- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-05-20
- Bylos Nr.
- eAS-843-822/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01108-2025-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas, Iveta Pelienė, Skirgailė Žalimienė
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- A. B.
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo 11-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo 11- osios daugiabučių savininkų bendrijos skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – A. B. ir A. B.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas 11-oji daugiabučių namų savininkų bendrija (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2025 m. vasario 10 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Administracijos Raštas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas nurodė, jog Administracija nesurinko nepriklausomų duomenų apie realų pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas) naudojimą, nepateikė duomenų apie vykdytus faktinius patikrinimus, įskaitant vizualinę Pastato apžiūrą ar ten dirbančių asmenų veiklą, be to, faktinė naudojimo patikra yra būtina, nes vien tik subjektyvūs Pastato savininkų A. B. ir A. B. (toliau – ir Bendrasavininkai) paaiškinimai ar registrų duomenys neparodo realios situacijos.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į skundą su skundu nesutiko, paaiškino, kad Administracijos Raštas buvo priimtas vadovaujantis valstybės registrų (kadastrų), žinybinių registrų, valstybės informacinių sistemų ir kitų informacinių sistemų skelbiama informacija bei iš Pastato Bendrasavininkų gautos informacijos. Administracijos Rašte nurodyta, jog Pastatas yra naudojamas pagal Nekilnojamo turto registre įregistruotą paskirtį – nemokumo administratoriaus veiklai. Administracijos Raštas yra argumentuotas, motyvuotas bei atitinkantis teisės aktų reikalavimus, jo priėmimo metu remtasi tuo metu turima informacija, apie naujus duomenis pareiškėjas buvo informuotas. Atsakovas, atsižvelgdamas į savo aktyvius veiksmus, surinktą naują informaciją ir į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus viešojo administravimo principus, rengdamas atsakymą nusprendė, kad patikrinimas yra perteklinis.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2026 m. sausio 19 d. pateikė teismui prašymą (pareiškimą) dėl skundo atsisakymo, kuriame nurodė, kad atsakovas geruoju patenkino jo skundo reikalavimą.
Pareiškėjas prašyme (pareiškime) dėl skundo atsisakymo suformulavo prašymą priteisti jam iš atsakovo 500 Eur išlaidų, susijusių su teisinių paslaugų teikimu. Pareiškėjas, grįsdamas patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas, nurodė, kad įgijo teisę į išlaidų atlyginimą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 2 dalies pagrindais, nes atsakovas geruoju patenkino pareiškėjo skundo reikalavimą. Pareiškėjo patirtos išlaidos yra pagrįstos ir minimalaus dydžio, kuris ženkliai neviršija maksimalių priteistinų dydžių sumos už analogiškas teisines paslaugas numatytų Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į prašymą dėl bylos nutraukimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodė, jog neprieštarauja pareiškėjo prašymui dėl atsisakymo nuo skundo, tačiau prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, jog Administracijos veiksmai buvo atliekami vykdant pavestas viešojo administravimo funkcijas, ėmėsi papildomų veiksmų, o Administracijos 2025 m. kovo 19 d. raštas (dėl administracinio pastato (duomenys neskelbtini) naudojimo paskirties patikrinimo) (toliau – ir 2025 m. kovo 19 d. Raštas) buvo adresuotas Bendrasavininkams, o ne pareiškėjui ar Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, byloje skundo reikalavimai nebuvo patenkinti, o skundžiamas Administracijos Raštas – nepanaikintas, todėl praėjus beveik vieneriems metams nuo skundo pateikimo, prieš pat teismo posėdį pateiktas prašymas nutraukti administracinę bylą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, atsakovas vertino kaip procesinę taktiką, kuria siekiama išsaugoti prašomą priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą, suvokiant, kad nepagrįstas skundas būtų atmestas ir bylinėjimosi išlaidos nebūtų priteistos.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. vasario 3 d. nutartimi priėmė pareiškėjo atsisakymą nuo skundo, administracinę bylą nutraukė ir netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, pareiškėjas apie tai, kad atsakovas atliks Pastato patikrinimą vietoje, sužinojo iš atsakovo atsiliepimo į skundą, kadangi 2025 m. kovo 19 d. Raštas pareiškėjui nebuvo adresuotas. Be to, Administracijos Rašte pateiktas situacijos aiškinimo nepasikeitė, pakartotinai (papildomai) pareiškėjos pranešimo dėl Pastato naudojimo ne pagal paskirtį, nenagrinėjo, todėl nebuvo pagrindo vertinti, kad atsakovas geruoju patenkino pareiškėjo reikalavimą padavus skundą teismui, t. y. nors pareiškėjas atsisakė skundo, tačiau neįgijo teisės reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Teismas įvertinęs tai, kad pareiškėjo reikalavimai administracinėje byloje nebuvo patenkinti (Administracijos Raštas nepanaikintas, atsakovas nepateikė duomenų, jog iš naujo (pakartotinai) nagrinėjo pareiškėjo pranešimą dėl Pastato naudojimo ne pagal paskirtį), todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidų sumos nepriteisė.
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 3 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas ir klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo išspręsti iš esmės.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino proceso teisės normas, nepagrįstai atsisakė priteisti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes teismas formaliai ir siaurai įvertino aplinkybę, jog 2025 m. kovo 19 d. Raštas nėra tiesiogiai adresuotas pareiškėjui ir jame nėra aiškios nuorodos į pareiškėjo pranešimą, nors tokia nuoroda objektyviai negalėjo būti laikoma būtina sąlyga konstatuoti pareiškėjo reikalavimo įvykdymą geruoju.
Atsakovas sprendimą atlikti patikrinimą vietoje priėmė tik po to, kai gavo teismo pranešimą apie bylos iškėlimą, t. y. jau prasidėjus teisminiam procesui, o šis veiksmas savo turiniu visiškai atitiko pareiškėjo pareikštą reikalavimą, todėl egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp pareiškėjo kreipimosi į teismą ir atsakovo atliktų veiksmų, kurį pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą lemiamą reikšmę turi ne administracinio akto formuluotė ar adresatas, o faktinė aplinkybė – ar atsakovo veiksmai buvo atlikti iki bylos iškėlimo ar tik dėl pareiškėjo inicijuoto teisminio proceso. Šiuo atveju atsakovas veikė būtent dėl pareiškėjo kreipimosi į teismą, todėl pareiškėjo reikalavimas buvo įvykdytas geruoju, o bylinėjimosi išlaidos privalėjo būti priteistos.
Atsakovas į bylą nepateikė jokių duomenų ar įrodymų, patvirtinančių, kad patikrinimas buvo atliekamas ne pagal pareiškėjo pranešimą, o kitais savarankiškais pagrindais, kadangi administracinė procedūra, įskaitant patikrinimo atlikimą, negali būti vykdoma be jokio teisinio ar faktinio pagrindo – tokie veiksmai visada yra inicijuojami esant konkrečioms aplinkybėms, nustatytoms teisės aktuose.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas vertindamas ar yra pagrindas pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį priteisti pareiškėjui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, turi įvertinti ir nustatyti, ar atsakovas ėmėsi veiksmų, patenkinančių pareiškėjo skundo reikalavimus, tik tuomet, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-636-624/2018). Esminė aplinkybė yra tai, kad de facto (faktiškai) reikalavimas buvo patenkintas tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą. Kiekvieną kartą kreipdamasis į teismą, pareiškėjas negalėtų būti tikras dėl teisės į bylinėjimosi išlaidas atsiradimo, jei vėliau bet kuriuo momentu atsakovas įvykdytų pareiškėjo reikalavimą ir motyvuotų tai bet kokiomis aplinkybėmis.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodo, kad kyla abejonių dėl pareiškėjo veiksmų, kadangi skundžiamas Administracijos Raštas – nepanaikintas ir praėjus beveik vieneriems metams nuo skundo pateikimo (kai ir apie patį 2025 m. kovo 19 d. Raštą jau žinoma beveik metus), prieš pat teismo posėdį pateiktas prašymas nutraukti bylą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, atsakovas mano, kad tai procesinė taktika, kuria siekiama išsaugoti prašomą priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą, suvokiant, kad nepagrįstas skundas nagrinėjant bylą būtų atmestas ir bylinėjimosi išlaidos nebūtų priteistos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 3 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas priteisti bylos nagrinėjimo išlaidas, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas nutraukė bylą dėl to, kad pareiškėjas atsisakė skundo, nes atsakovas geruoju patenkino jo reikalavimą, tačiau netenkino pareiškėjo prašymo priteisti jam bylos nagrinėjimo išlaidas, konstatuodamas, jog pareiškėjo reikalavimai administracinėje byloje nebuvo patenkinti, todėl prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas netenkino.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį ir jo prašymą priteisti bylos nagrinėjimo išlaidas tenkinti. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą lemia faktinė aplinkybė – ar atsakovo veiksmai buvo atlikti iki bylos iškėlimo ar tik dėl pareiškėjo inicijuoto teisminio proceso. Šiuo atveju atsakovas veikė būtent dėl pareiškėjo kreipimosi į teismą, todėl pareiškėjo reikalavimas buvo įvykdytas geruoju, o bylinėjimosi išlaidos privalėjo būti priteistos.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pažymi, kad proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja ABTĮ 40 straipsnis. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą teismui.
Pastebėtina, kad ABTĮ tiesiogiai nereglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tais atvejais, kai administracinė byla nutraukiama, išskyrus ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, jog pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui. Todėl sprendžiant šalies patirtų teismo išlaidų atlyginimo klausimą tuomet, kai administracinė byla buvo nutraukta jos neišnagrinėjus iš esmės (t. y. kuomet nėra aišku, kieno naudai būtų buvęs priimtas galutinis teismo sprendimas), pirmiausia būtina įvertinti kelto ginčo turinį, kokioje bylos nagrinėjimo stadijoje byla buvo nutraukta bei nustatyti, kas yra atsakingas dėl, šiuo atveju, pareiškėjų patirtų bylinėjimosi išlaidų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-298-602/2017 ir kt.). Būtina įvertinti, ar dėl pareiškėjo kreipimosi į administracinį teismą ir bandymo priverstine tvarka įgyvendinti (ginti) subjektines teises (atitinkamai ir dėl pareiškėjo patirtų išlaidų) nėra atsakingas atsakovas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-293/2010 ir kt.).
Teismas, vertindamas tai, ar yra pagrindas pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį priteisti pareiškėjui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, turi, be kita ko, įvertinti ir nustatyti, ar atsakovas ėmėsi veiksmų, patenkinančių pareiškėjo skundo reikalavimus, tik tuomet, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-636-624/2018). Minėtai teisės normai taikyti neturi esminės reikšmės tai, kokie vidiniai motyvai paskatino atsakovą geruoju patenkinti pareiškėjo reikalavimą. Esminė aplinkybė yra tai, kad de facto (faktiškai) reikalavimas buvo patenkintas tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą. Priešingas situacijos aiškinimas būtų neproporcingas ir pažeistų teisėtų lūkesčių principą. Kiekvieną kartą kreipdamasis į teismą, pareiškėjas negalėtų būti tikras dėl teisės į bylinėjimosi išlaidas atsiradimo, jei vėliau bet kuriuo momentu atsakovas įvykdytų pareiškėjo reikalavimą ir motyvuotų tai bet kokiomis aplinkybėmis. Tokiu būdu atsakovas nepagrįstai išvengtų pareigos atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, nors kreipimosi į teismą momentu pareiškėjo reikalavimas nebuvo de facto (faktiškai) įvykdytas arba pareiškėjas apie tai nežinojo ir negalėjo žinoti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-108-442/2019 ir kt.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, konstatuoja, kad iš byloje nustatytų aplinkybių nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas geruoju patenkino pareiškėjo skundo reikalavimus dėl to, kad pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas geruoju įvykdė jo prašymą, nes 2025 m. kovo 19 d. nusprendė atlikti Pastato patikrinimą, tačiau byloje esantis 2025 m. kovo 19 d. Raštas nebuvo adresuotas Bendrijai ir jame nenurodyta, kad patikrinimas atliekamas reaguojant į Bendrijos pranešimą. Atsakovas taip pat nepateikė duomenų, kad būtų pakartotinai vertinęs Bendrijos prašymą ar pakeitęs Sprendime pateiktą situacijos vertinimą. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjas pasiekė tą materialinį teisinį rezultatą, kurio siekė paduodamas skundą, t. y. Sprendimo panaikinimo ir iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą. Todėl šiuo atveju pareiškėjas atsisakęs skundo, neįgijo teisės reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį.
Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas. Tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo 11-osios daugiabučių savininkų bendrijos atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.