Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

dalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, – pareiškėjui G. S.,

nedalyvaujant administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos - Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos įgaliotam atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pareiškėjo G. S. skundą dėl 2010-07-29 nutarimo skirti administracinę nuobaudą panaikinimo, administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010-07-29 Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko komisaro Arūno Atkočiūno nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. F 450125 G. S. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 134 str. 1 d., padarymą buvo paskirta administracinė nuobauda - 150 Lt bauda dėl Kelių eismo taisyklių 60 p. pažeidimo.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas pareiškėjui buvo surašytas ir administracinė nuobauda paskirta už tai, kad jis 2010-07-17 apie 10 val. 20 min. Kauno mieste, Žemaičių plente, ties pastatu Nr. 3, važiuodamas kaip keleivis automobilyje Audi – 100, nebuvo užsisegęs įrengto saugos diržo.

Pareiškėjo skundas tenkintinas, nutarimas skirti administracinę nuobaudą panaikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina (ABTĮ 57 str., 124 str. 1 d. 2 p. (iki 2011-01-01 galiojusi redakcija), ATPK 250 str. 1 p.).

Iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos (b.l. 21-25) duomenų visumos matyti, kad 2010-07-17 apie 10 val. 20 min. Kauno mieste, Žemaičių plente, ties pastatu Nr. 3 policijos pareigūnai sustabdė automobilį Audi-100, kuriame ant galinės sėdynės dešinėje pusėje sėdėjo pareiškėjas. Policijos pareigūnas įvykio dieną rašytame tarnybiniame pranešime (b.l. 24) nurodė, jog automobilį sustabdė todėl, kad ant galinės sėdynės sėdėję asmenys nebuvo užsisegę saugos diržų. Prijungtos administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A-5302-311/2010 duomenys patvirtina aplinkybę, kad automobilio Audi-100, kuriuo važiavo pareiškėjas, galininis bei galiniai šoniniai durelių stiklai yra užtemdinti. Šioje byloje esančiuose policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose taip pat nurodoma, jog automobilio sustabdymo priežastis buvo tai, kad ant galinės sėdynės sėdėję keleiviai nebuvo užsisegę saugos diržų. Teismui pateiktų pažeidimo protokolo bei nutarimo skirti administracinę nuobaudą (b.l. 22, 23) duomenys patvirtina, jog pareiškėjas atsisakė pasirašyti teisės pažeidimo protokolą, kuriame buvo nurodytas bylos nagrinėjimo laikas Institucijoje, administracinė nuobauda skirta jam nedalyvaujant, o nutarimo nuorašas išsiųstas neregistruotu paštu.

Kelių eismo taisyklių 60 p. įpareigojo pareiškėją, kuris važiavo transporto priemonėje kaip keleivis, važiuojant automobiliu, užsisegti saugos diržą. Atsakomybė už šio KET punkto pažeidimą numatyta ATPK 134 str. 1 d., nes už šį pažeidimą pareiškėjas galiojančių nuobaudų neturi (b.l. 25). Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas jam inkriminuojamo teisės pažeidimo iš esmės nepripažįsta, šį pažeidimą taip pat paneigė ir įvykio vietoje. Administracinio teisės pažeidimo padarymas Institucijoje pagrinde buvo įrodinėjamas administracinio teisės pažeidimo protokolo ir vieno policijos pareigūno tarnybinio pranešimo duomenimis. Šie duomenys iš esmės pripažįstami leistinais įrodymais, kuriais remiantis gali būti nustatomas administracinio teisės pažeidimo padarymas bei asmens kaltė (ATPK 256 str.), tačiau, teismas jų nelaiko pakankamu ir neginčijamu pagrindu išvadai, kad pareiškėjas buvo neužsisegęs įrengto saugos diržo (ATPK 257 str., ABTĮ 57 str.). Darydamas šią išvadą teismas taip pat vertina aplinkybes, jog automobilio stiklai tamsinti, pareiškėjas sėdėjo ant galinės sėdynės. Jokių kitų tiesioginių įrodymų, kuriais rėmėsi Institucijos pareigūnas, konstatuodamas, jog pareiškėjo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis, išskyrus policijos pareigūnų vizualaus stebėjimo rezultatus, kurie buvo užfiksuoti pažeidimo protokole bei viename tarnybiniame pranešime, teismui nebuvo pateikta, jų nėra ir Institucijos pateiktoje administracinio teisės pažeidimo byloje.

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str.). Įvertinęs pateiktų įrodymų visumą teismas konstatuoja, kad vertinant žmogaus poelgį kaip priešingą teisei, baudžiamojoje ir administracinėje teisėje naudojamas nusikaltimo arba pažeidimo sudėties modelis, remiantis kuriuo nustatoma neteisėtos veikos sudėtis kaltininko veikoje - t. y. įrodoma, jog asmens poelgiui yra būdingi visi atsakomybę nustatančiame įstatyme įtvirtinti draudžiamosios veikos požymiai. Teisės teorija numato, kad pažeidimo sudėties elementai yra: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė ir, nenustačius bent vieno pažeidimo sudėties elemento, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 str.). ATPK 250 str. 1 p. numato, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas ir kas kaltas jo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.). Dėl to būtina įvertinti aplinkybes, ar Institucijos surinkti įrodymai buvo pakankami siekiant neabejotinai nustatyti, kad pareiškėjo veiksmuose yra visi administracinio teisės pažeidimo sudėties privalomieji elementai. Teisės teorijoje vyrauja imperatyvi visuotinai pripažinta nuostata, kad visos iškilusios abejonės ir nepašalinti neaiškumai turi būti vertinami teisės pažeidimą padariusio asmens naudai, kadangi tiek skiriant administracines nuobaudas, tiek kriminalines bausmes, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcija. Teismas taip pat pabrėžia, kad įrodinėjimo teorijos principinės nuostatos reikalauja, kad teisės pažeidimą padariusio asmens kaltė (tuo pačiu ir pažeidimo sudėtis) būtų įrodyta neabejotinais bei neginčijamais įrodymais, kurie neduotų pagrindo atsirasti nei menkiausiai abejonei kaltumu (teisės pažeidimo sudėties buvimu), nes neįrodytas kaltumas yra prilyginamas įrodytam nekaltumui.

Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai (išskyrus liudytojus – įvykio vietoje buvusius policijos pareigūnus) nuosekliai parodė, kad pareiškėjas visą laiką miegojo ir jo saugos diržas buvo užsegtas. Šie liudytojai nuosekliai patvirtino aplinkybę, kad policijos pareigūnas ant galinės sėdynės sėdinčių asmenų saugos diržų padėtį patikrino įkišęs galvą pro kairės pusės automobilio dureles, kai buvo tikrinami vairuotojo dokumentai. Prieš pat policijos pareigūnui sustabdant automobilį, pareiškėjas dešinės pusės galinių durelių stiklo nenuleido, nes miegojo. Iš esmės analogiškus parodymus šie liudytojai davė ir Kauno miesto apylinkės teisme bei iš karto po įvykio rašytuose paaiškinimuose. 2010-08-26 įsitesėjusiu nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Kauno miesto apylinkės teismas konstatavo, kad policijos pareigūnai, prieš pradėdami stabdyti automobilį, kuriame važiavo pareiškėjas, objektyviai negalėjo matyti ant galinės sėdynės sėdinčių asmenų saugos diržų padėties, nes automobilio stiklai tamsinti, todėl atmetė policijos pareigūnų parodymus dalyje, kur jie nurodė, jog transporto priemonė buvo stabdoma dėl KET 60 p. pažeidimo. Tuo pačiu teismas pabrėžia, kad įvykio vietoje buvusių policijos pareigūnų parodymai yra prieštaringi ir nenuoseklūs. Pirminiuose tarnybiniuose pranešimuose, esančiuose administracinio teisės pažeidimo bylose dėl pažeidimų, numatytų ATPK 134 str. 1 d., 187 str. 2 d., padarymo jie nurodė, kad automobilį Audi-100 sustabdė dėl KET 60 p. pažeidimo. Vėliau jie nurodė kitą sustabdymo priežastį, kurios nebuvo pirminiuose tarnybiniuose pranešimuose, – buvo nusėdęs automobilio galas ir atsirado pagrindas įtarimui apie galimai gabenamą kontrabandą. Nagrinėjant pareiškėjo skundą teisme, policijos pareigūnai nurodė, jog prieš pat sustabdant automobilį Audi-100 pareiškėjas atidarė galinių dešinės pusės durelių stiklą ir buvo aiškiai matyti, kad jo saugos diržas neužsegtas, nors pirminiuose parodymuose šios, teismo manymu vienos iš esminių, aplinkybės jie nenurodė. Teismui pateiktų duomenų visuma nepatvirtino pareigūnų teiginių dėl galimai gabenamos kontrabandos, nes nėra jokių duomenų net apie automobilio bagažinės ar kitų vietų patikrinimą. Tuo pagrindu teismas konstatuoja, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašę ir administracinę nuobaudą skyrę Kauno apskrities VPK pareigūnai padarė nepagrįstą išvadą (neturėjo pakankamo pagrindo neginčijamų įrodymų), kad pareiškėjas važiavo neužsisegęs saugos diržo. Nei administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo Institucijoje metu, nei nagrinėjant pareiškėjo skundą Kauno apygardos administraciniame teisme, nebuvo surinktas pakankamas pagrindas neginčijamų įrodymų, patvirtinančių Institucijos pareigūnų išvadas, įtvirtintas teisės pažeidimo protokole (iš esmės įtarime asmeniui) bei nutarime skirti administracinę nuobaudą. Dėl šios priežasties teismas daro išvadą, kad vien tik policijos pareigūno tarnybinio pranešimo duomenys negali būti pakankamu pagrindu pareiškėjo skundui atmesti, nes surinktų duomenų visuma vis tiek duoda pakankamą pagrindą atsirasti pagrįstai abejonei (ABTĮ 57 str.). Kitų tiesioginių įrodymų (išskyrus protokolo ir tarnybinio pranešimo duomenis), patvirtinančių, kad pareiškėjas padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 134 str. 1 d., teismui pateikta nebuvo. Iš esmės liko nepaneigta pareiškėjo gynybos versija ir, tuo pačiu, jo skundo argumentai (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT 2008-02-08 nutartis administracinėje byloje Nr. N-444-153/2008 ir kt.). Iš to seka, kad nėra surinktas pakankamas pagrindas įrodymų padaryti išvadai, jog pareiškėjas padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, todėl teismas konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn jis patrauktas bei administracinė nuobauda jam paskirta nepagrįstai – t.y. nesurinkus pakankamo pagrindo neginčijamų bei patikimų įrodymų. Kadangi teismui iškilo pagrįsta abejonė dėl surinktų įrodymų patikimumo bei pakankamumo, administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, kaip nesant pareiškėjo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 134 str. 1 d., įvykio ir sudėties (ABTĮ 57 str., ATPK 250 str. 1 p.).

Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, jog ATPK 272 str. 1 d. numato imperatyvią nuostatą, kad administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Institucijos pareigūnas, prieš pradėdamas nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, turėjo pareigą įsitikinti, kad pareiškėjui laiku ir tinkamai buvo pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką Institucijoje. Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad šaukimas, informuojantis apie teismo posėdžio vietą ir laiką Institucijoje, pareiškėjui nebuvo įteiktas ir nėra jokių duomenų, jog toks šaukimas buvo siunčiamas. Dėl nurodytų priežasčių teismas konstatuoja, jog pareiškėjui buvo apribota galimybė pasinaudoti savo, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, teisėmis, numatytomis ATPK 272 str. 1 d.. Toks procesinis pažeidimas laikytinas esminiu ir sudaro savarankišką pagrindą skundžiamam nutarimui panaikinti (LVAT 2010-02-05 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N756-47/2010). Darydamas šią išvadą, teismas taip pat vertina ir tai, jog 2010-07-17 (pažeidimo protokolo surašymo data) pareiškėjui nustatytas sunkus girtumo laipsnis, jis buvo sulaikytas administracine tvarka, tarp jo ir Institucijos pareigūnų įvyko konfliktas (prijungtos administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A-5302-311/2010 duomenys). Teismas nelaiko tinkamu pranešimu apie bylos nagrinėjimą, kai sulaikytam ir visiškai girtam asmeniui apie tai pasakoma žodžiu bei nurodoma procesiniame dokumente, kurio pareiškėjas net nepasirašė (ABTĮ 57 str.). Kitus pareiškėjo argumentus dėl nutarimo skirti administracinę nuobaudą panaikinimo teismas laiko pertekliniais, neesminiais, todėl jų nedėsto ir neanalizuoja.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti 2010-07-29 Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko komisaro Arūno Atkočiūno nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. F 450125 G. S. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 134 str. 1 d., padarymą buvo paskirta administracinė nuobauda - 150 Lt bauda dėl Kelių eismo taisyklių 60 p. pažeidimo, ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nesant G. S. veiksmuose pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.