:53 val., Rūdininkų g. 18, Vilniuje, pastatęs automobilį „Toyota Rav 4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) mokamoje stovėjimo vietoje, iš karto nesumokėjo vietinės rinkliavos nei į bilietų automatą, nei siųsdamas trumpąją mobiliojo ryšio žinutę. Ši veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 124⁵ straipsnį.

Išnagrinėjusi R. I. administracinio teisės pažeidimo bylą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausioji specialistė J. I. 2013 m. rugsėjo 12 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A11-35134(1.1.56-SM3) (toliau – ir Nutarimas) pripažino, kad R. I. protokole nurodyta veika padarė ATPK 124⁵ straipsnyje numatytą pažeidimą, už kurį skyrė 90 Lt baudą.

Nesutikdamas su priimtu nutarimu, R. I. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris, 2013 m. lapkričio 4 d. nutartimi R. I. skundo netenkino ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausiosios specialistės J. I. 2013 m. rugsėjo 12 d. nutarimą paliko nepakeistu.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantas, vadovaudamasi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 5 d. sprendimo Nr. 1-1257 „Dėl Tarybos 2011-07-13 sprendimo Nr. 1-127 „Dėl vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokomomis vietomis automobiliams statyti nuostatų tvirtinimo“ pakeitimo“ 1.7 punktu, iš karto, t.y. maždaug per 2 minutes sumokėjo vietinę rinkliavą už automobilio stovėjimą. Pažymima, kad niekur nenumatytas laiko tarpas, per kurį asmuo turi susimokėti vietinę rinkliavą, tačiau, kaip žodžiu patvirtino Administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausioji specialistė J. I., tokiu terminu laikomas 10 minučių laikotarpis, per kurį asmuo turi sumokėti už automobilio stovėjimą mokomoje vietoje. Šios aplinkybės patvirtina, kad tiesioginių įrodymų, jog R. I. nesumokėjo vietinės rinkliavos už automobilio stovėjimą per 10 minučių, byloje nėra.

Pabrėžiama, kad pagal minėtus Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nuostatus, vietinę rinkliavą renka ir administruoja Savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“, kurioms kas mėnesį skiriama 50 proc. nuo surinktos vietinės rinkliavos, kas suponuoja išvadą, kad kasininkai – kontrolieriai yra tiesiogiai suinteresuoti rinkti kuo daugiau vietinės rinkliavos taip užsitikrinant didesnį mėnesio uždarbį. Esant tokiai sistemai, nėra užtikrinamas skaidrumo ir lygiateisiškumo principo laikymasis.

Pasak apelianto, administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu Vilniaus miesto savivaldybėje buvo išnagrinėta netinkamai, kadangi pagal ATPK 216 str. nuostatas, administracinių teisės pažeidimų bylas turi teisę nagrinėti administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų. Tuo tarpu R. I. atžvilgiu administracinę bylą išnagrinėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausioji specialistė.

Nesutinkama ir su apeliacinio skundo argumentu, kad administracinio teisės pažeidimo bylą apelianto atžvilgiu išnagrinėjo netinkamas subjektas, nurodant, kad teisė nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylas ir skirti nuobaudas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus specialistams suteikta ATPK 216 str., 222 str. 2 d. 2 p. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-06-22 įsakymo Nr. A30-2029 „Dėl pareigūnų įgaliojimų surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus ir nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylas“ 1.2.3 p.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ATPK 124⁵ str. numatyta administracinė atsakomybė už vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimą. Vietinė rinkliava už naudojimąsi savivaldybės tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje renkama remiantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-07-13 sprendimu Nr. 1-127 patvirtintais Vietinės rinkliavos už naudojimąsi tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatais. Minėtų nuostatų 17.1 p. įtvirtinta, kad automobilio valdytojas (vairuotojas), pastatęs automobilį mokamoje stovėjimo vietoje, privalo iš karto susimokėti vietinę rinkliavą į bilietų automatą arba siųsdamas trumpąją mobiliojo ryšio žinutę. 17.4 p. numatyta, kad pasibaigus apmokėtam stovėjimo laikui, automobilio valdytojas (vairuotojas), privalo nedelsdamas papildomai sumokėti nustatytą vietinę rinkliavą arba išvykti iš mokamos vietinės stovėjimo vietos. Bilietą, patvirtinantį papildymą, privaloma palikti automobilyje 17.2 p. nustatyta tvarka. Sutinkamai su nuostatų 38 p., automobilio valdytojas (vairuotojas), padaręs šiuose nuostatose numatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimus atsako ATPK, kitų teisės aktų bei šių nuostatų nustatyta tvarka.

Įvertinus byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutartį, daroma išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 4 d. nutartimi pagrįstai netenkino R. I. skundo ir paliko galioti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2013 m. rugsėjo 12 d. nutarimą. Pirmosios instancijos teismas priešingai, nei nurodyta apeliaciniame skunde, tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas, teismo padarytos išvados yra pagrįstos. Byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog R. I. 2013 m. birželio 21 d., apie 12:53 val., Rūdininkų g. 18, Vilniuje, pastatęs automobilį „Toyota Rav 4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) mokamoje stovėjimo vietoje, iš karto nesumokėjo vietinės rinkliavos nei į bilietų automatą, nei siųsdamas trumpąją mobiliojo ryšio žinutę, t.y. pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 1-127 patvirtintų Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti, nuostatų 17.1 p.

Nors R. I. neigia savo kaltę dėl padaryto pažeidimo, jo kaltę patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 10), fotonuotraukos, kuriose užfiksuotas padaryto pažeidimo faktas, liudytojo – vyr. kasininko-kontrolieriaus A. K. parodymai, kita bylos medžiaga.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad 2013-06-21, apie 12.53 val., Rūdninkų g. 18, Vilniuje, transporto priemonės valdytojas (vairuotojas), pastatęs automobilį mokamoje stovėjimo vietoje, iš karto nesumokėjo vietinės rinkliavos nei į bilietų automatą, nei siųsdamas trumpąją mobiliojo ryšio žinutę (b. l. 10).

Iš byloje esančio SĮ „Susisiekimo paslaugos“ pranešimo reg. Nr. A139406 bei fotonuotraukų matyti, jog užfiksuotas pažeidimo laikas – 2013-06-21, 12.53 val., vieta – Rūdninkų g. 18, automobilio valstybinis Nr. – (duomenys neskelbtini) automobilio markė – Toyota, pažeistas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 1-127 patvirtintų Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų 17.1. punktas.

Remiantis liudytojo A. K. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotais parodymais, jis įvykio datos tiksliai neatsimena, bet, kaip visą laiką, darbo metu gauna maršrutą ir tikrina automobilius. Atvykęs į aikštelę paeiliui tikrina kiekvieną automobilį, esantį aikštelėje, sumokėjo už stovėjimą ar ne. Radęs nesumokėtą automobilį fotografuoja, palieka pranešimą, o jei mato, kad yra žmogus prie automato, palaukia, pažiūri, prie kurio automobilio jis grįžęs prieis. Neatsimena, kada buvo padarytos byloje esančios nuotraukos, čia buvo liepos ar birželio mėnesį, daug tokių įvykių būna, negali detalizuoti. Išimčių nėra, visi automobiliai fotografuojami tuo pačiu metu, vieno automobilio nufotografavimas užtrunka apie 2 minutes. Pagal byloje esančias nuotraukas matyti, kad aikštelėje stovi moteriškė, o prie parkomato nėra nei vieno žmogaus. Buvo kaip visada peržvelgtas aikštelės perimetras, jei būtų žmogus prie parkomato, jis būtų palaukęs, kol tas žmogus grįš susimokėjęs prie kurio nors automobilio. Įvykio metu buvo tikrinami visi be išimties šioje aikštelėje buvę automobiliai. Negali pasakyti, kada tiksliai buvo tikrinamas nuotraukoje užfiksuotas automobilis, ar pradžioje, ar pabaigoje, ar per vidurį tikrinimo, bet tikrai ne nuo šio automobilio pradėta tikrinti, nes pagal nuotrauką jis stovėjo aikštelės viduryje. Šiuo atveju pranešimą apie užfiksuotą automobilį vairuotojui paliko, kaip ir visiems automobiliams be išimties, už valytuvų. Po 10 minučių dar kartą neperėjo visos aikštelės, nes nėra reikalo, nes tai nenumatyta jų darbo specifikoje. Yra numatytas 10 min. tolerancijos laikas, jei žmogus susimokėjęs. Po 10 minučių fiksuojama kaip nesusimokėjus. Įvykio vietoje valanda stovėjimo kainuoja 3 Lt, bet yra galimybė susimokėti ir už trumpesnį stovėjimo laiką, tai yra už 20 min, tai kainuoja 1 Lt.

Šių liudytojo parodymų visuma patvirtina faktą, kad kasininkui-kontrolieriui priėjus prie R. I. automobilio bilieto, patvirtinančio apmokėjimą už automobilio stovėjimą mokamoje automobilių aikštelėje, automobilyje nebuvo, ką patvirtina ir pažeidimo fiksavimo metu padarytos automobilio fotonuotraukos, prie bilietų automato R. I. nesimatė, todėl A. K. už automobilio valytuvo paliko pranešimą, informuojantį automobilio vairuotoją apie užfiksuotą pažeidimą.

Kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn traukiamo R. I. apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų, jis, atvažiavęs į mokamą automobilių stovėjimo aikštelę, paliko automobilį ir nuėjo prie bilietų automato susimokėti už automobilio stovėjimą. Ten praleido apie 2-3 minutes, grįžęs jokio pranešimo už automobilio valytuvo jis nerado, aikštelėje prabuvo dar apie 20 minučių, tačiau kontrolierius prie jo nebuvo priėjęs. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas tokios apelianto argumentus, pažymi, kad pagal A. K. parodymus, automobilyje neradęs apmokėjimą patvirtinančio bilieto, jis patikrina, ar prie bilietų automato nėra žmonių, jeigu jų nebūna, tuomet surašo pranešimą apie užfiksuotą pažeidimą, palieka pranešimą už valytuvo ir nufotografuoja automobilį. Apeliacinės instancijos vertinimu, tokie kasininko-kontrolieriaus veiksmai turėjo užtrukti ilgiau nei 2-3 minutes, kurias, remiantis R. I. parodymais, jis praleido prie bilietų automato, mokėdamas už automobilio stovėjimą. Be to, R. I., grįžęs prie savo automobilio turėjo rasti pranešimą apie užfiksuotą pažeidimą, tačiau, pasak apelianto, jokio pranešimo nebuvo, tačiau, tokio pranešimo buvimą patvirtina pažeidimo fiksavimo metu padarytos fotonuotraukos, todėl šis apelianto argumentas vertinamas kritiškai, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės.

Atmetant apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo administracinio teisės pažeidimo bylos R. I. atžvilgiu nagrinėjimo subjekto, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje vietoje pažeidimai nenustatyti. Teisę vienasmeniškai nagrinėti atitinkamas administracinių teisės pažeidimų bylas (tame tarpe ir dėl ATPK 124⁵ straipsnyje numatyto pažeidimo) ir skirti nuobaudas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausiems specialistams suteikia ATPK 216 straipsnis, 222 straipsnio 2 dalies 2 punktas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. A30-2029 „Dėl pareigūnų įgaliojimo surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus ir nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas“ 1.2.3 punktas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Vilniaus miesto savivaldybė administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2013 m. rugsėjo 12 d. nutarimu R. I. buvo pagrįstai nubaustas pagal ATPK 124⁵ str., todėl šis nutarimas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis paliekami galioti.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą, R. I. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.