Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Jūratė Damanskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A – 637/2011

Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6., 2.4.1.1., 2.7.2.

2011 m. birželio 22 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jūratės Damanskienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d. 70 MGL, t.y. 9100 Lt dydžio bauda;

pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. 50 MGL, t.y. 6500 Lt dydžio bauda.

Paskirtos bausmės BK 63 str. 1 d., 4 d. pagrindu subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė A. S. paskirta 100 MGL, t.y. 13000 Lt dydžio bauda.

pagal Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d. 120 MGL, t.y. 15600 Lt dydžio bauda;

pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. 80 MGL, t.y. 10400 Lt dydžio bauda.

Paskirtos bausmės BK 63 str. 1 d., 4 d. pagrindu subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė juridiniam asmeniui - UAB „Kabrioletas“ paskirta 170 MGL, t.y. 22100 Lt dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nuteistas už tai, kad nuo 1995-12-18, būdamas UAB „K“ (į.k. duomenys neskelbtini,) direktoriumi, versliškai, kitokiu neteisėtu būdu organizavo keleivių vežimo lengvais automobiliais taksi veiklą, t.y. prisidengdamas automobilių nuomos su vairuotoju paslaugos teikimu, kuri visiškai atitinka keleivių vežimo lengvais automobiliais taksi veiklą, su 22 iš fizinių asmenų išnuomotais automobiliais, neatitinkančiais taksi automobiliams nustatytų reikalavimų, vykdė pastovią tęstinę keleivių vežimo veiklą už atlygį, kurią vykdant nesilaikė šių teisės aktų reikalavimų:

Lietuvos Respublikos vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1170 „Dėl kelių transporto veiklos licencijavimo“ 5 p. nuostatos numato: „Vežėjo, turinčio licenciją, transporto priemonei, kuri naudojama keleiviams ar kroviniams vežti ir yra įregistruota Lietuvos Respublikoje, išduodama atitinkanti licenciją licencijos kortelė. Transporto priemonė gali turėti tik vieną licencijos kortelę“;

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1997 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. 130 patvirtintų „Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais-taksi taisyklės“ 3.1. p. nuostatos numato: „Taksi privalo atitikti šiuos reikalavimus: turėti Lietuvos standartizacijos departamente įregistruoto pavyzdžio taksi atpažinimo ženklą – plafoną, kurio priekinėje dalyje turi būti užrašas „taksi“, kitoje plafono pusėje turi būti taksi firmos pavadinimas, telefonas; turėti techniškai tvarkingą, nustatytą tvarka užplombuotą, metrologiškai patikrintą ir Lietuvos standartizacijos departamente įregistruoto pavyzdžio bei įregistruotą teritorinėje mokesčių inspekcijoje taksometrą, atitinkantį patvirtintus techninius bei eksploatacinius reikalavimus, rodantį mokestį už naudojimąsi taksi“;

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 3-199/1V-183 patvirtinto „Lengvųjų automobilių taksi valstybinio numerio ženklų išdavimo tvarkos aprašas“ 6 p. nuostatos numato: „Taksi valstybinio numerio ženklai išduodami įmonių, teikiančių keleivių vežimo paslaugas lengvaisiais automobiliais taksi ir turinčių galiojančią licenciją vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi, automobiliams, registruotiems įmonės vardu“ ir 7 p. „Vienam taksi automobiliui išduodamas vienas standarto LST 1447 nustatytus techninius reikalavimus atitinkančių taksi valstybinio numerio ženklų komplektas. Taksi valstybinio numerio ženklų simbolių derinį sudaro viena raidė „T“ ir penki skaitmenys“.

Tokiu būdu jis, kaip UAB „K“ direktorius, neužtikrino, jog šiai veiklai naudojamiems automobiliams būtų išduotos licencijos kortelės ir taksi valstybinio numerio ženklai, įrengti taksi plafonai bei taksometrai ir UAB „K“ iš šios veiklos 2009 metų sausio-rugpjūčio mėnesių laikotarpiu gavo 16091 Lt pajamų. Tokiais veiksmais A. S. versliškai, kitokiu neteisėtu būdu organizavo ūkinės veiklos vykdymą ir yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d.

Be to, A. S. nuteistas už tai, kad nuo 1995-12-18 būdamas UAB „K“ direktoriumi, turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 21 straipsniu „Atsakomybė už buhalterinės apskaitos organizavimą“, būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, 2009 metų sausio-rugpjūčio mėnesių laikotarpiu tyčia apgaulingai organizavo apgaulingą UAB „K“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, t.y. vadovaujantis to paties įstatymo 4 str. ,,Reikalavimai apskaitos informacijai“, privalėdamas tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi, palyginama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, pažeisdamas šio įstatymo 6 str. 2 d. „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ reikalavimus, reglamentuojančius ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimą ir registravimą, kuriame nurodoma, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentuose surašomos ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais“; A. S. pažeidė 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179, patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 10 p. nuostatas, kuriose nurodoma, kad į kasą pinigai priimami iš atskaitingo asmens, kuris ūkio subjekto vardu gavo pinigus iš kitų ūkio subjektų arba gyventojų už jiems parduotą turtą, suteiktas paslaugas arba avansą. Jeigu teisės aktuose nenumatyta kitaip, atskaitingas asmuo, gavęs iš gyventojų ar ūkio subjektų pinigus, išrašo pinigų priėmimo kvitą. Pirmas pinigų priėmimo kvito egzempliorius lieka atskaitingam asmeniui, o antras atiduodamas pinigų mokėtojui. Atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimą įrodančiais dokumentais atiduoda į kasą. Pinigų priėmimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu, atskaitingam asmeniui išduodamas kasos pajamų orderio kvitas, - jis neužtikrino, jog bendrovės buhalterinėje apskaitoje būtų apskaitomos visos pajamos, gautos iš vykdomos ūkinės komercinės veiklos ir išlaidos, susijusios su bendrovės ūkinės komercinės veiklos vykdymu ir dėl šios priežasties negalima iš dalies nustatyti UAB „K“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2009 metų sausio - rugpjūčio mėnesių laikotarpį. Tokiais savo veiksmais A. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d.

Juridinis asmuo UAB „K“ nuteistas už tai, kad UAB „K“ (į.k. duomenys neskelbtini) atstovaujama A. S., veikusio bendrovės naudai ir interesais, kuris nuo 2004-12-24 būdamas šios bendrovės direktoriumi, versliškai, kitokiu neteisėtu būdu organizavo keleivių vežimo lengvais automobiliais taksi veiklą, t.y. prisidengdamas automobilių nuomos su vairuotoju paslaugos teikimu, kuri visiškai atitinka keleivių vežimo lengvais automobiliais taksi veiklą, su 22 iš fizinių asmenų išnuomotais automobiliais, neatitinkančiais taksi automobiliams nustatytų reikalavimų, vykdė pastovią tęstinę keleivių vežimo veiklą už atlygį, kurią vykdant nesilaikė šių teisės aktų reikalavimų:

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1170 „Dėl kelių transporto veiklos licencijavimo“ 5 p. nuostatose numatyta: „Vežėjo, turinčio licenciją, transporto priemonei, kuri naudojama keleiviams ar kroviniams vežti ir yra įregistruota Lietuvos Respublikoje, išduodama atitinkanti licenciją licencijos kortelė. Transporto priemonė gali turėti tik vieną licencijos kortelę“;

Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos 1997 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. 130, patvirtintų „Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais-taksi taisyklių“ 3.1. p. nuostatose numatyta: „Taksi privalo atitikti šiuos reikalavimus: turėti Lietuvos standartizacijos departamente įregistruoto pavyzdžio taksi atpažinimo ženklą – plafoną, kurio priekinėje dalyje turi būti užrašas „taksi“, kitoje plafono pusėje turi būti taksi firmos pavadinimas, telefonas; turėti techniškai tvarkingą, nustatytą tvarka užplombuotą, metrologiškai patikrintą ir Lietuvos standartizacijos departamente įregistruoto pavyzdžio bei įregistruotą teritorinėje mokesčių inspekcijoje taksometrą, atitinkantį patvirtintus techninius bei eksploatacinius reikalavimus, rodantį mokestį už naudojimąsi taksi“

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 3-199/1V-183, patvirtinto „Lengvųjų automobilių taksi valstybinio numerio ženklų išdavimo tvarkos aprašas“ 6 p. nuostatose numatyta: „Taksi valstybinio numerio ženklai išduodami įmonių, teikiančių keleivių vežimo paslaugas lengvaisiais automobiliais taksi ir turinčių galiojančią licenciją vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi, automobiliams, registruotiems įmonės vardu“ ir 7 p. „Vienam taksi automobiliui išduodamas vienas standarto LST 1447 nustatytus techninius reikalavimus atitinkančių taksi valstybinio numerio ženklų komplektas. Taksi valstybinio numerio ženklų simbolių derinį sudaro viena raidė „T“ ir penki skaitmenys“.

Tokiu būdu UAB „K“, atstovaujama direktoriaus A. S., veikusio bendrovės naudai ir interesais, neužtikrino, jog šiai veiklai naudojamiems automobiliams būtų išduotos licencijos kortelės ir taksi valstybinio numerio ženklai, įrengti taksi plafonai bei taksometrai ir UAB „Kabrioletas“ iš šios veiklos 2009 metų sausio - rugpjūčio mėnesių laikotarpiu gavo 16091 Lt pajamų. Tokiais veiksmais UAB „Kabrioletas“ versliškai, kitokiu neteisėtu būdu vykdė ūkinę veiklą ir yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d.

Taip pat juridinis asmuo UAB „K“ (įmonės kodas 123443041), atstovaujama A. S., veikusio bendrovės naudai ir interesais, kuris nuo 2004-12-24 būdamas šios bendrovės direktoriumi, vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 21 straipsniu „Atsakomybė už buhalterinės apskaitos organizavimą“, būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, 2009 metų sausio -rugpjūčio mėnesių laikotarpiu tyčia apgaulingai organizavo apgaulingą UAB „K“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, t.y. vadovaujantis to paties įstatymo 4 str. nuostatomis ,,Reikalavimai apskaitos informacijai“, privalėdamas tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi, palyginama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, pažeisdamas šio įstatymo 6 str. 2 d. „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. ,,Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ reikalavimus, reglamentuojančius ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimą ir registravimą, kuriame nurodoma, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais“; pažeisdamas 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179, patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 10 p. nuostatas, kuriose nurodoma, kad į kasą pinigai priimami iš atskaitingo asmens, kuris ūkio subjekto vardu gavo pinigus iš kitų ūkio subjektų arba gyventojų už jiems parduotą turtą, suteiktas paslaugas arba avansą. Jeigu teisės aktuose nenumatyta kitaip, atskaitingas asmuo, gavęs iš gyventojų ar ūkio subjektų pinigus, išrašo pinigų priėmimo kvitą. Pirmas pinigų priėmimo kvito egzempliorius lieka atskaitingam asmeniui, o antras atiduodamas pinigų mokėtojui. Atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimą įrodančiais dokumentais atiduoda į kasą. Pinigų priėmimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu, atskaitingam asmeniui išduodamas kasos pajamų orderio kvitas, - neužtikrino, jog bendrovės buhalterinėje apskaitoje būtų apskaitomos visos pajamos, gautos iš vykdomos ūkinės komercinės veiklos ir išlaidos, susijusios su bendrovės ūkinės komercinės veiklos vykdymu ir dėl šios priežasties negalima iš dalies nustatyti UAB „K“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2009 metų sausio-rugpjūčio mėnesių laikotarpį. Tokiais savo veiksmais UAB „K“ kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d.

Anot apelianto, teismo išvada, jog teikiant automobilio nuomos su vairuotoju paslaugas yra faktiškai vykdoma taksi veikla, yra paremta tik prielaidomis. Teigia, kad turėdama licenciją jo atstovaujama įmonė teisėtai teikė lengvųjų automobilių taksi bei automobilių nuomos su vairuotojais paslaugas. Nors savo pobūdžiu ir esme taksi paslauga turi panašumų ir sutapimų su transporto priemonės nuomos su vairuotoju paslaugos teikimu, tačiau šios paslaugos nėra tapačios. Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius šias dvi veiklos rūšis skiria kaip atskiras, o būtent: taksi veikla vykdoma tik turint šiai veiklai išduotą licenziją, taksi automobilis turi turėti taksi atpažinimo ženklą, o už kelionę atsiskaitoma pagal taksometro parodymus. Apeliantas pažymi, kad byloje yra nustatyta, kad automobiliai, kuriais buvo teikiamos automobilių nuomos su vairuotoju paslaugos, neturėjo įrengtų taksometrų, ant šių automobilių nebuvo taksi ženklų, todėl teismo išvada, kad UAB „K“ veikla atitinka taksi veiklą, nepagrįsta. Teismo nustatytos veiklos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, jog buvo verčiamasi neteisėta veikla. Surinktais įrodymais yra patvirtinta, jog UAB „K“ vykdė teisėtą automobilių nuomos su vairuotoju paslaugos teikimą.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad jo, kaip UAB „K“ atstovo veiksmuose nėra tyčios, nuo pat automobilių nuomos su vairuotoju paslaugų teikimo pradžios jis buvo įsitikinęs, kad pasirinktas veiklos modelis yra teisėtas, todėl jo, kaip vadovo veiksmai negali būti vertinami kaip sąmoningas siekimas neteisėtai veikti. Byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kad apeliantas suvokė įmonės veiklos neteisėtumą. Atkreipia dėmesį į tai, jog visi iš tokios veiklos gauti ir darbuotojų perduoti pinigai buvo apskaitomi įmonės apskaitoje, nuo jų buvo mokami mokesčiai į biudžetą.

Be to, apeliaciniame skunde teigiama, kad yra nustatyta, jog UAB „K“ iš teismo pripažintos neteisėtos veiklos yra gavęs 16091 Lt pajamų, tuo tarpu administracinė atsakomybė už neteisėtą ūkinę veiklą galima metinėms pajamoms iš neteisėtos veiklos neviršijant 67500 Lt. Apelianto nuomone, jo atžvilgiu turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 202 str. 1 d., požymių.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad jo vadovaujamoje įmonėje buvo apgaulingai tvarkoma buhalterinė apskaita, sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Teigia, jog įmonės buhalterinei apskaitai tvarkyti buvo samdomas buhalteris, jam jokie įtarimai dėl buhalterinių įrašų neteisingumo nėra pareikšti. Atkreipia dėmesį į tai, jog įnešdami į įmonės kasą pinigus, darbuotojai deklaruodavo, kad visi šie pinigai iš įmonės veiklos pajamų, todėl pajamuojant šiuos pinigus nėra sąmoningo apgaulingo apskaitos vedimo požymio. Teismo išvada, kad įmonėje pinigai buvo apskaitomi ne pagal jų gavimo faktą, o taikant piniginių lėšų apskaičiavimo metodiką, paneigia taip pat ir liudytojų parodymai. Be to, priešingai nei teigiama nuosprendyje, byloje nėra jokių duomenų, kad darbuotojams mokamo nuomos mokesčio bendrovė būtų neapskaičiuosi.

Apeliantas pažymi, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad UAB „K“ veikloje yra nustatyti pažeidimai dėl grynųjų pinigų apskaitos. Nurodo, kad apklausiant VMI specialistus teisme, nebuvo vieningos nuomonės dėl neva padarytų minėtų pažeidimų. Teismas, remdamasis specialisto išvada, nepagrįstai konstatavo, kad dėl galimų pažeidimų nėra galima nustatyti UAB „K“ veiklos ir jos turto. Teigia, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad įmonėje buvo priduodami visi gauti pinigai, o įmonėje esanti vidaus tvarka nesuteikė jokios galimybės nuslėpti iš įmonės veiklos gautas pajamas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Kolegijos nuomone, A. S. nuteistas pagrįstai, o nusikalstami veiksmai pirmosios instancijos teismo teisingai kvalifikuoti pagal BK 202 str. 1 d., 222 str. 1 d.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad A. S. veikoje nėra BK 202 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties elementų, nes UAB „K“ turėjo 2005-01-10 išduotą licenziją, suteikiančią teisę vežti keleivius lengvaisiais automobiliais, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad teikiant automobilio nuomos su vairuotoju paslaugas buvo vykdoma taksi veikla. Kolegija šiuos teiginius vertina nepagrįstais, prieštaraujančiais bylos faktiniams duomenims. Kaip seka iš bylos, UAB „K“ iš tikrųjų turėjo minėtą licenziją, tačiau, kaip nustatė skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, įmonėje dirbo 3 taksi automobiliai, atitinkantys taksi automobiliams keliamus teisės aktų reikalavimus ir dar 22 automobiliai, neatitinkantys minėtų reikalavimų, keleivius vežantys automobilio nuomos sutarties pagrindu. Šių aplinkybių kontekste vertinant teismo nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad UAB „K“ turima taksi licencija buvo tik priedanga vykdyti neteisėtą keleivių vežimo veiklą, visa įmonės veikla buvo nukreipta ne teisėtam taksi paslaugų teikimui, tačiau apeinant teisės aktų nustatytus reikalavimus, didžioji dalis įmonės pajamų buvo gauta ne iš 3 teisėtą taksi veiklą vykdžiusių automobilių, bet iš minėtų 22 automobilių. Taip pat atmestinas apelianto teiginys, kad atskiri teisės aktų pažeidimai - licenzijos kortelių neturėjimas, netinkamas automobilių įrengimas – buvo mažareikšmiai, užtraukiantys administracinę atsakomybę, kadangi teisėtą ir neteisėtą keleivių vežimo taksi automobiliais veiklą vykdžiusių automobilių santykis (3 prieš 22), vykdytos veiklos laikotarpis (teismas nustatė, kad veikla truko nuo 2009 metų, pats apeliantas skunde nurodo tokia veikla užsiėmęs nuo 2007 metų) bei pats pažeidimų pobūdis (veiklą vykdę automobiliai visiškai neatitinka taksi automobiliams keliamų reikalavimų, už veiklą gaunamų pajamų apskaita nevykdoma) neleidžia manyti, kad UAB „K“ pažeidimai vykdant šią veiklą buvo neatsargūs ir mažareikšmiai.

Apylinkės teismo nuosprendyje išsamiai ir detaliai išanalizuota, kodėl A. S. veika pripažinta nusikalstama. Pritartina pirmosios instancijos teismo teiginiui, kad UAB „K“, prisidengiant taksi veikla (kaip jau buvo nurodyta, įmonėje dirbo 3 taksi automobiliai), buvo sudaryta galimybė išvengti visų papildomų reikalavimų, susijusių su taksi organizavimu. Šiems 22 automobiliams licenzijų kortelės vežti keleivius nebuvo išduotos, automobiliai neįrengti kaip taksi (neįrengti taksi plafonai, taksometrai, automobiliai nepaženklinti privalomais taksi valstybiniais numeriais). Šių reikalavimų laikymasis neabejotinai pareikalautų papildomų išlaidų, be to, taksi veikla yra išsamiau reglamentuota teisės aktų bei griežčiau kontroliuojama. Tai, kad UAB „K“ teikiama paslauga savo esme atitiko keleivių vežimo taksi automobiliais veiklą, patvirtina nuosprendyje išdėstyti duomenys – tas pats trumpasis numeris 1445 (visiems 25 UAB „K“ automobiliams iškviesti), tai, kad operatorė, registruojanti iškvietimą, nepranešdavo apie nuomą, nederindavo kainos, su keleiviais nebūdavo sudaromos sutartys, naudojami plafonai, neatitiko standartų, kurie reglamentuojami LR Susisiekimo ministerijos 1998-11-24 įsakymu Nr. 461.

Tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde teigiama, kad automobilio pagal nuomos sutartis dirbo tam tikru laiku, keletą kartų per savaitę, todėl tokio pobūdžio santykiai reglamentuoti LR CK šeštosios knygos 4 dalies 28 skyriaus 5 skirsnyje. Tačiau tokie teiginiai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms ir yra kritiškai įvertinti skundžiamajame nuosprendyje. Pažymėtina, kad UAB „K“ faktiškai vykdyta veikla, jos turinys buvo keleivių vežimas (byloje nėra jokių duomenų, kad UAB „K“ turėjo krovininių automobilių ir teikė krovinių pervežimo paslaugas ar, kad keleiviai patys tam tikrą laiko tarpą galėtų vairuoti automobilius), o iš šios veiklos kylančius teisinius santykius reglamentuoja ne minėtos CK normos, o CK 6 knygos IV dalies XL skyriaus - „Vežimas“ nuostatos. CK 6.809 str. 1 d. nustatyta, kad pagal keleivio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja nuvežti keleivį į paskirties punktą, o jeigu keleivis perdavė bagažą – nugabenti bagažą į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti asmeniui; keleivis įsipareigoja sumokėti už vežimą nustatytą užmokestį, o jeigu perduotas bagažas – ir už bagažo vežimą. CK 6.807 nurodo, kad vežimo sąlygas nustato šis kodeksas, atskirų transporto šakų kodeksai ir kiti įstatymai, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys bei kiti transporto teisės aktai. Taigi, UAB „Kabrioletas“ veiklą vertinant CK institutų kontekste, taikytinos ne VK 6 knygos 4 dalies 28 skyriaus 5 skirsnyje, CK 6 knygos IV dalies XL skyriuje įtvirtintos nuostatos, kadangi UAB „Kabrioletas“ veikla buvo nukreipta būtent į keleivių vežimą.

Keleivių vežimą įstatymų leidėjas laiko veikla, reikalaujančia ypatingo reglamentavimo. Minėta, kad keleivių vežimo sąlygas detalizuoja transporto teisės aktai. 1997 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos įsakymu Nr. 130 patvirtintų keleivių ir bagažo vežimo kelių transporto taisyklių (toliau Taisyklės) 1.1 punkte nurodyta, kad taisyklės numato kelių transporto verslininkų, naudojančių transporto priemones keleiviams vežti, toliau vadinamų „vežėjais“, ir asmenų, besinaudojančių transporto priemonėmis, toliau vadinamais „keleiviais“, pareigas, teises ir atsakomybę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Kelių transporto kodekso 4 str. 2 d., šios taisyklės yra privalomos visoms savivaldybėms, visiems vežėjams, ekipažams ir keleiviams. Taisyklių 1.2 p. nustatyta, kad šios taisyklės yra taikomos keleivių vežimui autobusais, troleibusais ir maršrutiniais taksi Lietuvos Respublikos teritorijoje bei lengvaisiais automobiliais užsakomaisiais reisais Lietuvos Respublikos teritorijoje ir tarptautinio susisiekimo maršrutais. Jokie kiti teisės aktai nereglamentuoja keleivių vežimo paslaugų, todėl, remiantis sisteminiu metodu galima pagrįstai teigti, kad Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai numato dvi keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais formas: keleivių vežimą taksi ir keleivių vežimą lengvaisiais automobiliais užsakomaisiais reisais. Vadovaujantis Kelių transporto kodekso 8 str. 2 d., ir vienai, ir kitai keleivių vežimo formai reikalinga licencija, o keleivius vežantiems automobiliams taikomi didesni reikalavimai, kurių, kaip minėta, UAB „K“ automobiliai neatitiko. Kita vertus, teismas nenustatė, kad UAB „K“ būtų užsiėmęs antrąja keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais forma – keleivių vežimu lengvaisiais automobiliais užsakomaisiais reisais (kaip ši veikla yra apibrėžta Lietuvos Respublikos Kelių transporto kodekso 18 str. 4 d.), todėl UAB „Kabrioletas“ veiklą apylinkės teismas pagrįstai įvertino kaip keleivių vežimas automobiliais taksi.

Tokią išvadą, be kita ko, patvirtina ir Vilniaus apskrities mokesčių inspekcijos 2009-12-18 patikrinimo pažyma Nr. 1150-1, UAB „K“ versliška veikla vyko ilgiau nei 8 mėnesius, ne visos uždirbtos lėšos (apskaitos duomenimis 16091 Lt) buvo įneštos į bendrovės kasą (įnešta tik 2425 Lt), dalis pinigų į apskaitą įtrauktos nesant vykusių finansinių operacijų pateisinančių dokumentų.

Apeliantas, analizuodamas nusikaltimo, numatyto BK 202 str. sudėtį ir ją lygindamas su ATPK numatyta administracinio teisės pažeidimo sudėtimi, nurodo, kad baudžiamajai atsakomybei kilti būtina, jog vykdant veiklą būtų iš esmės pažeisti teisės aktų reikalavimai, jie buvo neesminiai, užtraukiantys ne baudžiamąją, o administracinę atsakomybę.

UAB „Kabrioletas“ turėjo licenziją. Tačiau, kolegija anksčiau išdėstytų argumentų pagrindu laiko, kad A. S. veiksmai užtraukia atsakomybę, būtent pagal BK 202 str. ir negali būti vertinami kaip administracinės teisės pažeidimas.

Taip pat atmestini A. S. argumentai, kuriais jis siekia išteisinimo dėl nusikaltimo, numatyto BK 222 str. 1 d., padarymo. Aukščiau išdėstyti teiginiai leidžia pagrįstai teigti, kad apeliantas, užsiimdamas keleivių vežimu, šią savo veiklą neteisėtai deklaravo kaip automobilių nuomos veiklą ir, būtent, keleivių vežimą slėpė už automobilių nuomos priedangos. Akivaizdu, kad toks sprendimas, kaip jau buvo nurodyta ir anksčiau, buvo priimtas siekiant finansinės naudos – vengiant didesnių išlaidų transporto aptarnavimo srityje (užsiimant legalia keleivių vežimo automobiliais taksi veikla dažnesni automobilių techninės apžiūros patikrinimai, be to, reikalingi specialūs numeriai, be kita ko, leidžiantys kontroliuoti šešėlinį taksi vežėjų verslą), siekiant sumažinti oficialias už šią veiklą gaunamas pajamas ir mokėti nuo pajamų priklausančius mokesčius (taksi automobiliuose būtina įrengti užplombuoti taksometrai, leidžiantys apskaityti iš keleivių gautas pajamas). Taigi, teismas, spręsdamas apie A. S. ir UAB „K“ inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 222 str. 1 d., požymių buvimą, atsižvelgė į minėtas aplinkybes (tikslą, dėl kurio buvo užsiimama neteisėta veikla, bei nusikaltimo darymo mechanizmą – keleivių pervežimo paslaugos buvo suteikiamos už mokestį, o pajamų gavimo faktus pagrindžiantys dokumentai buvo nerašomi tyčia, siekiant anksčiau minėtų tikslų) bei pagrįstai nustatė, šio nusikaltimo sudėties buvimą nuteistųjų veiksmuose, kam apeliacinės instancijos teismas pritaria.

Taigi, kolegijos nuomone, apylinkės teismas A. S. atžvilgiu priėmė pagrįstą nuosprendį, jį panaikinti ar pakeisti nėra pagrindo.

Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinis skundas yra pasirašytas A. S., tačiau įžanginėje dalyje nurodyta, jog apylinkės teismo nuosprendis skundžiamas abiejų nuteistųjų, t.y. A. S. ir juridinio asmens UAB „K“. Skundo motyvas, kad darbiniai santykiai su A. M., kuris buvo pripažintas juridinio asmens atstovu, pasibaigę, BPK 388 str. tvarka nuosprendį gali apskųsti nuteistasis A. S., nepagrįstas. Sutinkamai su minėtu įstatymu, juridinį asmenį galėtų atstovauti jo direktorius, jei pats nebūtų kaltinamuoju toje pačioje byloje. Šioje situacijoje, sutinkamai su BPK 312 str. 1 d., 323 str. 1 d. (LAT 2005-06-23 nutarimo „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 3 str.), skundo dalis, kuria ginčijama UAB „K“ kaltė bei prašoma juridinio asmens atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, paliekama nenagrinėta.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-04-01 nuosprendžio atmesti, skundo dalį dėl juridinio asmens UAB „K“ palikti nenagrinėta.