- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-01
- Bylos Nr.
- 2-583/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Nijolė Piškinaitė, Donatas Šernas
- Atsakovas
- E. K., P. K.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „SOLO technologijos“
- Kategorijos
- 110.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės E. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 14 d. nutarties, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovams, civilinėje byloje Nr. 2-3315-661/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „SOLO technologijos“ ieškinį atsakovams P. K. ir E. K. dėl skolos išieškojimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „SOLO technologijos“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovams P. K. ir E. K. ir prašė priteisti iš atsakovų 189 904 Lt skolos, 23 069,46 Lt sutartines netesybas, penkių procentų metines palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams P. K. ir E. K. priklausantį nekilnojamąjį turtą, kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas juos arba trečiuosius asmenis 212 973,46 Lt sumai. Nurodė, kad teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes ieškinio suma yra didelė ir yra pagrindas tikėtis, kad atsakovai imsis aktyvių nesąžiningų veiksmų, siekdami išvengti teismo sprendimo įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 14 d. nutartimi ieškovo prašymą patenkino ir nutarė areštuoti atsakovų P. K. ir E. K. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, priklausantį atsakovams bei esantį pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, o jo nesant ar nepakakus – pinigines lėšas 212 973,46 Lt sumai.
Nutartyje nurodė, kad tarp šalių yra kilęs turtinis ginčas, be to, ieškovas yra pareiškęs didėlės vertės – 212 973,46 Lt turtinį reikalavimą fiziniam asmeniui, kas savaime padidina sprendimo neįvykdymo riziką. Pasak teismo, tikėtina, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovai jiems priklausantį turtą gali paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Šalies argumentai
Atsakovė E. K. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 14 d. nutarties dalį, kuria buvo areštuotas jai priklausantis turtas, panaikinti arba pakeisti teismo nutartį ir, areštavus priklausančias lėšas, leisti jai naudotis gaunamu darbo užmokesčiu.
1. Ieškinys jai yra pareikštas nepagrįstai. Ieškovo naudai priimtas teismo sprendimas negalės būti vykdomas iš jai priklausančio turto. Ji negali būti atsakove byloje, nes nėra paskolos sutarties šalis, nėra davusi sutikimo dėl paskolos sandorio sudarymo, tad jai neatsirado ir negalėjo atsirasti prievolė gražinti skolą (CK 3.109 str. 3 d.). P. K. paimta paskola negalėjo būti panaudota šeimos interesams, kadangi nuo 2000 m. pradžios jie negyvena kartu, neveda bendro ūkio, santuoka faktiškai yra iširusi, tad jie negali atsakyti solidariai (CK 3.100 str. 5 d.). Daugelį metų apeliantė bando nutraukti santuoką. Tarp apeliantės ir P. K. yra pasirašyta povedybinė sutartis, kuria jie pakeitė įstatymų nustatytą turto teisinį režimą. Ji negali atsakyti pagal asmeninę P. K. prievolę.
2. Jos piniginių lėšų areštavimas turės ypatingai neigiamas pasekmes, nes ji neturės lėšų elementariausių gyvybinių poreikių tenkinimui, negalės skirti lėšų studijuojančio sūnaus išlaikymui. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu jai bus padaryta didelė turtinė ir neturtinė žala.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „SOLO technologijos“ prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad paskolos, dėl kurios negrąžinimo ieškovas kreipėsi į teismą, sutartis sudaryta iki šalių vedybinės sutarties sudarymo. Paskolos, kaip turto, traktavimui turi būti taikoma CK 3.88 str. 1 d., nustatanti, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Apeliantė nenurodo gaunamo darbo užmokesčio dydžio ir sumų, kurios reikalingos jos pragyvenimui ir pilnamečio sūnaus išlaikymui. Apeliantė turėtų įnešti atitinkamo dydžio depozitą ar pateikti laidavimą.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas P. K. prašo atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepime nurodo, kad ieškinys atsakovei pareikštas nepagrįstai. Apeliantė negali solidariai atsakyti dėl paskolos sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Pinigai pagal paskolos sutartį apskritai nebuvo išmokėti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu, jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Remiantis šia proceso teisės norma, suinteresuoto asmens prašymu teismas sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio patenkinimo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Jeigu teismas padaro išvadą, kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas, jis turi teisinį pagrindą taikyti tokio pobūdžio priemones.
Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tada, kai vyksta ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes ieškinio sumos dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Prezumpcija remiasi prielaida, jog atsakovas gali vengti vykdyti teismo sprendimą, kuriam įvykdyti atsakovas turi turėti didelius finansinius resursus. Todėl taikydamas šią prezumpciją, teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t.y. ar konkrečiam atsakovui ieškinio reikalavimo suma yra didelė, ar ne.
Kaip matyti iš pareikštojo ieškinio (b.l. 1-4) dalyko – prašymo priteisti 212 973,46 Lt sumą – atsakovams, kaip fiziniams asmenims, yra pareikštas pakankamai didelės apimties turtinis reikalavimas. Jau vien ši aplinkybė padidina teismo sprendimo neįvykdymo riziką, todėl pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėjo pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog dėl pakankamai didelės apimties turtinio reikalavimo būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, atsakovė, kartu su atskiruoju skundu teismui nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareikšto ieškinio suma jai nėra didelė ir kad ji galės įvykdyti galimai ieškovui palankų teismo sprendimą.
Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama ir dėl ieškinio pagrįstumo teismas nepasisako. Todėl apeliantės nurodytos aplinkybės, susijusios su ieškinio pagrįstumu ir jos patraukimu šioje byloje atsakove, negali turėti reikšmės, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.
Pagal CPK 145 straipsnio šeštąją dalį, areštavus lėšas, esančias bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje.
Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas turi ne tik siekti maksimaliai apsaugoti vienos šalies interesus, bet ir įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmes kitai šaliai. Teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka galimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui, o taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams bei užtikrinti asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bei asmens, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą.
Atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir areštavus atsakovės pinigines lėšas, ji neteks galimybės naudotis gaunamu darbo užmokesčiu, tad ir patenkinti savo elementarius ir būtinus gyvenimo poreikius bei negalės išlaikyti savo sūnaus, darytina išvada, kad draudimas atsakovei disponuoti jos gaunamu atlyginimu gali sukelti neigiamas pasekmes tiek jai pačiai, tiek jos šeimai. Esant neišspręstam ginčui ir vykstant bylos nagrinėjimui, atsakovės padėtis negali būti blogesnė ir jai negali būti apribota galimybė naudotis gaunamomis pajamomis – darbo užmokesčiu. Dėl nurodytų priežasčių yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, leidžiant atsakovei E. K. naudotis gaunamu darbo užmokesčiu (CPK 329 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio ketvirtuoju punktu, 338 straipsniu,
n utaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 14 d. nutarties dalį, kuria nustatytos taikomos laikinosios apsaugos priemonės, pakeisti ir išdėstyti taip:
„Ieškovo UAB „SOLO technologijos“ (į.k. 302304649, Fabijoniškių g. 2-37, Vilnius, a.s. LT 81 7044 0600 0674 1207, AB SEB Vilniaus bankas) reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Areštuoti atsakovų P. K. (a.k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) ir E. K. (a.k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, priklausantį atsakovams bei esantį pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, o jo nesant ar nepakakus – pinigines lėšas 212 973,46 Lt sumai, leidžiant atsakovei E. K. naudotis gaunamo darbo užmokesčio suma“.
Kitą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 14 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Šios nutarties nuorašą nedelsiant išsiųsti Centrinei hipotekos įstaigai.