Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Henryta Gerdvilė, sekretoriaujant Reginai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorui Nerijui Gružauskui, nukentėjusiosios E. S. atstovui advokatui A. Jarašiui, kaltinamajam S. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, vedęs, nedirba, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. v. (duomenys neskelbtini), teistas 4 kartus, paskutinį kartą 2009-01-05 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 286 str., 18 MGL (2250 lt) bauda, bauda nesumokėta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio 2015-04-18 apie 11.30 val. Kėdainių mieste, (duomenys neskelbtini) konflikto metu tyčia vieną kartą delnu sudavė savo žmonai E. S. per pakaušį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Kaltinamasis S. S. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2015-04-18 apie 11.30 val. savo žmonos bute, (duomenys neskelbtini) su draugu gėrė alų. Grįžus žmonai E. S. į namus draugas iš karto išėjo iš buto. Tarp jo ir sutuoktinės E. S. kilo žodinis konfliktas, tada supykęs jis vieną kartą delnu sudavė savo žmonai E. S. į pakaušio sritį, mano, kad dėl to žmona galėjo jausti fizinį skausmą. Gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, atsiprašė nukentėjusiosios, su ieškiniu sutinka iš dalies. Mano, kad dėl šios jo veikos galėjo būti padaryta ne didesnė kaip 300 eurų neturtinė žala.

Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis prisipažino kaltu visiškai, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras bei gynėjo neturintis kaltinamasis (Lietuvos Respublikos BPK 273 str.).

Lietuvos Respublikos BPK 291 str. 2 d. tvarka išvardinti: tarnybinis parnešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kur matyti, kad 2015-04-18 13.39 val. buvo gautas pranešimas apie tai, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), E. S., suduodamas smūgius rankomis sumušė vyras S. S. ( b. l. 3-6); protokolas-pareiškimas, kuriame pareiškėja nurodė, kad 2015-04-18 apie 11.30 val. jos namuose, adresu (duomenys neskelbtini) tarp jos ir jos vyro S. S. virtuvėje kilo žodinis konfliktas, kurio metu S. S. delnu vieną kartą sudavė jai į pakaušio sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą ( b. l. 7); scenograma, iš kurios matyti, kad E. S. skambino bendrajam pagalbos centrui, nukentėjusioji iš karto po įvykio aplinkybes parodė analogiškas kaip ir vėliau paklausta liudytoja ( b. l. 14-15); įvykio vietos apžiūros protokolas, matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta - butas, (duomenys neskelbtini), kuriame buvo pavartotas smurtas E. S. atžvilgiu ( b. l. 16-20); specialisto išvada Nr. G1104/15(02) matyti, kad E. S. apžiūros metu sužalojimo žymių nenustatyta, tačiau jų nebuvimas, atsižvelgiant į praėjusį laiką, neatmeta traumos nurodytu laiku ir aplinkybėmis galimybės ( b. l. 23); Nukentėjusioji E. S. parodė, kad 2015-04-18 apie 11.30 val. jos namuose, adresu (duomenys neskelbtini) tarp jos ir jos vyro S. S. virtuvėje kilo žodinis konfliktas dėl to, kad ji į kriauklę išpylė iš talpos alų. Dėl tokių jos veiksmų S. S. susinervino ir delnu vieną kartą sudavė jai į pakaušio sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą ( b. l. 30-33); Liudytojų I. O. ir D. Š. apklausos protokolai (b. l. 34-37); Iš asmens blaivumo testo matyti, kad įvykio metu S. S. nustatytas 2,65 promilių girtumo laipsnis ( b.l. 38).

Motyvuojamoji dalis

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikaltimą. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusios atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimų padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimai prieš asmenį, t.y. nusikaltimai žmogaus sveikatai. S. S. uždraustus veiksmus atliko prieš šeimos narį - sutuoktinę, panaudodamas fizinį smurtą, nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltu pilnai prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę atsakomybe sunkinančia aplinkybe pripažintinas kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio, nes teismas daro išvadą, kad ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas nesunkus. Jis teistas 4 kartus, administracine tvarka baustas (b. l. 56-60, 71), nedirba, darbo biržoje neregistruotas, nuo 2009-09-25 iki 2013-01-22 buvo VšĮ Kėdainių PSPC priklausomybės ligų informacinėje grupėje, diagnozė: konsultavimas ir stebėjimas dėl sutrikimo vartojant alkoholį, VšĮ Kėdainių PSPC psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje neįrašytas (b. l. 74). Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis LR BK 54 str. 61 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ( BK 41str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, tikslinga jam skirti bausmę- laisvės apribojimą. Teismas mano, jog kaltinamajam atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, yra pagrindo už padarytą nusikaltimą skirti bausmę – laisvės apribojimą mažesnę už įstatyme numatytos bausmės vidurkį. Teismas mano, jog kaltinamajam bausmės tikslai bus pasiekti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d., 2 d., paskirtą bausmę subendrinti su 2009-01-05 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta – 18 MGL (2250 litų) bauda, visiško sudėjimo būdu (b.l.70).

Civilinis ieškinys. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitą, teismo įvertinti pinigais. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).

Nukentėjusioji E. S. prašo priteisti jai 500 eurų neturinės žalos atlyginimo, nurodė, jog buvo padarytas galvos srities sumušimas, sukeltas fizinis skausmas, buvo skirtas homeopatinis gydymas, patyrė fizinį ir psichinį sukrėtimą, pažeminimą, sutriko miegas. Kaltinamasis S. S. teisiamojo posėdžio pareiškė, kad jis civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo pripažįsta iš dalies, sutinka sumokėti 300 eurų. Mano, kad dėl jo padarytos veikos, suduoto vieno smūgio delnu 500 eurų yra per didelė. Teismui nustačius, kad E. S. dėl kaltinamojo S. S. nusikalstamų veiksmų patyrė fizinį skausmą, spręstina, jog ji turi teisę į patirtos neturtinės žalos atlyginimą. Bet koks trauminis poveikis žmogaus kūne yra skausmingas ir sukelia fizinį skausmą, o fizinio skausmo nukentėjusiai E. S. sukėlimas yra nustatytas specialisto išvada, todėl nustačius, jog nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, spręstinas jos dydžio klausimas. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios atstovas papildomai nurodė, jog Kėdainių rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla dėl E. S. ir S. S. santuokos nutraukimo. E. S. sugadino nukentėjusiajai santuokinį gyvenimą, kadangi jis nuolatos girtavo ir vartojo tiek fizinį, tiek psichinį smurtą, nukentėjusiajai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą pavertė landyne. LR CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. LR AT kasacinėje byloje Nr. 2K-68/2008 pažymėjo, jog deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė tuo stipriau ji ginama. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Teismas taip pat pažymi, kad negalima nustatyti nepagrįstai didelio, neteisingo ir neprotingo neturtinės žalos dydžio. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad neturtinės žalos dydžiu negalima piktnaudžiauti, nukentėjęs asmuo negali pralobti ir nepagrįstai atsidurti aiškiai daug geresnėje finansinėje situacijoje, negu buvo prieš nusikalstamos veikos padarymą. Nukentėjusioji nurodė, jog ji dėl įvykdyto nusikaltimo patyrė 500 eurų neturtinę žalą, tačiau, teismo manymu, E. S. ir jos atstovo nurodytas patirtos neturtinės žalos galutinis dydis neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų ir turi būti mažintinas. Sprendžiant atlygintinos neturtinės žalos dydžio klausimą, atkreiptinas dėmesys į tai, jog kaltinamasis tyčiniais veiksmais nukentėjusiajai tik sukėlė fizinį skausmą, sužalojimo žymių nustatyta nebuvo, gydymosi faktas nekonstatuotas, ji nepatyrė ypač didelio fizinio skausmo, to nepatvirtina ir specialisto išvada. Nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas tyčiniais veiksmais, jos fizinei ir psichinei sveikatai ilgalaikių ir negrįžtamų pakitimų nesukėlė, nukentėjusioji gali tęsti jai įprastą gyvenimo būdą. Teismas pažymi ir tai, kad reikalaudamas atlyginti neturtinę žalą, asmuo neturi turėti tikslo praturtėti iš to ar gauti finansinę naudą, todėl piniginės kompensacijos dydis žalai atlyginti, turi būti adekvatus iškilusioms pasekmėms, padarytoms nusikalstama veika. Nustatyta, kad kaltinamojo turtinė padėtis sunki, jis nedirba, savo turto neturi. Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra darbingas, uždarbiauja ir gauna pajamas. Todėl, teismo nuomone, jo turtinė padėtis iš dalies priklauso ir nuo jo paties, taigi, nėra aplinkybių, leidžiančių teigti, kad kaltinamojo turtinė padėtis ir ateityje bus sunki. Taigi visos minėtos aplinkybės leidžia teismui konstatuoti, kad LR CK 6.250 str. numatytiems neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijams atitinkantis ir neprieštaraujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, aktualiai Lietuvos teismų praktikai dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo šio pobūdžio bylose dėl fizinio skausmo sukėlimo, nukentėjusiosios E. S. patirtos neturtinės žalos dydis yra 250 eurų, kurį nukentėjusiajai turi atlyginti kaltinamasis S. S., likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

Daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti- nėra.

Tenkinamas nukentėjusiosios prašymas priteisti 300,00 eurų už advokato pagalbą. Byloje esantys pinigų priėmimo kvitai, patvirtina, kad tokia suma buvo sumokėta advokatui A. Jarašiui. Kadangi atstovavimo išlaidos nėra aiškiai per didelės, pagrįstos dokumentais, todėl prašymas tenkinamas ir iš S. S. priteistina prašoma suma (BPK 106 str. 2 d.).

Kardomoji priemonė. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 38 str., BPK 297 str. 302-303 str., 304 - 305 str., 307 str. 5 d., 254 str. 5 d., teismas

nusprendžia:

S. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą LR BK 140 str. 2 d. ir nubausti jį - laisvės apribojimu devyniems (9) mėnesiams įpareigojant jį nuo 22 val. iki 06 val. būti namuose (jei tai nesusiję su darbu), per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba būti registruotam darbo biržoje.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str. 1d. nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą šešiems (6) mėnesiams, įpareigojant jį nuo 22 val. iki 06 val. būti namuose (jei tai nesusiję su darbu), per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba būti registruotam darbo biržoje.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2015-04-18 iki 2015-04-20.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d., 2 d., paskirtą bausmę subendrinti su 2009-01-05 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta – 18 MGL (2250 litų) bauda, visiško sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės apribojimą šešiems (6) mėnesiams, įpareigojant jį nuo 22 val. iki 06 val. būti namuose (jei tai nesusiję su darbu), per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba būti registruotam darbo biržoje ir 18 MGL baudą (651,65 Eur ekvivalentas litais 2250,00).

Kardomąsias priemones, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti, kad S. S. per bausmės atlikimo laiką privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip juos vykdo.

E. S. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisti iš nuteistojo S. S. 250,00 eurų (du šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo, E. S. naudai, likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš nuteistojo S. S. 300,00 eurų (trys šimtus eurų) nukentėjusiajai E. S. išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.