Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-02-23 · Byla Nr. Ik-78-406/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2011-11-25Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Ik-78-406/2012Sprendimas · 2012-02-23Regionų apygardos administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-02-23
Bylos Nr.
Ik-78-406/2012
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00006-2011-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Asta Urbonienė, Natalja Zelionkienė, Gintaras Čekanauskas
Pareiškėjas
A. Č.
Atsakovas
Prienų rajono savivaldybės administracijai
Advokatai
Nijolė Petraitienė
Kategorijos
  • 14.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-78-406/2012Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00006-2011-4Procesinio sprendimo kategorija 14.7, 74 (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 23 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nataljos Zelionkienės ir Astos Urbonienės,

sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,dalyvaujant pareiškėjos A. Č. įgaliotam atstovui P. A. Č.,pareiškėjos atstovei advokatei Nijolei Petraitienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos A. Č. skundą atsakovui Prienų rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „“(duomenys neskelbtini)“ ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi su skundu į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 6 d. įsakymą Nr. (7.7)-A3-619 „Dėl Prienų rajono savivaldybės administracijos 2006-05-21 įsakymo Nr. (7.6)-A3-304 „Dėl laisvos (neužstatytos) teritorijos (duomenys neskelbtini) Prienų m. Plano patvirtinimo“ panaikinimo ir 2006-09-25 įsakymo Nr. (7.6)-A3-527 „Dėl žemės sklypų duomenų ir sąlygų nustatymo bei adresų suteikimo“ pakeitimo (toliau – skundžiamas įsakymas).

Pareiškėja skunde (b. l. 5-7) nurodė, kad 2006 m. gegužės 31 d. Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (7.6)-A3-304 „Dėl laisvos (neužstatytos) teritorijos (duomenys neskelbtini) gatvėje Prienų mieste plano patvirtinimo“ (toliau – 2006-05-31 įsakymas) buvo patvirtintas laisvos (neužstatytos) 12286 kv. m. teritorijos (duomenys neskelbtini) gatvėje, Prienų mieste, planas. Nurodė, kad šis įsakymas ir planas 2006-06-08 buvo perduoti Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyriui. Pažymėjo, kad skyriui pateikus J. L. iki 1940 m. nuosavybės teise valdyto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) g., Prienuose, kartografinę medžiagą, Prienų rajono savivaldybės administracija suformavo P. L. 12286 kv.m. grąžintiną žemės sklypą, paruošė kadastrinių matavimų bylą. Nurodė, kad 2006-09-11 UAB „Geodezininkams“ atlikus minėto sklypo geodezinius matavimus, laisvos neužstatytos žemės plotas buvo patikslintas. Pažymėjo, kad patikslinus grąžintinos žemės sklypo plotą, Prienų rajono savivaldybės administratoriaus direktoriaus 2006 m. rugsėjo d. 25 įsakymo Nr. (7.6)-A3-527 „Dėl žemės sklypų duomenų ir sąlygų nustatymo bei adreso jiems suteikimo“ 3 punktu (toliau – 2006-09-25 įsakymas) buvo nustatytos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Prienuose, duomenys ir sąlygos. Atkreipė dėmesį į tai, kad Valstybinio žemės sklypo, kurio dalis buvo patvirtinta kaip laisva (neužstatyta) teritorija, nuomininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006 m. gegužės 31 d. Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. (7.6)-A3-304 „Dėl laisvos (neužstatytos) teritorijos (duomenys neskelbtini) gatvėje Prienų mieste plano patvirtinimo“ apskundė Kauno apygardos administraciniam teismui. Nurodė, kad atsakovui minėtam teismui pateikus skundžiamą įsakymą, pareiškėjas prašė bylą nutraukti, todėl 2010 m. gruodžio 7 d. nutartimi teismas administracinę bylą Nr. 1-339-406/2010 nutraukė. Pažymėjo, kad Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-

2

05-31 įsakymas ir Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-09-25 įsakymas yra individualaus pobūdžio teisės aktai, sukeliantys konkrečias civilinės teisės reglamentuojamas teises ir pareigas tretiesiems asmenims, todėl minėti teisės aktai negalėjo būti pripažinti negaliojančiais skundžiamu įsakymu. Atkreipė dėmesį į tai, kad nors Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatos ir suteikia savivaldybės viešojo administravimo subjektams teisę sustabdyti, pakeisti ar panaikinti savo priimtą teisės aktą, tačiau Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatos nesuteikia savivaldybės institucijoms teisės koreguoti teisines pasekmes tretiesiems asmenims sukėlusių administracinių aktų. Pareiškėjos nuomone, skundžiamas įsakymas yra susijęs su minėtais dviem įsakymais pareiškėjai nustatytų teisių ir pareigų atėmimu, todėl šie įsakymai galėjo būti panaikinti tik teismo sprendimu, o ne administracine tvarka. Pareiškėjos atstovas bei jos atstovė advokatė teismo posėdžio metu prašė pareiškėjos skundą tenkinti. Pareiškėjos atstovė advokatė iš esmės palaikė pareiškėjos skunde išdėstytus argumentus.

Atsiliepimas

Atsakovas Prienų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į skundą (b. l. 19-23) nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka. Prienų rajono savivaldybės administracija 2006-03-05 patikrino VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke, jog 12751 kv. m ploto žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Prienų m., buvo teisiškai registruoti ir inventorizuoti tik du pastatai: 112,54 kv. m ploto plytų mūro prekybos pastatas ir 25,31 kv. m ploto karkasinis administracinis pastatas, priklausantys UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jokių kitų pastatų ir/ar statinių teisiškai registruotų minėtos dienos duomenimis nebuvo. Nurodė, kad Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2006-05-31 priėmė įsakymą, kuriuo patvirtino laisvos (neužstatytos) 12286 kv. m. teritorijos (duomenys neskelbtini) g., Prienų m. planą, bei parengė ir pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-09-25 patvirtintą žemės sklypo planą, nustatė jo duomenis ir sąlygas, pasiūlė žemės sklypo specialiąsias sąlygas, nustatė pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą. Pažymėjo, kad atsižvelgdami į aukščiau paminėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje išdėstytą poziciją, Prienų rajono savivaldybės administracijos specialistai 2010-12-06 pakartotinai išnagrinėjo VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre duomenis apie žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Prienų m., registruotus pastatus ir statinius, ir nustatė, kad šiame žemės sklype jau yra registruota daugiau pastatų ir statinių: prekybos pastatas, administracinis pastatas, inžineriniai tinklai-vandentiekio tinklai, kiti statiniai. Anot atsakovo, akivaizdu, kad iš esmės pasikeitė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Prienų m., duomenys, t.y., yra užstatyta didesnė jo dalis negu buvo prieš tai, todėl Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorius priėmė skundžiamą įsakymą. Pažymėjo, kad administracijos direktorius, vadovaudamasis Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, savo priimtus teisės aktus nepaisant to, kokio pobūdžio yra priimtas teisės aktas – norminis ar individualus, gali pats sustabdyti, pakeisti ar panaikinti, be to, tokia savivaldybės administracijos direktoriaus teisė nėra saistoma jokiomis aplinkybėmis, t. y., tai kad teisės aktas sukelia tretiesiems asmenims tam tikras teises, nereiškia, jog jo negalima panaikinti administracine tvarka. Atkreipė dėmesį į tai, kad skundžiamas įsakymas atitinka visus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatytus reikalavimus individualiam teisės aktui, be to, ir pati pareiškėja nenurodo jokių šio įstatymo nuostatų, kurios būtų pažeistos. Nurodė, kad pareiškėjos skunde išdėstyti argumentai ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktika neatitinka nagrinėjamojoje byloje esančios situacijos, nes nurodomos teismo nutartys buvo priimtos dar galiojant Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo redakcijai, kuri numatė visai kitokią savivaldybės administracijos direktoriaus administracinių teisės aktų pakeitimo ir panaikinimo tvarką. Pabrėžė, kad skundžiamas įsakymas priimtas atsižvelgiant į pasikeitusiais aplinkybes, kurios yra nenuginčytos, t.y. į Nekilnojamojo turto registro duomenis, o be to, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas nenustato draudimo keisti ar panaikinti savo priimtus teisės aktus savivaldybės administracijos direktoriui. Nurodė, kad Prienų rajono savivaldybės administracija 2011 m. sausio 19 d. raštu Nr. (7.24)-R3-95 „Dėl laisvos (neužstatytos) teritorijos” kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, taip pat į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją, prašydamas išaiškinti, ar galima suformuoti laisvą (neužstatytą) teritoriją suformuotame ir VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre įregistruotame, Lietuvos

3

Respublikai priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Prienų m., ir pažymėjo, kad gavusi atsakymą, spręs dėl laisvos (neužstatytos) žemės sklypo suformavimo pareiškėjai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas yra kilęs dėl Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-12-06 įsakymo Nr. (7.7)-A3-619 „Dėl Prienų rajono savivaldybės administracijos 2006-05-21 įsakymo Nr. (7.6)-A3-304 „Dėl laisvos (neužstatytos) teritorijos (duomenys neskelbtini) g. Prienų m. Plano patvirtinimo“ panaikinimo ir 2006-09-25 įsakymo Nr. (7.6)-A3-527 „Dėl žemės sklypų duomenų ir sąlygų nustatymo bei adresų suteikimo“ pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2006 m. gegužės 31 d. priėmė įsakymą Nr. (7.6)-A3-304 „Dėl laisvos (neužstatytos) teritorijos (duomenys neskelbtini) gatvėje Prienų mieste Plano patvirtinimo“ (b. l. 9, 33). Šio įsakymo pasekoje buvo priimtas ir kitas 2006 m. rugsėjo 25 d. įsakymas Nr. (7.6)-A3-527 „Dėl žemės sklypų duomenų ir sąlygų nustatymo bei adresų suteikimo (b. l. 11-12, 24-25), kurio 3-uoju punktu žemės sklypui, (duomenys neskelbtini) Prienuose, buvo nustatyti žemės sklypų duomenys ir sąlygos. 2010 m. gruodžio 6 d. Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2010 (b. l. 39-45) bei VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro Nr. 69/7632 įrašą, priėmė įsakymą Nr. (7.7)-A3-619 „Dėl Prienų rajono savivaldybės administracijos 2006-05-21 įsakymo Nr. (7.6)-A3-304 „Dėl laisvos (neužstatytos) teritorijos (duomenys neskelbtini) g. Prienų m. Plano patvirtinimo“ panaikinimo ir 2006-09-25 įsakymo Nr. (7.6)-A3-527 „Dėl žemės sklypų duomenų ir sąlygų nustatymo bei adresų suteikimo“ pakeitimo (b. l. 8, 35), kurį pareiškėja ir ginčija.

Nagrinėdamas tokio pobūdžio ginčą bei tikrinant administracinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą teismas privalo patikrinti, ar atsakovas neviršijo savo kompetencijos, veikė jam suteiktų įgalinimų ribose ir nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų, ar jis turėjo teisę ir pareigą atlikti tokius veiksmus, taip pat įvertinant ir tai, ar ginčijamas dokumentas sukelia materialines teisines pasekmes, ar laikytinas individualiu administraciniu aktu ir ar šis aktas pagrįstas teisės aktų nuostatomis bei naujai paaiškėjusiomis faktinėmis aplinkybėmis.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir – ABTĮ) 2 straipsnio 14 dalyje nurodyta, jog individualus teisės aktas yra vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei (teisės aktas – tai valstybės institucijų, įstaigų, tarnybų, pareigūnų tam tikra tvarka priimtas oficialus rašytinis dokumentas, kuriame suformuluojama privaloma elgesio taisyklė, nustatanti visuomeninio santykio dalyviams teises ir pareigas). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 2 straipsnio 9 dalyje individualus administracinis aktas apibrėžiamas kaip – vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei. Pažymėtina, jog pagrindinis individualaus administracinio akto požymis yra tas, jog jis yra teisės taikymo aktas, t. y. aktas, kuriame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas konkretaus subjekto atžvilgiu, įtakojantis šio subjekto teisinį statusą (teises ir pareigas). Atsižvelgiant į tai, ginčijamas Prienų rajono savivaldybės administracijos įsakymas, kuris buvo priimtas Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies pagrindu, laikytinas individualiu administraciniu teisės aktu ABTĮ 2 straipsnio 14 dalies prasme, kadangi jis įtakoja ir sukelia teisines pasekmes tiek pareiškėjai, tiek ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad kiekviena valdžios institucija (įstatymų leidžiamosios, įstatymų vykdomosios ar viešojo administravimo) yra saistoma bendrųjų inter alia konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, asmens dalyvavimo priimant atitinkamus sprendimus, skaidrumo ir kt.).

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis nustato bendruosius reikalavimus individualaus administracinio akto turiniui. Pagal šio straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai

4

suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 2 d.). Kitaip tariant, viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai privalo būti tikslūs, suprantami, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., LVAT 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009 ir kt.). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr. LVAT 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008 ir kt.).

Iš šio teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad ginčijamo Prienų savivaldybės administracijos direktoriaus priimto įsakymo dėl anksčiau jo paties priimtų įsakymų pripažinimo netekusiais galios turiniui keliami tokie patys reikalavimai, kuriuos nustato Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą įstatymo viršenybės principą, viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, o veikla atitikti įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, todėl administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.

Kaip matyti iš atsakovo sprendimo turinio (b. l.8), teisiniu jo priėmimo pagrindu nurodomas Vietos savivaldos įstatymo 18 str. 1 d. bei remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo sprendimu (b.l. 39-45) ir VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro Nr. 69/7632 įrašu (b.l. 36-38), sąlygojusiu ginčijamo įsakymo priėmimo priežastis.

Iš prijungtos administracinės bylos Nr. I-339-406/10 medžiagos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2006 m. gegužės 31 d. Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimą „Dėl laisvos (neužstatytos) teritorijos (duomenys neskelbtini) gatvėje Prienų mieste plano patvirtinimo“. Vykstant teisminiam ginčui, atsakovas priėmė šioje byloje pareiškėjos A. Č. ginčijamą sprendimą, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo skundo atsisakė, o administracinė byla 2010 m. gruodžio 7 d. teismo nutartimi buvo nutraukta. Nagrinėjamos bylos medžiaga patvirtina, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas išanalizavus minėtą Lietuvos Aukščiausiojo teismo sprendimą bei pakartotinai išnagrinėjus pasikeitusius Nekilnojamojo turto registro duomenis apie žemės sklype (duomenys neskelbtini) Prienų m. naujai atsiradusius bei Registre registruotus pastatus ir statinius. Šiuo aspektu atsakovas pagrįstai sprendė, kad iš esmės pasikeitė žemės sklypo, kuris buvo pripažintas laisva (neužstatyta) žeme, duomenys jo užstatymo aspektu. Pažymėtina, kad pareiškėjai ginčijamo sprendimo priėmimo metu šios aplinkybės taip pat buvo žinomos, taigi ji suvokė priežastis, dėl kurių buvo priimtas ginčijamas sprendimas, suprato atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį bei turėjo galimybę identifikuoti savo teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį. Taigi šiuo konkrečiu atveju, vertinant ginčijamo individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, darytina išvada, kad jis iš esmės atitinka bendruosius reikalavimus, keliamus individualaus administracinio akto turiniui.

5

Pareiškėja nurodo, kad savivaldybės institucijoms nesuteikta teisė koreguoti jų pačių priimtų ir atitinkamas teisines pasekmes jai sukėlusių administracinių aktų, nes tai reikštų jos suteiktų teisių atėmimą ir suvaržymą. Tokia pareiškėjos pozicija nėra pagrįsta teisės aktų nuostatomis. Kolegija pažymi, jog administracinių aktų, priimtų pažeidžiant materialinius ar proceso principus, kontrolė iš esmės yra galima tiek teisminiu būdu, tiek ir pačių viešojo administravimo subjektų vykdomos kontrolės būdu. Pastarasis kontrolės būdas yra efektyvus, nes leidžia neteisminiu būdu greitai, pigiai, paprastai ir be išlaidų išspręsti akto teisėtumo klausimus ir yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje ( ši įstatymo redakcija, galiojo ginčijamo sprendimo priėmimo metu), kurioje numatyta savivaldybės administracijos direktoriaus teisė sustabdyti, pakeisti ar panaikinti savo priimtus teisės aktus, nepriklausomai nuo to, ar jis individualaus, ar norminio pobūdžio. Įstatyme nėra reglamentuota, kad tokia savivaldybės administracijos direktoriaus teisė vykdyti savo paties priimtų administracinių aktų kontrolę ir panaikinti savo priimtų teisės aktų galiojimą, nustačius, kad jie prieštarauja teisės aktams bei tokį sprendimą pagrindžius objektyviais duomenimis ir teisės normomis, yra ribojama kokiomis nors aplinkybėmis ar sąlygomis. Šiuo aspektu taip pat pabrėžtina, kad pareiškėjos nurodomi argumentai ir jos minima Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktika, iš esmės skiriasi nuo šioje byloje nagrinėjamos situacijos, nes paminėtos Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartys buvo priimtos dar galiojant Vietos savivaldos įstatymo 11 str. redakcijai, kurioje buvo numatyta kitokia pačios institucijos priimtų administracinių aktų panaikinimo tvarka, draudžiusi panaikinti individualius administracinius aktus administracine tvarka, kai toks panaikinimas yra susijęs su tretiesiems asmenims šiais administraciniais aktais susijusių teisių ir pareigų koregavimu. Įvertinus Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi savivaldybės administracijos direktoriui suteiktų įgalinimų ribas, kolegija daro išvadą, kad šioje įstatymo nuostatoje įtvirtintu teisiniu reguliavimu administravimo subjektui įstatymų leidėjas suteikė diskrecinę galią, įvertinus visų suinteresuotų asmenų taip pat viešuosius interesus, vidinės kontrolės būdu pačiai spręsti dėl priimto administracinio akto panaikinimo. Taigi tiek norminio, tiek individualaus administracinio akto panaikinimas administracine tvarka, įgyvendinant viešąją valdžią, yra iš esmės galimas. Todėl kolegija konstatuoja, kad atsakovas ginčo atveju veikė pagal jam suteiktas teisines galias, ginčijamą aktą priėmė siekdamas tinkamų tikslų, nepažeidžiant proporcingumo principo, t. y. esant protingam pasirinktų priemonių masto bei griežtumo ir siekiamo administravimo tikslo santykiui. Be to, ginčo atveju pagrįstai buvo įvertinta tiek pareiškėjos A. Č., tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesų apsaugos pusiausvyra, viešasis interesas (žemės sklypas valstybinis), taip pat tai, objektyviai nustatyta, jog iš esmės pasikeitė atitinkami faktai bei aplinkybės, nusveriantys pareiškėjos interesus, t. y. Nekilnojamojo turto registro duomenys dėl prekybos pastato, administracinio pastato, inžinerinių tinklų-vandentiekio tinklų, kitų statinių įregistravimo. Šie įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyti registro duomenys tiesiogiai įtakojo administraciniu aktu nustatytos laisvos (neužstatytos) žemės (duomenys neskelbtini) g. Prienų m. plotą, taigi nulėmė ir 2006 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. (7.6)-A3-304, kuriuo buvo ši teritorija patvirtinta, neteisėtumą bei pripažinimą netekusiu galios. Pabrėžtina, kad ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje, kuria atsakovas rėmėsi priimdamas ginčijamą sprendimą, yra konstatuota, jog net jeigu būtų nuginčyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teisė į pastatus ir statinius žemėje, kurios grąžinimo natūra pareiškėja siekia, jie vis tiek liktų žemės sklype ir dėl to jis negalėtų būti laikomas laisvu (neužstatytu).

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad ginčijamo sprendimo priėmimu bei jame konstatuotais teisiškai reikšmingais faktais pareiškėjos subjektinės teisės nėra absoliučiai apribojamos, jai neužkertamas kelias į nuosavybės teisių atkūrimą, vėlesnį šių teisių gynimą teisminiu keliu, nes įvertinus tai, kad (duomenys neskelbtini) Prienuose esančiame išnuomotame valstybiniame žemės sklype yra nuosavybės teise UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantys prekybos, administracinis ir kiti pastatai, kurie registruoti Nekilnojamojo turto registre, teisės aktų nustatyta tvarka turės būti formuojamas ir būtinas žemės sklypas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise valdomų pastatų eksploatacijai, ir laisvos (neužstatytos) natūra grąžinamos žemės sklypo ribos.

Įvertinus byloje išdėstytas aplinkybes pareiškėjos A. Č. skundas netenkintinas kaip nepagrįstas.

6

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, kolegija

nusprendžia:

Skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per šį teismą.

Teisėjai Gintaras ČekanauskasNatalja ZelionkienėAsta Urbonienė.