- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-06-14
- Bylos Nr.
- e1-2022-818/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20602-2023-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius
- Kaltinamasis
- Č. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Vidos Gedvilienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje Č. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba (duomenys neskelbtini), praeityje teistas, teistumas išnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
Č. K., 2023-06-06, laikotarpiu nuo 11 val. 00 min. iki 11 val. 35 min., bare, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, smurtavo prieš savo šeimos narį - sutuoktinę E. K., kas pasireiškė tuo, kad dešinės rankos kumščiu trenkė savo sutuoktinei E. K. į viršutinį žandikaulį, ko pasekoje išmušė jai viršutinio žandikaulio dantį, tuo savo veiksmais nukentėjusiajai E. K. sukėlė fizinį skausmą.
Tokiais veiksmais Č. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Ikiteisminio tyrimo metu 2023-06-08 įtariamuoju apklaustas Č. K. parodė, kad pranešimą apie įtarimą gavo, dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos savo kaltę prisipažįsta pilnai, lietuvių kalbą moka ir puikiai supranta, psichiatrinėse negydytas, į narkologinę įskaitą neįrašytas. E. yra jo žmona, jie susituokė birželio 2 dieną. Įvykio dieną, jam paskambino E. ir pasakė kad ji sėdi bare „(duomenys neskelbtini) " ir pakvietė jį ateiti. Jis atėjęs, pamatė kad ji sėdi vyrų apsupty (jų buvo apie 20, jų nepažįsta, kontaktinių duomenų nežino), ir vartoja alkoholinius gėrimus - alų. Jis jai pasakė: "Einame namo", o ji jam atsakė: "Kad jai ir čia gerai". Jis dėl to supyko ir dešinės rankos kumščiu ar delnu trenkė jai į viršutinį žandikaulį. Kadangi jos dantys ir taip problematiški, dantys klibėjo, tai gali būti, kad jis išmušė juos. Jis to nematė, nes iškart išėjo. Dėl padaryto labai gailisi, jie su žmona susitaikė, jis jai pasakė kad apmokės jos dantų gydymą. Kol vyks ikiteisminis tyrimas jis gyvens nakvynės namuose, Kojelavičiaus gatvėje.
2023-06-12 apklaustas papildomai kaip įtariamasis Č. K. parodė, kad galutinį pranešimą apie įtarimą gavo, dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos savo kaltę prisipažįsta pilnai, išsamius parodymus davė pirminės apklausos metu, lieka prie jų ir juos tvirtina. Sutinka kad byla būtų užbaigta baudžiamuoju įsakymu.
2023-06-07 apklausta kaip liudytoja nukentėjusioji E. K. parodė, kad jai yra išaiškinta, kad draudžiama versti duoti parodymus prieš save ir savo šeimos narius, tačiau sutinka papasakoti įvykio aplinkybes. Kartu su savo sutuoktiniu Č. K., kartu gyvena ir bendrą ūkį veda 4 metus. Su savo sutuoktiniu susituokė 2023-06-02, o iki to laiko gyveno, kaip sugyventiniai. Po santuokos, pavardė tapo "K.", o iki santuokos jos pavardė buvo "M.". 2023-06-06, apie 10 val. 00 min., ji kartu su savo sutuoktiniu Č. K. išėjo iš namų, adresu (duomenys neskelbtini) ir nuėjo į barą, adresu (duomenys neskelbtini). Atėję į barą, ji kartu su savo sutuoktiniu pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, o būtent alų. Vartojo šviesų alų, kokio jis stiprumo, ji nežino. Alkoholį vartojo maždaug iki 11 val. 00 min. Iki to laiko, ji kartu su savo sutuoktiniu išgėrė po 3 bokalus alaus, vieno bokalo tūris 0,5 l. Vartojant alkoholį, ji su sutuoktiniu nesipyko, bendravo gražiai. Tuo metu, bare buvo ir kitų asmenų. Maždaug apie 11 val. 00 min., jos sutuoktinis, nieko jai nepasakęs, atsistojo ir išėjo iš baro. Ji tokio jo veiksmo nesuprato ir nusprendė, kad ji tuoj pabaigs gerti alų ir išeis paskui jį. Maždaug po 30 minučių, į barą sugrįžo jo sutuoktinis, kuris priėjęs prie jos ir nieko jai nesakęs, dešinės rankos kumščių sudavė jai vieną kartą į viršutinį žandikaulį, ko pasekoje išmušė viršutinio žandikaulio dantį. Suduodant smūgį, ji sėdėjo vidiniame baro kieme. Po suduoto smūgio, ji pajuto stiprų fizinį skausmą. Jos sutuoktinis, po suduoto jai smūgio, iš įvykio vietos, nieko jai nepasakęs, pasišalino. Ji iškarto paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie įvykį. Maždaug po 10-15 minučių, į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai. Įvykį matė ir kiti baro lankytojai, tačiau jų duomenų, ji nežino. Sutuoktinis smurtauja ne pirmą kartą. Visais atvejais buvo kreiptasi į policiją, tačiau ikiteisminiai tyrimai baigdavosi susitaikymais. Sutuoktinis nuolat būna agresyvus ir konfliktinis, kai pavartoja alkoholinius gėrimus. Savo sutuoktiniam dėl minėto įvykio pretenzijų neturi. Daugiau apie įvykį papasakoti nieko negali.
2023-06-08 papildomos apklausos metu apklausta nukentėjusioji E. K. parodė, kad dėl įvykio, kai jai iškrito dantis, pretenzijų neturi, į Valstybinę teismo medicinos tarnybą nesikreips, su vyru susitaikė, kadangi ir taip turėjo problemų su dantimis, tai vyras, kai jai trenkė, iškrito dantis. Su vyru susitarė, kad jis apmokės jai dantų gydymą. Kol vyks ikiteisminis tyrimas vyras, nors ir susitaikė, vyras gyvens nakvynės namuose.
Vilniaus AVPK Reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus tyrėjo A. Š. tarnybiniame pranešime pranešama, kad 2023-06-06 buvo gautas Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos Specialiosios parinkties skyriaus vyresniojo specialisto R. R. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atveju, kuriame nurodyta, kad 2023-06-06 laikotarpiu nuo 11 val. 00 min. iki 11 val. 35 min., viešoje vietoje, bare, adresu (duomenys neskelbtini), E. M., sutuoktinis Č. K., be jokios priežasties sudavė vieną kartą kumščių E. M. į veido sritį, ko pasekoje išmušė jai dantį, dėl ko E. M. pajūto fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais Č. K. panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narę - sutuoktinę E. M..
2023-06-06 buvo apžiūrėta įvykio vieta. Apžiūros objektas (duomenys neskelbtini). Baras, tai yra vieno aukšto pastatas. Patekimas į vidų per stiklines duris. Užėjus į vidų patenkame į patalpą, kurioje yra baro stalai ir prekystalis. Nuėjus tiesiai yra dar vienos durys, pro kurias patenkame į vidinį aptvertą kiemą. Prie išėjimo yra tamsios spalvos stalas su suoliukais. Ant žemės šalia stalo ir suoliuko guli dantis, kuris yra paimamas. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos nėra.
2023-06-12 surašytas tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad paimtas dantis (1 vnt.) neapžiūrėtas, kadangi netikslinga, dantis 2023-06-12 pagal pakvitavimą grąžintas nukentėjusiajai E. K..
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.
Bendrame aplinkybių kontekste pažymėtina, kad šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje, pagal kurį, nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra, be kita ko, nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis. Byloje nustatyta, kad bylai reikšmingu laiku Č. K. ir E. K. buvo sutuoktiniai, todėl pripažintina, kad kaltinamasis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, todėl jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo Č. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta.
Minėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys (paties kaltinamojo parodymai, nukentėjusiosios E. K. parodymai, teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių nukentėjusioji būtų suinteresuota duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį, pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką duomenys, įvykio vietos apžiūros protokolas, policijos pareigūno tarnybinio pranešimo duomenis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad kaltinamojo Č. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis, 2023-06-06, laikotarpiu nuo 11 val. 00 min. iki 11 val. 35 min., bare, adresu (duomenys neskelbtini) žodinio konflikto metu, smurtavo prieš savo šeimos narį - sutuoktinę E. K., kas pasireiškė tuo, kad dešinės rankos kumščiu trenkė savo sutuoktinei E. K. į viršutinį žandikaulį, ko pasekoje išmušė jai viršutinio žandikaulio dantį, tuo savo veiksmais nukentėjusiajai E. K. sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis, lokalizacija, nukentėjusiajai padarytų sužalojimų pobūdis neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajai gali būti sukeltas fizinis skausmas, ir to norėjo. Taigi Č. K. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.
Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, kaltinamasis sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, neprieštaravo prokurorės siūlomai bausmės rūšiai ir dydžiui, nukentėjusioji taip pat informuota apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Už BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą yra numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Teismas, skirdamas bausmę Č. K., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas baigtas tyčinis nesunkus (BK 11 str. 3 d.) smurtinis nusikaltimas žmogaus (šeimos nario - sutuoktinės) sveikatai.
Teismas vertina, jog yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį Č. K. – vidutinio amžiaus, dirbantis, vedęs, praeityje teistas, teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka. Duomenų apie Č. K. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybių įskaitą byloje nėra.
Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, jog kaltinamajam Č. K. skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta ir prokurorės siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, kurios dydis nustatytinas artimas šios rūšies bausmės minimui, t. y. 9 mėnesių laisvės apribojimo (BK 48 str. 2 d.), kartu paskiriant įpareigojimus bei draudimus, kurie padėtų pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, t. y. įpareigojant: dalyvauti elgesio pataisos programoje (smurtinį elgesį keičiančiose programose); visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tame tarpe alkoholio (BK 48 str. 4 d. 1, 4 p., 5 d. 4 p.).
Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam Č. K. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
Č. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktu ir 5 dalies 4 punktu, įpareigoti Č. K. per visą bausmės laikotarpį:
- dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį);
- dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Č. K. paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktu ir 5 dalies 4 punktu, įpareigoti Č. K. per visą bausmės laikotarpį:
- dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį);
- dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Č. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.
Išaiškinti Č. K., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai.
Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. 8 672 88 430, 8 672 94 080).
Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:
1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;
2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.
Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.
Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
Išaiškinti Č. K., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.