- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-19
- Bylos Nr.
- 2FB-20285-199/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15969-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Olga Šinkarenko
- Pareiškėjas
- V. L., J. L.
- Suinteresuotas asmuo
- AB SEB banko
- Kategorijos
- 26.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Olga Šinkarenko, sekretoriaujant Eglei Bunevičiūtei-Kostenko, dalyvaujant pareiškėjams V. L. ir J. L., nedalyvaujant suinteresuoto asmens AB SEB banko atstovui, antstoliui Virginijui Kučinskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs pareiškėjų V. L. ir J. L. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniams asmenims iškėlimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai kreipėsi į teismą pareiškimu (b. l. 3-5; 68-69 ), prašydami iškelti jiems fizinių asmenų bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti bankroto administratorių N. Č..
Savo pareiškime pareiškėjai nurodė, kad jie ir AB SEB bankas, veikiantis per AB SEB bankas Kauno filialą, 2007-12-04 sudarė Kredito sutartį Nr. 0350718075052-84 (su vėlesniais papildymais ir pakeitimais), kurios pagrindu pareiškėjams buvo suteiktas 420 000 LT dydžio kreditas, skirtas žemės sklypo įsigijimui asmeniniams poreikiams. Kredito sutarties įvykdymas buvo užtikrintas žemės sklypo 480,57 a., adresas (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įkeitimu. Šiai dienai Pareiškėjai nebegali vykdyti įsipareigojimų pagal Kredito sutartį, kadangi dėl pasikeitusių ekonominių sąlygų pareiškėjų pajamos nebėra pakankamos. Pareiškėjai nurodo, kad V. L. pajamos 2010 m. sudarė 4531,51 Lt, 2011 m. pajamos sudarė 3814,14 Lt. 2012 m. ir 2013 m. V. L. jokių pajamų negavo. 2009-2012 m. J. L. buvo vaiko auginimo atostogose, tačiau jokių pajamų negavo. 2013 m. pareiškėja taip pat pajamų neturėjo. Tai patvirtina Valstybinei mokesčių inspekcijai teiktos J. L. metinės pajamų deklaracijos už 2011 m., 2012 m., 2013 m.
Pareiškėjai nurodo, kad augina tris nepilnamečius vaikus, šiuo metu laukiasi ketvirto. Pareiškėjai neturi jokios realios galimybės padengti banko naudai 130 042,36 EUR (449010,26 Lt), todėl prašo jiems iškelti bankroto bylą.
Taip pat pareiškėjai nurodo, kad jų būtiniems poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga suma per abu sudarytų: a) maistui ir namų apyvokos reikmenims -800 Lt; b) Vaikams ir jų mokyklinėms prekėms - 120 Lt; c) vaikų darželiui apmokėti - 89 Lt; c) ryšio priemonėms (telefonui) - 70 Lt; d) transporto išlaidoms - 200 Lt; e) kadangi Pareiškėjai nuosavo būsto neturi ir visa šeima gyvena pas pareiškėjo V. L. tėvus, todėl kas mėnesį reikalingos lėšos ir komunalinėms paslaugos apmokėti už pareiškėjo V. L. tėvų namo išlaikymą;- 200 Lt apmokėjimui AB „Lesto“ už elektros energiją; 40 Lt už vandenį; 100 Lt už kanalizaciją bei 600 Lt už šildymą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjai papildomai paaiškino, kad 2007 metais pirko žemę už 550 tūkstančius litų. AB SEB bankas pasiūlė jiems paskolą neatitinkančią jų pajamų su sąlyga kad pareiškėjai įneš 25% (130 tukst. Lt) depozitą ir žemė bus kaip paskolos užstatas. Todėl pareiškėjų tėvai užstate savo namą ir paėmė iš kito banko 250 tūkstančių paskolą žemes pirkimo įnašui ir keliems metams įmokoms mokėti . Po krizes žemė nuvertėjo ir jos už 60 tūkstančių niekas neperka. Pareiškėjai nurodo, kad visais įmanomais būdais stengėsi pakelti žemes vertę, o toks netikėtas nuvertėjimas yra force majeure (nenugalimos jėgos) padarinys nes to nenumatė nei pareiškėjai, nei bankas.
Šalies argumentai
Pareiškėjai nurodo, kad jie pavargo vengti naudojimosi bankais ir užsiiminėti visokiomis neoficialiomis veiklomis stengiantis kažkaip išgyventi. Per paskutinius 5 metus jie vertėsi triušių auginimu, internetinių svetainių kūrimu, stogų dengimu, reklamų kabinimu, prekiavimu kava ir arbata, bobučių kirpimu, sendaikčių pardavimu bagažinių turguje, bulvių, daržovių auginimu, daiktų pardavimu per internetinius skelbimus, eglučių pardavimu, taip pat jiems visada padėjo tėvai. Norėtųsi užsiimti kažkokia normalia veikla, bet tokia nepakeliama beprasmes paskolos našta labai slegia.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens AB SEB banko atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašo bylą nagrinėti banko atstovui nedalyvaujant. 2014-10-17 AB SEB bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą (98-100), kuriame nurodė, kad prieštarauja dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjams. Nurodė, kad nėra jokių duomenų, ar pareiškėjai šiuo metu gauna pajamas, ir jas patvirtinančių dokumentų. Todėl neaišku, iš kokių pajamų yra tenkinami pareiškėjų ir jų nepilnamečių vaikų poreikiai. Be to, iš pateiktų sąskaitų išrašų matyti, kad nors ir neženkliomis sumomis, tačiau buvo atliktos grynųjų pinigų įnešimo bei pinigų pervedimo operacijos. Nurodo, jog pareiškėjai tikrai turi pajamų šaltinį, iš kurio yra tenkinami jų poreikiai, tačiau dėl AB SEB bankui nesuprantamų priežasčių jo nenurodo. Dėl to kreditoriui kyla pagrįstų abejonių pareiškėjų sąžiningumu, nes V. L. ir J. L. neatskleidžia visų bylai reikšmingų aplinkybių. Suinteresuoto asmens manymu, negalima iškelti fizinių asmenų bankroto bylos asmeniui, kuris negauna ar neketina gauti jokių pajamų, o tai reiškia, kad neplanuoja atsiskaityti su kreditoriais.
Suinteresuotas asmuo antstolis Virginijus Kučinskas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. 2014-11-21 antstolis pateikė atsiliepimą į pareiškimą (b.l. 138), kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka.
Fizinio asmens bankroto bylą pareiškėjui atsisakytina iškelti.
Nustatyta, kad pareiškėjai V. L., J. L. ir AB SEB bankas, veikiantis per AB SEB bankas Kauno filialą, 2007-12-04 sudarė Kredito sutartį Nr. 0350718075052-84, kurios pagrindu pareiškėjams buvo suteiktas 420 000 LT dydžio kreditas, skirtas žemės sklypo įsigijimui Kredito sutarties įvykdymas buvo užtikrintas žemės sklypo 4.8057 ha adresas (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įkeitimu (b.l. 47-54). 2014-07-28 pareiškėjų skola bankui sudarė 115935,67 EUR negrąžinto kredito, 10392,00 EUR palūkanų, 3714,69 EUR delspinigių, viso skola sudaro 130042,36 EUR (449010,26 Lt) (b.l. 55). Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2014-07-15 išduotas pažymas (b.l. 17-18) matyti, kad V. L. pajamos 2010 m. sudarė 4531,51 Lt, 2011 m. pajamos sudarė 3814,14 Lt. 2012 m. ir 2013 m. V. L. jokių pajamų negavo. Tą patvirtina ir Valstybinei mokesčių inspekcijai teiktos metinės pajamų deklaracijos už 2011 m., 2012 m., 2013 m. (b.l. 21-32). 2014-07-15 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus išduotoje pažymoje (b.l. 19-20) pažymima, kad 2009-2012 m. J. L. buvo vaiko auginimo atostogose, tačiau jokių pajamų negavo. 2013 m. Pareiškėja taip pat pajamų neturėjo. Tai patvirtina Valstybinei mokesčių inspekcijai teiktos J. L. metinės pajamų deklaracijos už 2011 m., 2012 m., 2013 m.(b.l. 32-40). Pareiškėjai augina tris nepilnamečius vaikus – B. R. L., gim. 1998-07-17, E. J. L., gim. 2000-08-22 ir N. U. L., gim. 2009-03-24 (b.l. 13-15). Pareiškėjų V. L. ir J. L. vardu yra registruotas nekilnojamas turtas - žemės sklypas 4.8057 ha adresas (duomenys neskelbtini) Kito nekilnojamojo turto, pareiškėjai neturi. (b.l. 83-91). Iš VĮ „Regitra“ išrašo, matyti, kad V. L. turi transporto priemonę -1986 metų FIAT UNO, v/n (duomenys neskelbtini) J. L. transporto priemonių neturi (b.l. 77,78). Pareiškėjai yra neteisti (b.l. 71,72). Pareiškėjos J. L., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu Swedbank AB banke yra atidaryta sąskaita, kurioje 2014-09-12 14:00 val. likutis buvo 51,55 Lt(b.l. 73), V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu atidarytoje sąskaitoje 240,34 Lt (b.l.74). Pareiškėjai V. L. ir J. L. kartu su Z. L. AB „Citadele“ banke turi bendraskolių sąskaitą, kurios likutis 2014-09-12 buvo 4,23 Lt (b.l. 75,76).
Antstolio Virginijaus Kučinsko kontoroje iš V. L., a.k. (duomenys neskelbtini), ir J. L., a.k. (duomenys neskelbtini), vykdomas solidarus skolos išieškojimas išieškotojo AB SEB banko, į.k. 112021238, naudai pagal Kauno m. apylinkės teismo nutartį Nr. 2-14889-285/2012, išduotą 2012-08-20 dėl 449149,26 Lt skolos išieškojimo (vykdomoji byla Nr. 0072/13/00091). Skolos likutis vykdomojoje byloje Nr. 0072/13/00091 sudaro 499006,57 Lt (skola pagal vykdomąjį dokumentą 449149,26 Lt; palūkanos pagal vykdomąjį dokumentą 46807,78 Lt (palūkanos paskaičiuotos iki 2014-09-15); vykdymo išlaidos 3049,53 Lt). (b.l. 81).
Motyvuojamoji dalis
Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalis nustato, kad šio įstatymo paskirtis-sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą tuomet, jei nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą. Taigi, fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui būtina nustatyti ne tik fizinio asmens nemokumo faktą, bet ir įvertinti, ar nėra Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą.
Fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas (FABĮ 2 str. 2 d.). Taigi fizinio asmens nemokumui konstatuoti reikalinga nustatyti, jog fizinio asmens pradelsti įsipareigojimai viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas ir fizinis asmuo negali įvykdyti šių skolinių įsipareigojimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sąžiningas fizinis asmuo laikytinas visiškai nemokiu tada, kai sąžiningo fizinio asmens finansinė būklė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję. Be to, pripažįstama, kad nemokumui nustatyti reikia atlikti fizinio asmens nemokumo priežasčių analizę, įvertinti fizinio asmens skolinių įsipareigojimų apimtį, turimo turto masę, taip pat galimas skolininko perspektyvas įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus, atitinkamai sprendžiant galimybę kelti ar nekelti fiziniam asmeniui bankroto bylą (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1628-345/2013).
Aukštesnių instancijų teismų praktikoje pažymima, kad sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai jo kreditorių reikalavimų patenkinimas užtikrinamas nepažeidžiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą tuomet, jei nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Taigi, fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui būtina nustatyti ne tik fizinio asmens nemokumo faktą, bet ir įvertinti, ar nėra Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, kai pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Civilinis kodeksas 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie Civiliniame kodekse nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad pareiškėjo nesąžiningumas yra savarankiškas pagrindas atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą {Panevėžio apygardos teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-147-425/2014).
Civilinė teisė įvirtina sąžiningumo prezumpciją. Civilinio kodekso 6.67 straipsnyje yra nustatyta šio principo išimtis ir tokiu būdu yra palengvinama kreditoriaus padėtis, siekiant įrodyti skolininko nesąžiningumą. Civilinio kodekso 6.67 straipsnyje išvardintais atvejais sandorio šalių nesąžiningumas yra preziumuojamas, t.y. pripažįstama, jog esant šiame straipsnyje išvardintoms aplinkybėms, sandorio šalys žinojo ir turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia kreditorių interesus. Minėtame straipsnyje išvardintų aplinkybių sąrašas yra baigtinis ir plečiamai neaiškintinas. Visais kitais atvejais, kurie nėra numatyti Civilinio kodekso 6.67 straipsnyje, galioja sąžiningumo prezumpcija, todėl kreditorius turi įrodyti, jog skolininkas ir kita sandorio šalis buvo nesąžiningi. Tačiau Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas nustato kitą pagrindą, kuriam esant asmuo gali būti pripažintinas nesąžiningu, t.y. jei jis atlieka kitokius veiksmus, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais.
Nors pareiškėjai V. L. ir J. L. teigia, kad 2010 m. jų pajamas sudarė 4531,51 Lt, 2011m. – 3814,14 Lt, o 2012-2013 metais jokių pajamų negavo, tačiau teismui įpareigojus pareiškėjus pristatyti jų banko sąskaitų išrašus už paskutinius trejus metus matyti, kad laikotarpiu nuo 2011-11-13 iki 2014-11-13 į bendraskolių V. L., J. L. ir Z. L. banko sąskaitą, esančią AB „Citadele“ banke, buvo gauta net 36598,00 Lt pajamų. (b.l. 122). Iš pateiktų šios sąskaitos operacijų aprašymo matyti, kad būtent pareiškėjas V. L. į šią sąskaitą įnešė po 1000 Lt 2012 metais, nors jis teigia, kad tuo laikotarpiu jokių pajamų negavo (b.l. 123-124). Iš pareiškėjo sąskaitos, esančios Swedbank AB banke, matyti, kad V. L. į savo sąskaitą 2012-2013 metais įnešė grynųjų pinigų sumas (b.l. 120-121). Iš pareiškėjo pateikto banko sąskaitos, esančios Swedbank, AB už laikotarpį nuo 2011-02-16 iki 2012-09-27 taip pat matyti, kad pareiškėjas dažnai įnešdavo grynųjų pinigų į savo sąskaitą, pavyzdžiui per 2011m. balandžio mėnesį į sąskaitą įnešė 1270 Lt, per 2011m. gegužės mėnesį – 2400 Lt, per 2011m/ birželio mėnesį – 1900 Lt, 2011m. liepos mėnesį – 2900 Lt, be to, 2011m. rugsėjo-lapkričio mėnesiais į pareiškėjo sąskaitą N. V. pervedė 9000 Lt už stogo dengimo darbus ir priemones (b.l. 125-137). Visa tai rodo, kad pareiškėjai visą laiką gavo pajamas, kurių niekur nedeklaravo. Šias aplinkybes pripažįsta ir patys pareiškėjai, nurodydami, kad jie dirba įvairius nelegalius darbus. Tačiau pareiškėjai vengia rodyti savo pajamas, kad jų nematytų kreditorius.
Civilinio kodekso 1.5 straipsnis įtvirtina teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymą. Minėto straipsnio 1 dalis nustato, jog civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Sąžiningumo principas teisėje reiškia asmens ar institucijos savybę, kurią interpretuoja teismai pagal objektyvumo ir subjektyvumo kriterijus. Vertinant elgesį objektyviai, bandoma atsakyti į klausimą, ar asmuo privalėjo ką nors daryti, nedaryti ar žinoti. Tuo tarpu subjektyvus vertinimas remiasi konkrečios situacijos galimybių ir gebėjimų įvertinimu, t. y. ar asmuo galėjo žinoti, kažką daryti ar nedaryti. Jei asmuo galėjo žinoti apie jam priklausančias pareigas, bet to nedarė, toks elgesys remiantis subjektyviu vertinimu bus traktuojamas kaip nesąžiningas. Tokiu būdu vertintinas asmens elgesys pagal objektyvus bei subjektyvus kriterijus (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-147-640/2014).
Įstatymais nustatytų mokesčių nemokėjimas į valstybės biudžetą, gaunamų pajamų slėpimas yra akivaizdžiai nesąžiningi taip besielgiančio asmens veiksmai. Todėl teismas negali tokių pareiškėjų veiksmų pripažinti sąžiningu elgesiu. Civilinės bylos medžiaga yra nustatyta, kad pareiškėjai užsiėmė įvairia veikla, tačiau gaunamas pajamas slėpė, jų niekur nedeklaravo, vengė mokėti į valstybės biudžetą pagal įstatymus privalomus mokėti mokesčius, taip pat vengė atsiskaityti su kreditoriumi pagal savo pačių laisva valia prisiimtus įsipareigojimus. Tai, kad dėl ekonominio nuosmukio Lietuvoje nukrito nekilnojamojo turto vertė, nesudaro pagrindo pareiškėjams nevykdyti savo prisiimtų įsipareigojimų. Dėl šių nustatytų aplinkybių pripažintina, kad pareiškėjai atliko veiksmus, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais.
Fizinių asmenų bankroto įstatymo paskirtimi nėra nesąžiningų fizinių asmenų mokumo atkūrimas (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas privalo atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą tuo atveju, jei ją iškelti prašantis fizinis asmuo atliko veiksmus, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Todėl tais atvejais, kai byloje yra nustatomi fizinio asmens, prašančio jam iškelti bankroto bylą, nesąžiningi veiksmai, bankroto bylą fiziniam asmeniui turi būti atsisakoma iškelti.
Esant civilinėje byloje nustatytoms nutartyje nurodytoms aplinkybėms, fizinio asmens bankroto bylą pareiškėjams iškelti atsisakytina (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, 8 dalies 2 punktu, Civilinio proceso kodekso 3str., 5str., 7 str., 12 str., 42 str., 176 -178 str., 185 str., 290 str., 291 str.,
nutarė:
Atsisakyti iškelti pareiškėjams V. L. ir J. L. fizinių asmenų bankroto bylą.
Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.