Kauno apygardos teismo nutartis

2010-09-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-633-348-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-17
Bylos Nr.
1A-633-348-2010
Teisminio proceso Nr.
91-1-00223-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Svetlana Jurgaitienė (pirm.), Egidijus Jonas Grigaravičius, Emilija Akelienė
Nuteistasis
M. Ž., M.
Nukentėjusysis
R. R.
Advokatai
Raimundas Gargasas, Ingrida Maldeikieni

Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Baudž. byla Nr. 1A-633-348/2010

Teisėjas Arturas Rauktys (Proceso Nr. 91-1-00223-2009)
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.6.3.4.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. rugsėjo 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų: Emilijos Akelienės ir Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistajam M. Ž., gynėjui advokatui Raimundui Gargasui, nukentėjusiajam R. R., jo atstovei advokatei Ingridai Maldeikieni, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Ž. apeliacinį skundą dėl 2010 m. birželio 22 d. Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo M. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 281 str. 4 d. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis LR BK 75 laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam nusikaltimu padarytą turtinę žalą.

Iš M. Ž. priteista nukentėjusiajam R. R. 9015,07 Lt turtinės žalos, 851,86 Lt negautų pajamų periodinė išmoka, mokama kiekvieną mėnesį nuo teismo nuosprendžio paskelbimo iki nukentėjusiojo visiško darbingumo atstatymo, 30 000 litų neturtinės žalos, Valstybinei ligonių kasai 22 997,27 litai ir 500 litų valstybės naudai.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Ž. nuteistas už tai, kad 2009 m. gegužės 15 d. apie 24 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, vairuodamas automobilį BMW 525, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė kelių eismo taisyklių 9, 14, 133 punktų reikalavimus, t.y. būdamas neblaivus (kraujyje rasta 1,64 promilės etilo alkoholio), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių bei nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl ko, kelio vingyje nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio sankasos ir atsitrenkė į pakelėje augantį medį – eismo įvykio metu buvo sužalotas kartu važiavęs keleivis R. R., kuriam nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Šalies argumentai

Nuteistasis M. Ž. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2010-06-22 nuosprendžio dalį dėl 9015,07 litų turtinės žalos ir 851,86 litų dydžio periodinės išmokos priteisimo nukentėjusiajam R. R. nuo teismo nuosprendžio paskelbimo iki nukentėjusiojo darbingumo visiško atstatymo, palikti nukentėjusiajam teisę reikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka bei sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį iki 3000 litų.

Skunde nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai priteisė 30 000 litų neturtinės žalos, nes nustatydamas neturtinės žalos dydį neįvertino tai, kad pats nukentėjusysis, matydamas, jog jis yra neblaivus, įsėdo į automobilį, net nebandė sustabdyti neblaivaus asmens ketinančio vairuoti automobilį. Netgi priešingai, skatino tai daryti.

Taip pat skunde nurodoma, jog nukentėjusysis R. R. teismui nepateikė visų įrodymų dėl turtinės žalos dydžio. Be to, teismas nuosprendyje taip pat nenurodė iš ko susideda priteista turtinė žala.

Šalies argumentai

Apeliantas nesutinka ir su priteista 851,86 litų periodine išmoka bei nurodo, jog tokio dydžio išmoka yra nepagrįsta, nes nukentėjusysis pats nutraukė darbo santykius, be to, jis neteko 45 procentų darbingumo. Skundo autoriaus įsitikinimu, priteista periodinė išmoka yra tokio dydžio, lyg tai nukentėjusysis būtų visiškai nedarbingas ir 100 procentų praradęs darbingumą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, nukentėjusysis ir jo atstovė skundą prašė atmesti, prokurorė prašė skundą tenkinti dalyje dėl neteisingai dėl aritmetinės klaidos priteistos turtinės žalos dydžio ir prašo priteisti 8879,89 lt.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. Ž. skundas tenkintinas iš dalies.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą ir motyvuotą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas ir civilinio kodekso nuostatos dėl žalos atlyginimo M. Ž. pritaikytos tinkamai. Kadangi apeliantas nesutinka tik su priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžiu, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, todėl nuosprendis plačiau neanalizuojamas (LR BPK 320 str. 3 d.).

Nukentėjusysis buvo pareiškęs 100 000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, 9132,64 lt dėl turtinės žalos atlyginimo bei 581,86 negautų pajamų reikalavimą už kiekvieną mėnesį nuo teismo nuosprendžio paskelbimo iki R. R. visiško darbingumo atstatymo, tačiau teismas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintino iš dalies, nukentėjusiajam priteisdamas 30 000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje klausimą vadovautasi Civilinio kodekso normomis. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.).

LR CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokioje jis buvo iki nusikaltimo padarymo. Be turtinės, šiuo atveju atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Tačiau pažymima, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Tuo pačiu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Nukentėjusiojo - ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko - atsakovo nepagrįstai pabloginta.

Apylinkės teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydžio, nustatė teisingą neturtinės žalos piniginę kompensaciją vadovaudamasis LR CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, kuri įtvirtina, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nors nukentėjusysis savo vidiniu vertinimu mano, kad jam buvo padaryta 100 000 litų neturtinė žala, tačiau teismas pagrįstai jo ieškinį tenkino tik iš dalies ir nustatė 30 000 litų neturtinę kompensaciją. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus padaryto nusikaltimo sunkumą, konkrečias jo aplinkybes, nuteistojo kaltę, sunkias pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, padarytos turtinės žalos dydį (beveik 9000 litų nukentėjusiajam ir daugiau kaip 20 000 litų privalomojo sveikatos draudimo fondui už nukentėjusiojo gydymą), nuteistojo turtinę padėtį, turtinius jo įsipareigojimus, o taip pat jauną jo amžių bei galimybę atlyginti padarytą žalą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta piniginė kompensacija nėra aiškiai per didelė ir atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Apeliacinio skundo argumentas jog teismas neįvertino rizikingo paties nukentėjusiojo elgesio, nepagrįstas, nes kaip matyti iš bylos duomenų ir nuosprendžio, teismas į šią aplinkybę atsižvelgė ir įvertino, jog nukentėjusiojo neatsakingas elgesys neginčijamai turėjo įtakos negatyvių pasekmių pačio nukentėjusiojo atžvilgiu atsiradimui, o kartu ir civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos priteisimo.

Nepagrįstas ir atmestinas skundo argumentas dėl nepagrįstai priteisto turtinės žalos dydžio. Nukentėjusysis pateikė išsamius duomenis pagrindžiančius turtinės žalos dydį (dėl buvusio darbo užmokesčio, gautų ligos pašalpų, netekto darbingumo pensijos ir kt., išlaidų vaistams). Nepagrįstas ir atmestinas skundo argumentas, kad apylinkės teismas turėjo atsižvelgti į tai, jog nukentėjusysis iš darbo išėjo savo noru. Įvertinus ilgą nedarbingumo dėl ligos laikotarpį bei patirtų traumų pobūdį, laikytinas pagrįstu reikalavimas priteisti netektų pajamų dalį, nes iš darbo nukentėjusysis išėjo dėl įvykio metu patirtos traumos žymiai pablogėjus sveikatai. Šios aplinkybės duoda pagrindą laikyti pagrįstu reikalavimą ir mokėti periodines išmokas po 851,86 negautų pajamų iki nukentėjusysis atgaus visą darbingumą, nes prarado žymią dalį darbingumo būtent dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų. Ta aplinkybė, kad nukentėjusysis neteko ne 100 procentų darbingumo, o 45 procentų bei tai, kad nukentėjusysis išėjo iš darbo savo noru nepaneigia sunkių pasekmių nukentėjusiojo sveikatai atsiradimo būtent dėl nuteistojo kaltų veiksmų ir neatleidžia nuteistojo nuo pareigos atlyginti savo priešingais teisei veiksmai padarytą žalą.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė nukentėjusiajam turtinę žalą, tačiau dėl skaičiavimo klaidos nustatė neteisingą priteistiną jos dydį. Ši klaida ištaisytina apeliacinės instancijos teisme.

Iš byloje pateikto civilinio ieškinio ir jį pagrindžiančių pažymų, matyti, kad nuo 2009-09-25iki 2010-03 mėnesio skirta 713,53 netekto darbingumo pensija, todėl lyginant su anksčiau gautu darbo užmokesčiu, nukentėjusiojo pajamos per mėnesį sumažėjo ne 445,63 lt, o - 423.10 Lt, (1136,63-713.53 lt = 423.10 lt), todėl bendra priteistina turtinė žala mažinama 135,18 Lt.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p.,328 str.4p.,

nutarė:

Nuteistojo M. Ž. skundą tenkinti iš dalies.

Šakių rajono apylinkės teismo2010 m. birželio 22d. nuosprendį dalyje dėl R. R. priteistos turtinės žalos dydžio pakeisti.

R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) iš M. Ž. priteisti 8879.89 lt. (aštuonis tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt devynis litus) turtinei žalai atlyginti.

Kolegijos pirmininkė Svetlana JurgaitienėTeisėjai: Emilija AkelienėEgidijus Jonas Grigaravičius