Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Pranešėjas Juozapas Surblys Baudž. byla Nr. 1A-407-50/2007 Teisėja Edita Lapinskienė Procesinio sprendimo kategorija

1.1.8.1.1; 1.1.4.4; 1.2.14.2.2.

2007 m. lapkričio 22 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Daliaus Jocio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K., gim. (duomenys neskelbtini), apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. dvejiems metams ir šešiems mėnesiams laisvės atėmimo; pagal BK 178 str. 2 d. (už nukentėjusiajam S. G. priklausančio turto pagrobimą) dvejiems metams laisvės atėmimo; pagal BK 178 str. 2 d. (už nukentėjusiajam V. K. priklausančio turto pagrobimą) dvejiems metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4, 9 d., paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. birželio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

R. K. nuteistas už tai, kad 2003-03-08, apie 21 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su K. M., pargriovę ant žemės pro šalį ėjusią nukentėjusiąją S. G. bei jos mažametę dukrą J. G. ir atėmę galimybę priešintis, pagrobė nukentėjusiajai priklausančią 1 000 Lt vertės žieminę verstos odos striukę, 500 Lt vertės mobiliojo ryšio telefono aparatą „Nokia 3410“, 10 Lt vertės kortelę „Pildyk“ bei 15 Lt vertės tris raktus.

Be to, jis nuteistas už tai, kad nuo 2003-03-10 22.30 val. iki 2003-03-11 3 val. ties namu, esančiu (duomenys neseklbtini), veikdamas bendrininkų grupe su K. M. ir L. M., L. M. keramikos gabalėliu išdaužus S. G. priklausančio automobilio „Volkswagen Jetta “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinių durelių trikampį orlaidės stiklą, L. M. ir K. M. sulaužius automobilio vairo stovo fiksatorių, L. M. ištraukus užvedimo spynelės kontaktinės grupės laidus ir juos sujungus, užvedė variklį ir automobiliu nuvažiavo. Taip pagrobė nukentėjusiajam priklausantį 2 500 litų vertės automobilį su jame buvusiais 180 litų vertės daiktais.

Be to, jis nuteistas už tai, kad nuo 2003-03-10 22.30 val. iki 2003-03-11 4.45 val., ties įvažiavimu į namo kiemą, esantį (duomenys neseklbtini), veikdamas bendrininkų grupe su K. M. ir L. M., L. M. keramikos gabalėliu išdaužus V. K. priklausančio automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinių durelių lango stiklą, L. M. ir K. M. sulaužius automobilio vairo stovo fiksatorių, L. M. ištraukė užvedimo spynelės kontaktinės grupės laidus ir juos sujungė ir taip užvedė automobilio variklį bei nuvažiavo. Taip pagrobė nukentėjusiajam priklausantį 4 000 litų vertės automobilį su jame buvusiais 370 litų vertės daiktais.

Nuteistasis nurodo, jog teismas skyrė per griežtą bausmę, nes nuosprendyje neteisingai nurodyta, jog jis yra teistas Klaipėdos apygardos teismo 2004-06-15 nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 3 d. ketveriems metams ir šešiems mėnesiams laisvės atėmimo. Be to, jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 178 str. 2 d., ir jo veiksmai nusikaltimų darymo metu buvo antraeiliai, nuostoliai nukentėjusiesiems atlyginti. Prieš nukentėjusiąją S. G. smurto nevartojo. Nuteistasis prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendį bei bylą nagrinėti iš naujo.

Apeliacijos teismo posėdyje nuteistasis ir gynėjas prašo nuosprendį pakeisti – skirti švelnesnę bausmę, prokurorė prašo skundą atmesti.

Nuteistojo apeliacinis skundas dėl bausmių paskyrimo atmestinas: teismas, nustatęs, kad nuteistasis padarė tris nusikalstamas veikas, už kiekvieną iš jų paskyrė bausmes. Motyvuodamas bausmių paskyrimą, teismas nurodė, jog vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertino padarytų veikų pavojingumą, atsižvelgė į jų tyčinį pobūdį. Teismas atsižvelgė, kad tuo metu, kai buvo padarytos nuosprendžiu nustatytos veikos, nuteistasis dar neturėjo teistumo, tačiau iki nuosprendžio byloje priėmimo nuteistasis dar buvo padaręs kitą nusikaltimą – plėšimą, už tai ir buvo nuteistas. Nors šis teistumas nėra savaime atsakomybę griežtinanti aplinkybė, tačiau tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, nes kelių nusikalstamų veikų padarymas rodo, jog asmuo nusikalstamas veikas daro ne atsitiktinai. Beje, konkrečios bausmės už konkrečius nusikaltimus atitinka bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų esmę: nuteistojo su kitu bendrininku padarytas plėšimas buvo brutalus, veiksmai akivaizdžiai pavojingi visuomenei, nusikaltimas padarytas prieš moterį mažamečio vaiko akivaizdoje. Teismas nustatė, kad įvykio metu smurtą prieš nukentėjusiąją vartojo abu užpuolimo bendrininkai, iš jų ir nuteistasis R. K.. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti teismo nuosprendyje nurodytų išvadų. Tai, kad nuteistasis vartojo smurtą, visiškai įrodyta byloje nustatytais duomenimis, kurie įvertinti kaip įrodymai, kurių kitaip vertinti priežasčių nėra. Už šį nusikaltimą nuteistajam teisingai paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis atitinka tiek konkrečių įvykio kriterijų, tiek baudžiamojo įstatymo dėl bausmių paskyrimo nuostatų vertinimą.

Nors nuteistasis nurodo, jog jeigu teisme dėl padarytos veikos būtų buvęs apklaustas liudytojas N. V., tai teismas būtų nustatęs kitokias – jo atsakomybę švelninančias aplinkybes. Iš į bylą surinktų duomenų matyti, kad iš tikrųjų N. V. buvo įvykio, susijusio su nukentėjusiosios J. G. apiplėšimu, liudytojas. Jam taip pat buvo pareikšti įtarimai dėl šios nuosprendyje nurodytos veikos, tačiau prokuroro 2004-03-08 nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas (t. 5, b.l. 186). Iš šio nutarimo matyti, kad nusikaltimo padaryme N. V. (taip pat E. B.) nedalyvavo. Nors teismui nepavyko N. V. apklausti kaip liudytoją (beje, nuteistasis pirmosios instancijos teisme sutiko su tuo, kad byla būtų nagrinėjama be liudytojo apklausos), tačiau tai nesutrukdė teismui įvertinti kitus duomenis, susijusius su įvykiu, kaip įrodymus ir padaryti pagrįstą išvadą apie nuteistojo dalyvavimą nurodyto nusikaltimo padaryme. Nukentėjusioji S. G. teigia, kad iš tikrųjų įvykio vietoje buvo keturi asmenys. Tačiau ikiteisminio tyrimo, o po to ir teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nusikaltimo padaryme dalyvavo du asmenys, t.y. R. K. ir K. M.. Teismas, spręsdamas nuteistojo dalyvavimo nusikaltimo padarymo ir kaltumo klausimą, įvertino paties nuteistojo prisipažinimą dėl jo nusikaltimo objektyviąją pusę sudarančių veiksmų padarymo, liudytojo E. B., kito nuteistojo K. M. parodymus. Šie parodymai, kurie patvirtina įvykio vietos, laiko ir kitų aplinkybių sutapimą, visiškai atspindi nukentėjusiosios parodymų turinį. Todėl teisme ir apklausus N. V., kitų surinktų duomenų kaip įrodymų vertinimas, negalėjo lemti kitokių išvadų dėl nuteistojo dalyvavimo nusikaltimo padaryme.

Kitus du nusikaltimus nuteistasis padarė praėjus vos dviem dienoms po pirmojo nusikaltimo padarymo. Tai lėmė laisvės atėmimo bausmių paskyrimą už šias veikas, nes jų padarymas parodė nuteistojo ir su juo veikusių bendrininkų antivisuomenišką požiūrį į įstatymų laikymąsi. Paskirtosios bausmės, įvertinus padarytų veikų pavojingumą, pobūdį, nusikaltimo padaryme dalyvavusio asmens charakteristiką, nėra akivaizdžiai per griežtos. Dar labiau švelninti bausmes jokių priežasčių nebuvo: nuteistasis teigia, kad jo veiksmai dėl Baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. nurodytų veikų padarymo buvę antraeiliai, jis visiškai prisipažinęs, tačiau teismas tai vertinęs kitaip. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo paneigti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų išvadų: dėl S. G. automobilio vagystės nuteistasis kaltu iš tikrųjų prisipažino tik iš dalies, paneigdamas veikos objektyviosios pusės padarymą. Teismas, kaip įrodymus įvertinęs kitus duomenis, teisingai nustatė, kad nuteistasis, kaip vykdytojas, dalyvavo šios nusikalstamos veikos padaryme, nuosprendyje atspindėta veikos padarymo subjektyvioji, o kartu su ja ir objektyvioji pusė, nes veikimas bendrininkų grupe yra kitaip vertinamas negu vieno asmens padaryti veiksmai. Iš ištirtų ir nuosprendyje atspindėtų duomenų matyti, kad tarp bendrininkų buvo susitarimas pagrobti automobilį, nuteistasis įvykio vietoje su kitais bendrininkais buvo nuo įvykio pradžios iki pabaigos. Nusikaltimo objektyviosios pusės vertinimas nuosprendyje yra nurodytas, jis, kaip minėta, susietas su veikos subjektyviąja puse. Todėl teismas neturėjo pagrindo formaliai nuteistojo veiksmus vertinti kaip antraeilius ir dėl to skirti aiškiai švelnesnę bausmę.

Panašūs vertinimai yra ir dėl V. K. automobilio vagystės. Šią veiką nuteistasis taip pat padarė su bendrininkais. Todėl tiek paties nuteistojo, tiek kitų bendrininkų atlikti veiksmai patvirtina jų veikimo motyvus, tai atspindi visų bendrininkų, iš jų ir nuteistojo, veikų subjektyviąją pusę, o jų realių veiksmų bendrumas – objektyviąją pusę. Todėl nuteistajam aiškinant, kad jis nebuvo bendrininkų padarytų veiksmų vykdytojas, teismas pagrįstai tai įvertino kaip prisipažinimą iš dalies.

Teismo nuosprendyje pažymėta, kad nuteistasis Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. birželio 15 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. ir paskirta ketverių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri nuosprendžio rezoliucinėje dalyje remiantis Kodekso 63 str. 9 d. subendrinta su skundžiamu nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis. Nuteistasis skunde teigia, kad nuosprendyje nurodyti duomenys dėl šio teistumo neatitinka tikrovės, todėl nepagrįstai paskirta griežta bausmė. Iš byloje esančio (t. 10, b.l. 11) Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. birželio 15 d. nuosprendžio matyti, kad R. K. už veiką, padarytą 2003 m. vasario 18 d., buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ir paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė. Iš tikrųjų, Apylinkės teismo priimtame ir skundžiamame nuosprendyje klaidingai nurodyta, kad R. K. buvo nuteistas pagal BK 180 str. 3 d. Tačiau ši klaida nėra esminė, ji nekeičia kitų Apygardos teismo nuosprendyje nurodytų duomenų, nelemia ir negalėjo lemti griežtesnės bausmės paskyrimą.

Pažymėtina dar tai, kad teismas už keturis nusikaltimus, iš kurių vienas sunkus, kurių bausmių suma yra dešimt su puse metų, po bausmių subendrinimo paskyrė mažiau negu pusę paskirtų bausmių sumos. Toks teismo sprendimas ir taip akivaizdžiai sušvelnino nuteistojo baudžiamąją atsakomybę, susijusią su bausmių paskyrimu. Todėl dar daugiau švelninti nuosprendį būtų priešinga baudžiamajame įstatyme numatytiems bausmių skyrimo pagrindams.

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

nuteistojo R. K. apeliacinį skundą atmesti.