Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

dalyvaujant Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus atstovui T. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. P., gimęs (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. P., vykdantis individualią veiklą, t. y. būdamas darbdaviu, pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 2 d. iki 2019 m. spalio 9 d. leido dirbti J. R. ir L. R. statybvietėse Klaipėdos mieste, apie jų priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Tokiu būdu jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims už nelegalų darbą. NK 95 straipsnio 1 dalis yra blanketinė norma, nukreipianti į Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, apibrėžiančias nelegalaus darbo sampratą.

DK 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Be to, pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

Nors teismo posėdžio metu A. P. atstovas advokatas V. K. nurodė, kad A. P. kaltė neįrodyta, tačiau teismo nuomone, A. P. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta pirmiausia liudytojų L. R. ir J. R. teismo posėdžio metu duotais parodymais bei kitais byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais. Teismo posėdžio metu liudytojas L. R. paaiškino, kad darbo biržoje rado skelbimą. Paskambino A. P. ir susitarė susitikti. Kitą dieną jie susitiko Klaipėdos autobusų stotyje. Tą pačią dieną A. P. jam pasiūlė pradėti dirbti, ir jis sutiko, o brolis negalėjo. Darbo sutartį jam davė pasirašyti po trijų jo darbo dienų, t. y. jis pradėjo dirbti prieš sutarties pasirašymą. Sodrai pranešė vėliau, nei jis pradėjo dirbti. Tą jis pastebėjo, nes iš Sodros gavo žinutę, kad apdraustas nuo 2019 m. spalio 10 d. A. P. su jais neatsiskaitė ir dėl to jis kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją. Kiek tiksliai dienų išdirbo, jis nepamena. Viską tiksliai nurodė skunde. Jis dirbo iki 2019 m. spalio 18 d. A. P. jam pasakė, kad buhalterė buvo atostogose ir todėl viskas taip susivėlė. Teismo posėdžio metu J. R. paaiškino, kad A. P. prisimena. Jie pasiskambino ir A. P. sakė atvažiuoti. Stotyje susitiko 9 val. Brolis pradėjo dirbti tą pačią dieną, o jis sekančią, t. y. 2019 m. spalio 2 d. Darbo sutartis buvo sudaryta po savaitės. Jiems nemokėjo pinigų. Jis išdirbo 2-3 savaites. Sodrai pranešė tik po trijų dienų, kai jie išėjo. A. P. iki šiol su jais neatsiskaitė, jam davė 20 eurų, o broliui gal apie 60 eurų. Jei A. P. būtų su jais atsiskaitęs, jie skundo dėl nelegalaus darbo nebūtų rašę.

A. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į tai, kad A. P. padarė tyčinį administracinį nusižengimą, kita vertus, anksčiau už tokio pobūdžio nusižengimą baustas administracine tvarka nėra. Tokiu būdu teismas laiko, kad administracinės nuobaudos tikslai, siekiant auklėti, kad A. P. ateityje laikytųsi įstatymų, bus pasiekti paskyrus ANK 95 straipsnio 1 dalyje sankcijos minimumą atitinkančią baudą.

Liudytojai J. R. bei L. R. pateikė Klaipėdos apylinkės teismui prašymus dėl kelionės išlaidų, susijusių su vykimu į 2020 m. rugsėjo 1 d. teisiamąjį posėdį, atlyginimo, prie prašymo pridėjo turėtas išlaidas patvirtinančius kelionės dokumentus.

ANK 583 straipsnio 4 punkte numatyta, kad liudytojas turi teisę gauti turėtų išlaidų atlyginimą. Pagal ANK 666 straipsnį administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos. Vertinant šią teisės normą lingvistiškai, akivaizdu, kad komentuojamas ANK 666 straipsnis yra susijęs su ta BPK dalimi, kuri reglamentuoja proceso išlaidų priteisimą, tai yra BPK 103-106 straipsniais. BPK 103 straipsnio 1 punkte numatyta, kad proceso išlaidas sudaro ir liudytojams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą išlaidoms atlyginti, o BPK 104 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso išlaidos liudytojui atlyginamos iš teismo lėšų, o išmokėtinų sumų tvarką ir dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 25 d. nutarimo Nr. 524 „Liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokėtinų sumų dydžio nustatymo ir apmokėjimo baudžiamajame procese ir administracinių nusižengimų teisenoje tvarkos aprašo“ 2 punkte numatyta, liudytojams, šaukiamiems į teismą, nagrinėjantį administracinio nusižengimo bylą, ir gyvenantiems ne iškvietimo vietoje, kompensuojamos kelionės į iškvietimo vietą ir atgal išlaidos, gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos, taip pat mokami dienpinigiai.

Šioje administracinio nusižengimo byloje 2020 m. rugsėjo 22 d. teismo nutartimi iš teismo lėšų buvo atlygintos liudytojų J. R. 17,60 Eur bei L. R. 17,60 Eur kelionės į 2020 m. rugsėjo 1 d. teisiamąjį posėdį išlaidos, kurios vadovaujantis BPK 105 straipsnio 1 dalimi, išieškotinos iš A. P..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsniu, 95 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 675 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

A. P. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti A. P., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją banko sąskaitą, nurodant pavedime registro objekto ROIK numerį 20111195986 ir įmokos kodą 1001.

Išieškoti iš A. P. 35,20 eurų (trisdešimt penkis eurus ir 20 euro centus) proceso išlaidų valstybei.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.