- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-17
- Bylos Nr.
- 2S-713-324/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-01032-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- N. S.
- Ieškovas
- D. S.
- Kategorijos
- 99.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės N. S. atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-55-805/2014 pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovei N. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausančio turto padalijimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Prienų rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovei N. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausančio turto padalijimo.
Atsakovė N. S. pareiškė priešieškinį ieškovui D. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Su priešieškiniu atsakovė pateikė teismui prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo, kurį grindė sunkia turtine padėtimi (gaunamas darbo užmokestis skiriamas pragyvenimui, nekilnojamojo turto ir vaikų išlaikymui). Nurodė galinti sumokėti tik 1 000 Lt žyminį mokestį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Prienų rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 7 d. nutartimi iš dalies patenkino atsakovės prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo. Nustatė atsakovei 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos primokėti 1 000 Lt dydžio žyminį mokestį, pateikiant teismui tai patvirtinančius įrodymus, atidedant likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Sprendė, kad atsakovės pateikti duomenys apie jos gaunamas vidutines darbines pajamas (3 557 Lt) leidžia pagrįstai manyti, jog atsakovės turtinė padėtis nėra tokia bloga, kad būtų pagrindas atidėti jai visos likusios nesumokėtos žyminio mokesčio dalies sumokėjimą. Atsižvelgęs į šalių turimo materialaus ir nematerialaus dalintino turto vertę, į tai, kad šeimoje nėra nepilnamečių vaikų ir kitų išlaikytinių, atsakovė nesikreipė dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, nepateikė duomenų apie turimas santaupas ir indėlius, įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes dėl nekilnojamojo turto išlaikymo, padarė išvadą, jog atsakovės gaunamos pajamos yra pakankamos papildomai primokėti 1 000 Lt žyminio mokesčio dalį, atidedant likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė nurodo, kad nutartis neteisėta ir nepagrįsta.
Teismas, spręsdamas žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą, yra nenuoseklus. Teismas nurodė, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugo konvencijos 6 ir 13 straipsniuose bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmoje dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba ir, kad ši teisė turi būti realizuojama CPK nustatyta tvarka. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, nurodyto CPK 80 straipsnyje, sumokėjimas. Atsakovė nevengia sumokėti žyminio mokesčio, tačiau, vadovaudamasi CPK 84 straipsnio nuostatomis, prašo jį atidėti. Prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nėra netinkamas teisių realizavimas.
Nepagrįsta išvada, kad atsakovė nepateikė visų reikalingų dokumentų apie jos turimas pajamas. Teismui yra pateikti visi dokumentai, patvirtinantys atsakovės gaunamas pajamas, turimą nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą. Jeigu atsakovė turėtų santaupų kredito įstaigose, šios santaupos būtų įtrauktos į dalintino turto balansą.
Nevertinta, kad šioje byloje N. S. yra atsakovė, t. y. ne ji inicijavo santuokos nutraukimo procesą, todėl yra nepasiruošusi ir neturi galimybių šiai dienai sukaupti tiek pinigų, kad galėtų sumokėti teismo prašomą žyminio mokesčio dalį – 1 000 Lt. Tam, kad išvengti didelių bylinėjimosi išlaidų, atsakovė siūlė ieškovui ginčą išspręsti taikiai ir nutraukti santuoką šalių sutarimu (tai patvirtina byloje esanti atsakovės parengta sutartis).
Neatsižvelgta, kad nors atsakovės gaunamos pajamos yra apie 3 500 Lt per mėnesį, ji beveik pusę šių pajamų kas mėnesį skiria užsienyje besimokančiai dukteriai, taip pat kas mėnesį moka bendrovei, teikiančiai interneto paslaugas adresu (duomenys neskelbtini), o kitą dalį pajamų išleidžia pragyvenimui (išlaidos pragyvenimui yra didesnės nei paprastai, nes atsakovė dėl ieškovo pakeistų spynų gyvena ne namuose, kuriuose liko ir jos visi asmeniniai daiktai).
Nepagrįstai spręsta, kad aplinkybė, jog atsakovė nesinaudoja valstybės skiriamu advokatu, t. y. nemokama teisine pagalba, reiškia, kad ji gali iš karto sumokėti 2 000 Lt. Pagal atsakovės gaunamas pajamas ir turimą turtą ji negautų nemokamos teisinės pagalbos, nes, priimant sprendimą teikti nemokamą teisinę pagalbą, nevertinamos asmens patiriamos išlaidos.
Neatsižvelgta, kad ieškovui teismas atidėjo žyminio mokesčio sumokėjimą.
Prašo panaikinti nutartį, klausimą išspręsti iš esmės ir visiškai patenkinti atsakovės prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo nutarties nekeisti. Nurodo, kad atsakovė gauna apie 3 500 Lt pajamas, gerokai viršijančias Lietuvos Respublikos gyventojų vidutines pajamas. Iš šių pajamų atsakovė prie būsto išlaikymo praktiškai neprisideda, ji moka tik už interneto ryšį, kitus namo išlaikymo mokesčius moka ieškovas. Atsakovė visą savo darbo užmokestį išleidžia išskirtinai tik savo poreikių tenkinimui. Šalių dukrai I. S. šiuo metu yra 26 metai. Nepaisant to, kad ieškovas nebeturi pareigos išlaikyti dukterį, jis vis tiek prisideda prie jos išlaikymo. Dukra niekuomet praeityje nereiškė pretenzijų dėl per mažo išlaikymo iš ieškovo skyrimo. Aplinkybė, kad atsakovė gera valia praeityje teikė dukteriai pinigus, nėra pagrindas teigti, jog ji, praėjus pusei metų nuo šių sumų mokėjimo, negali sumokėti žyminio mokesčio. Be to, pavedimai už mokslus buvo atlikti dukters atostogų metu, todėl nėra suprantama šių pinigų mokėjimo paskirtis. Dukters kelionių išlaidų padengimas (pavedimas „už paryžių“) nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovės finansinė padėtis yra prasta. Atsakovė taip pat pridėjo tris pavedimų kopijas „už graikiją“, kuomet duktė pagal mainų programą universitete buvo išvykusi studijuoti į Graikiją. Ieškovo žiniomis, už mokslą Graikijoje nereikėjo mokėti, dukra papildomai gavo stipendiją studijuoti užsienyje, I. S. nebuvo pareiškusi pretenzijų dėl išlaikymo jai priteisimo. Šie pavedimai buvo atlikti prieš kelis metus, todėl jie nesusiję su dabartine atsakovės turtine padėtimi. Šalių namo spynos nėra pakeistos, atsakovė gali gyventi savo namuose. Faktas, kad atsakovė į dalintino turto balansą neįtraukė santaupų ar indėlių, nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovė neturi santaupų, nes tai ji galėjo sąmoningai nutylėti. Iš atsakovės pateiktų elektroninės bankininkystės išrašų apie dukrai atliktus pavedimus matyti, kad atsakovė per mėnesį atlikdavo 12 000 Lt vertės pavedimus. Tai rodo, jog ji turėjo ir galbūt iki šiol turi santaupų banke. Aplinkybė, kad atsakovė pateikė taikos sutartį, kuri yra išskirtinai tenkinanti tik jos interesus ir nebuvo derinta su ieškovu, nėra pagrindas teigti, kad bylą buvo bandyta spręsti taikiai. Šalių turtinė padėtis iš esmės skiriasi, nes ieškovas be kitų išlaidų patiria ir šalims priklausančio būsto išlaikymo išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria tik iš dalies patenkintas atsakovės prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą ir ji įpareigota sumokėti dalį už priešieškinį mokėtino žyminio mokesčio, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad, pateikdama priešieškinį, atsakovė sumokėjo 1 000 Lt žyminį mokestį ir, motyvuodama sunkia turtine padėtimi (gaunamas darbo užmokestis skiriamas pragyvenimui, nekilnojamojo turto ir vaikų išlaikymui), prašė atidėti kitos žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, kad atsakovės turtinė padėtis nėra tokia bloga, kad būtų pagrindas jai atidėti visos likusios nesumokėtos žyminio mokesčio dalies sumokėjimą, įpareigojo atsakovę primokėti 1 000 Lt dydžio žyminį mokestį.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šia apylinkės teismo išvada.
Pagal CPK 84 straipsnį teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo turi teisę atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Šios įstatymo nuostatos tikslas yra išimtinais atvejais, kai asmuo dėl tam tikrų objektyvių priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį kreipimosi į teismą dieną, tačiau pagal byloje esančius duomenis yra pagrindo manyti, kad jis galės sumokėti žyminį mokestį per ilgesnį laikotarpį, įstatymo nustatytą prievolę sumokėti žyminį mokestį atidėti tam tikram terminui. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo sukaupti reikiamą sumokėti sumą.
Pareiga įrodyti žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo būtinumą tenka prašymą pateikusiam asmeniui (CPK 12, 178 str.). Apie fizinio asmens turtinę padėtį galima spręsti iš jo turimo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, piniginių lėšų, gaunamo darbo užmokesčio bei kitokio pobūdžio pajamų, turimų indėlių, santaupų, todėl asmuo, prašantis atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, turi teismui pateikti atitinkamus duomenis, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie pagrindo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą buvimą.
Apeliantė, prašydama atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, pateikė 2013 m. gruodžio 17 d. pažymą apie jai priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, iš kurios matyti, kad vidutinės atsakovės pajamos sudaro 3 558 Lt. Atsakovė prie prašymo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo nepridėjo įrodymų pagrįsti teiginiams apie išlaidas nekilnojamajam turtui ir vaikams išlaikyti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovės pateikti duomenys nesudaro pagrindo jos turtinę padėtį vertinti kaip sunkią. Su atskiruoju skundu atsakovė pateikė mokėjimo nurodymus, kurie, atsakovės nuomone, pagrindžia jos išlaidas, turimas nekilnojamajam turtui ir vaikams išlaikyti. Iš pateiktų duomenų matyti, kad atsakovės nekilnojamojo turto išlaikymo išlaidos apsiriboja ryšio paslaugų apmokėjimu, todėl šios išlaidos, lyginant jas su gaunamų pajamų dydžiu, vertintinos kaip nedidelės. Atsakovės 2011 m. spalio mėnesį ir 2013 m. rugpjūčio mėnesį atlikti mokėjimo pavedimai, kuriais šiuo metu 26 metų amžiaus dukrai I. S. pervesta po 12 000 Lt, nepagrindžia atskirojo skundo argumento, kad atsakovė kiekvieną mėnesį beveik pusę savo pajamų skiria dukrai išlaikyti. Pažymėtina, kad šalių visi trys vaikai yra pilnamečiai, todėl šalys nebeturi pareigos teikti jiems išlaikymo, o savanoriškas paramos suaugusiems vaikams teikimas negali būti pripažįstamas objektyvia priežastimi, dėl kurios šalies turtinė padėtis turėtų būti vertinama kaip sunki. Atsakovė taip pat nepateikė įrodymų, jog pragyvenimui ji išleidžianti neproporcingai dideles gaunamoms pajamoms sumas. Atsižvelgiant į atsakovės darbo užmokesčio dydį, aplinkybę, jog atsakovė neįrodė, kad gaunamas pajamas ji skiria ne tik savo poreikių tenkinimui, kaip nepagrįstas atmestinas atskirojo skundo argumentas, jog atsakovė neturi galimybių sukaupti tiek pinigų, kad galėtų sumokėti teismo prašomą žyminio mokesčio dalį – 1 000 Lt.
Nustačius, jog atsakovės gaunamos pajamos yra pakankamos pirmosios instancijos teismo nustatytai žyminio mokesčio daliai sumokėti, neturi teisinės reikšmės atskirojo skundo argumentai dėl visų duomenų apie turimas pajamas pateikimo, santaupų neturėjimo, taip pat aplinkybė, jog ne atsakovė inicijavo santuokos nutraukimo procesą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų detaliau nepasisako.
Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Kadangi atsakovė turi galimybę sumokėti pirmosios instancijos teismo nustatytą žyminio mokesčio dalį, įpareigojimas tai padaryti negali būti traktuojamas kaip užkertantis kelią atsakovei ginti pažeistas teises. Atsižvelgiant į tai, kaip nepagrįstas atmestinas atskirojo skundo argumentas dėl pirmosios instancijos teismo nenuoseklumo, sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą.
Atsakovė teisingai nurodo, kad nesinaudojimas valstybės skiriamu advokatu ne visuomet reiškia gerą asmens turtinę padėtį, tačiau nagrinėjamu atveju nustačius, kad atsakovės turtinė padėtis yra pakankamai gera, sutikimas su šiuo atskirojo skundo argumentu nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismui nutartį vertinti kaip nepagrįstą.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad ieškovo prašymo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo patenkinimas sudaro pagrindą patenkinti tapatų atsakovės prašymą. Kaip minėta, dėl prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą pagrįstumo teismas sprendžia atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad ieškovo turtinės padėties įvertinimas neturi įtakos atsakovės turtinės padėties vertinimui, todėl, nustačius, kad ieškovo ir atsakovės turtinė padėtis yra nevienoda, nėra pagrindo priimti tapatų procesinį sprendimą žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimu.
Vadovaujantis išdėstytais motyvais, apeliacine tvarka peržiūrima nutartis nekeistina.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 7 d. nutartį.