Telšių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. A. ieškinį atsakovei K. A. pareikštą dokumentinio proceso tvarka, dėl skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. birželio 27 d. teisme gauti motyvuoti atsakovės prieštaravimai dėl Telšių apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. priimto preliminaraus sprendimo. Prieštaravimuose atsakovė nurodo, kad atsakovės atžvilgiu pareikštas ieškinys grindžiamas iš esmės tik ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, kurios yra neteisingos, todėl nėra pagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais. Nurodo, kad atsakovė jokių lėšų ieškovės paskolinti neprašė, todėl ieškovės teiginys apie buvusį žodinį susitarimą yra išgalvotas. Tai, kad jokio piniginių lėšų skolinimosi susitarimo nebuvo, patvirtina aplinkybė, jog ieškovė nepateikė kredito ar paskolos dokumento arba bent jau skolos lapelio. Nurodo, kad ieškovė tokio dokumento pateikti negali, kadangi neturi, nes atsakovė iš ieškovės nieko nesiskolino. Ieškovė yra buvusi verslininkė, tad jai tikrai žinoma, jog pinigų paskolinimas negali būti patvirtinamas žodiniu susitarimu, o turi būti surašomas rašytinis pinigų paskolinimo dokumentas. Atsakovė neginčija, kad ieškovė padarė mokėjimo pavedimus už atsakovei priklausiusio buto komunalinius mokesčius, tačiau nurodo, kad reikia atkreipti dėmesį, jog tuo metu atsakovė gyveno su ieškovės sūnumi M. A. ir vedė bendrą ūkį. Taigi, faktinė situacija buvo tokia, kad ieškovė ne paskolino ar sudarė kokį tai susitarimą su atsakove dėl piniginių lėšų paskolinimo, tačiau sumokėjo mokesčius už atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto komunalines paslaugas, kuriomis naudojosi ne tik atsakovė, bet ir ieškovės sūnus. Vien ta aplinkybė, kad ieškovė sumokėjo už atsakovei priklausančio buto privalomus mokėti mokesčius tuo metu, kai atsakovė dar nebuvo susituokusi, nepatvirtina aplinkybės, kad atsakovė ir ieškovės sūnus nevedė bendro ūkio ir kartu nemokėjo įvairių mokesčių už paslaugas bei įsigytas prekes. Darytina išvada, kad ieškovė sumokėjo ieškinyje reikalaujamą sumą be atsakovės sutikimo, nes šią sumą turėjo sumokėti atsakovės sutuoktinis, nes tik jam buvo žinoma atsakovės banko sąskaita. Akivaizdu, kad atsakovė negalėjo žodiniu susitarimu nurodyti mokėtinas sumas, kurios buvo sumokėtos skirtingas paslaugas suteikusioms įmonėms bei nurodyti savo sąskaitos numerį.

2019 m. liepos 19 d. teisme gautas atsiliepimas į prieštaravimus, kuriame ieškovė nurodo, kad atsakovė sąmoningai klaidina teismą, nurodydama neatitinkančias tikrovės ir su logika nesuderinamas faktines aplinkybes apie ieškovės sumokėtas jos skolas už buto priežiūros ir komunalinius mokesčius. Nurodo, kad apie buto komunalinių mokesčių skolas ieškovė sužinojo ne iš savo sūnaus, o iš pačios atsakovės, kai atsitiktinai pamatė atsakovės rankose uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mažeikių šilumos tinklai“ gautą pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl praėjusio šildymo sezono metu susikaupusios skolos išieškojimo. Tuomet tik tarp bylos šalių vykstant pokalbiui dėl galimų didesnių išlaidų teisminiam ginčo nagrinėjimui atsakovė paprašė ieškovės paskolinti pinigines lėšas visoms buto priežiūros ir komunalinių mokesčių skoloms padengti, pažadėdama pinigines lėšas grąžinti pagerėjus jos finansinei būklei. Būtent dėl šio atsakovės prašymo ieškovė, gavusi iš atsakovės visus reikiamus duomenis apie kreditorius bei susikaupusias skolas, ir atliko teismui su ieškiniu pateiktus pavedimus. Kad atsakovės prašymu ieškovės padengtos buto priežiūros ir komunalinių mokesčių skolos susidarė dar iki atsakovės pažinties su ieškovės sūnumi manytina pagrindžia vien skolų dydis, šių skolų sumokėjimo laikas, taip pat atsakovei priklausiusio buto plotas. Akivaizdu, kad ieškovės sumokėtos skolos per 1 ar 2 vasaros mėnesius jokiu būdu negalėjo susidaryti, o susikaupė tuo metu, kai ieškovės sūnus ir atsakovė nebuvo dar net pažįstami. Taip pat aprašomas aplinkybes patvirtina ir pridėti bylos šalių elektroniniai laiškai, iš kurių vėlgi aiškiai matyti, kad būtent bylos šalys, o ne ieškovė su sūnumi, bendravo dėl atsakovės skolų padengimo ir jų sumažinimo. Butas tuo metu asmeninės nuosavybės teise priklausė tik atsakovei.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Audrius Karpinskas papildomai paaiškino, kad maždaug 2014 m. rugsėjo mėnesio pradžioje atsakovė paprašė ieškovės paskolinti pinigines lėšas susikaupusiems komunaliniams mokesčiams apmokėti. Ieškovė atsakovės prašymu atliko mokėjimo pavedimus. Tarp šalių iš esmės buvo tariamasi, kad ieškovė paskolins lėšas, o ne padovanos, todėl susidarė paskolos teisiniai santykiai. Ieškovei pareikalavus grąžinti paskolintas lėšas atsakovė atsisakė tai padaryti, todėl kreipėsi į teismą. Mano, kad teismas preliminarų sprendimą turėtų palikti nepakeistą.

Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistu.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad butas esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2009 m. rugsėjo 22 d. iki 2016 m. rugsėjo 28 d. asmeninės nuosavybės teise priklausė atsakovei K. A.. Šios aplinkybės neginčija ir atsakovė. Iš ieškovės Z. A. pateiktų banko sąskaitos išrašų akcinėje bendrovėje SEB bankas, matyti, kad ieškovė 2014 m. rugsėjo 15 d., mokėjimo nurodymais Nr. 327, 328 ir 329 atliko 3 piniginių lėšų pavedimus komunalines paslaugas teikiančioms bendrovėms: UAB „Mažeikių vandenys“; UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ ir UAB „Admituras“. Mokėjimo nurodymu Nr. 327 ieškovė pervedė UAB „Mažeikių vandenys“ 263,92 Eur (911,27 Lt) sumą, šio mokėjimo paskirtyje ir ties kliento kodo grafa ieškovė Z. A. nurodė kliento kodą gavėjo informacinėje sistemoje – 9531590, taip pat mokėjimo paskirtyje nurodė: 2014-08; K. R.; (duomenys neskelbtini). Mokėjimo nurodymu Nr. 328 ieškovė pervedė UAB „Mažeikių vandenys“ 22,75 Eur (78,56 Lt) sumą, šio mokėjimo paskirtyje ir ties kliento kodo grafa ieškovė Z. A. nurodė kliento kodą gavėjo informacinėje sistemoje – 9531590, taip pat mokėjimo paskirtyje nurodė: 173; 21,36; 2014-08; K. R.; Draugystės 16-22, Mažeikiai; 22,95; 315; 310; 34,25; 177. Mokėjimo nurodymu Nr. 329 ieškovė pervedė UAB „Admituras“ 83,16 Eur (287,14 Lt) sumą, šio mokėjimo paskirtyje ieškovė Z. A. nurodė: už K. R., sąskaitos Nr. 1408/9531590, adresas Draugystės 16-22, Mažeikiai.

Byloje taip pat pateikti 2014 m. rugsėjo 15 d. ieškovės ir atsakovės susirašinėjimo elektroniniu paštu fragmentai, iš kurių matyti, kad 2014 m. rugsėjo 15 d. buvo kalbama apie komunalinių mokesčių mokėjimą, galimybę nusirašyti delspinigius, klausiama apie abonentinį numerį. Iš 2019 m. vasario 28 d. pasiūlymo – reikalavimo Nr. 2762 nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į atsakovę siūlydama (reikalaudama) per 10 dienų nuo minėto pasiūlymo (reikalavimo) įteikimo dienos sumokėti ieškovei skolą. Matyti, kad kartu su šiuo pasiūlymu – reikalavimu, atsakovei buvo pateikti ir mokėjimo nurodymai Nr. 327, Nr. 328 ir Nr. 329.

Pažymėtina, jog civilinis procesas grindžiamas ginčo šalių dispozityvumo, rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Dispozityvumo principas reiškia, jog šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. Aiškinant įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas CPK 185 straipsnyje, svarbu pažymėti, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle; kad teismas civiliniame procese įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje; kad teismo įsitikinimo laipsnis ar kriterijai pagal CPK nekonkretizuoti; kad pagal įrodinėjimo procese CPK įtvirtintą supratimą faktas vertinamas kaip įrodytas, jeigu taip sprendžiama protingo žmogaus požiūriu: faktas pripažintinas įrodytu esant visiškam arba beveik visiškam vidiniam teismo įsitikinimui. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas turi pagrindą konstatuoti byloje reikšmingų aplinkybių egzistavimą arba neegzistavimą (CPK 177 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamų faktinių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad neginčytinai nustatyta, jog ieškovė Z. A. sumokėjo už atsakovei K. A. (R.) asmeninės nuosavybės teise priklausiusio buto susidariusias skolas komunalinių paslaugų teikėjams, šios aplinkybės neginčija ir pati atsakovė, tačiau teigia, kad ji pinigų paskolinti ir susidariusias skolas apmokėti ieškovės neprašė.

Pažymėtina, jog CK 6.101 straipsnio 4 dalyje reglamentuojami atvejai, kai reikalavimo teisė pereina kitam asmeniui įstatymų pagrindu. Šioje teisės normoje nustatyta, kad reikalavimo teisė pereina kitam asmeniui įstatymų pagrindu šiais atvejais: 1) kai įvyksta universalus kreditoriaus teisių perėmimas; 2) kai teismo sprendimu kreditoriaus teisės perkeliamos kitam asmeniui, jeigu šią galimybę numato įstatymai; 3) kai skolininko laiduotojas arba įkaito davėjas, kurie nėra užtikrintos prievolės šalys, prievolę įvykdo už skolininką; 4) kai regreso tvarka draudimo įmonei pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku, atsakingu už draudžiamąjį įvykį; 5) kitais įstatymų nustatytais atvejais. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.101 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas nebaigtinis sąrašas atvejų, kai reikalavimo teisė pereina kitam asmeniui įstatymų pagrindu. Vienas tokių atvejų yra nustatytas CK 6.50 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę už skolininką, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku.

Pagal CK 6.50 straipsnio 2 dalį kreditorius negali priimti prievolės įvykdymo iš trečiojo asmens, jeigu skolininkas pranešė kreditoriui prieštaraująs tokiam įvykdymui, išskyrus šio kodekso 6.51 straipsnio 1 dalyje nustatytą atvejį. Nagrinėjamos bylos kontekste konstatuotina, kad šis atvejis nepatenka į CK 6.51 straipsnyje įtvirtintas išimtis.

Pažymėtina, kad kai trečiasis asmuo įvykdo prievolę už skolininką, tai reikalavimo teisė pereina šiam asmeniui įstatymų pagrindu ir tam sudaryti sutarties nereikia. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Taigi, pagal bendrąją taisyklę skolininko sutikimas dėl reikalavimo teisės perleidimo nėra reikalingas, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis. Antai CK 6.101 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendrosios taisyklės išimtis, kad be skolininko sutikimo kreditoriui draudžiama perleisti reikalavimą, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę. Nagrinėjamos bylos atveju nenustatyta, kad komunalinių paslaugų teikėjai su atsakove būtų nusistatę sąlygą, kad susidarius įsiskolinimui, prievolę komunalinių paslaugų teikėjams įvykdys tik pati atsakovė asmeniškai, todėl šiuo atveju galioja bendrosios taisyklės, kad skolininko sutikimas, jog už jį prievolę įvykdys trečiasis asmuo, nėra būtinas.

Šiuo atveju nėra ginčo, kad atsakovės K. A. (R.) susidariusias prievoles komunalinių paslaugų teikėjams įvykdė trečiasis asmuo – ieškovė Z. A.. Nors atsakovė neigia prašiusi ieškovės sumokėti už ją skolas, ar žinojusi, kad ieškovė, o ne jos būsimas sutuoktinis, t. y. ieškovės sūnus, sumokėjo susidariusias skolas, tačiau kaip matyti iš byloje esančių susirašinėjimų elektroniniu paštu fragmentų, atsakovė su ieškove 2014 m. rugsėjo 15 d. kalbėjo apie komunalinių mokesčių sumokėjimą, galimybę nusirašyti delspinigius sumokėjus visą skolą, taip pat atsakovės buvo teiraujamasi jos mokėjimo už elektrą knygelės numerio. Šiuose laiškuose minima, kad ieškovė atskirai mokėjo UAB „Mažeikių vandenys“, UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ ir UAB „Admituras“.

Atsižvelgus į tai, teiginiai, jog atsakovė iki 2019 m. vasario 28 d. pasiūlymo – reikalavimo Nr. 2762 gavimo dienos apskritai nežinojo, jog skolas padengė ieškovė, atmestinas kaip nepagrįstas. Be to, pažymėtina ir tai, kad 2014 m. rugsėjo 15 d., t. y. kai ieškovė apmokėjo susidariusias skolas komunalinių paslaugų teikėjams, butas, esantis Draugystės g. 16-22, Mažeikiai, asmeninės nuosavybės teise priklausė išimtinai atsakovei. Santuoka su ieškovės sūnumi sudaryta tik praėjus kuriam laikui po minėtų skolų apmokėjimo.

Paminėtina, kad Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kito asmens prievolės įvykdymas už skolininką, nepažeidžiant įstatyme įtvirtintų apribojimų, yra pradinio kreditoriaus reikalavimo pasibaigimo pagrindas, skolininkui prievolė (ir visos iš šios prievolės atsiradusios papildomos teisės ir pareigos) nepasibaigia – jis ją turi įvykdyti trečiajam asmeniui. Taigi, nagrinėjamu atveju, ištyrus byloje esančius įrodymus, įvertinus proceso šalių duotus paaiškinimus bei atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė Z. A. yra įvykdžiusi atsakovės K. A. (R.) pinigines prievoles UAB „Mažeikių vandenys“, UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ ir UAB „Admituras“, iš viso 369,84 Eur sumoje, atsakovė šį įvykdymą priėmė, todėl laikytina, kad ieškovei perėjo pradinių kreditorių teisės, susijusios su atsakove (CK 6.50 straipsnio 3 dalis).

Atsakovė taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2019 m. birželio 13 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas 8 Eur žyminis mokestis ir 650 Eur advokato pagalbos išlaidos, kurias sudaro 250 Eur už ieškinio dokumentinio proceso tvarka parengimą, 200 Eur už atsiliepimo į atsakovės prieštaravimus parengimą ir 200 Eur už atstovavimą nagrinėjant bylą teismo posėdžiuose.

Nagrinėjamu atveju, advokato užmokestis už procesinių dokumentų parengimą neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, nustatytų maksimalių dydžių, todėl šios išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovės.

Vis tik, vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 punktu už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą maksimalus priteistinas dydis siekia 96,17 Eur, tuo tarpu ieškovė už advokato atstovavimą teismo posėdyje, kuris truko 48 min. prašo priteisti 200 Eur, kuris viršija Rekomendacijose įtvirtintus maksimalius dydžius, todėl ši suma mažintina ir už ieškovės atstovavimą teismo posėdyje iš atsakovės priteistina 96,17 Eur.

Iš viso ieškovei iš atsakovės priteisina 554,17 Eur bylinėjimosi išlaidų (8 Eur + 450 Eur + 96,17 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 262, 428, 429, 430 straipsniais, teismas

nusprendžia:

preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės K. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei Z. A., a. k. (duomenys neskelbtini)

- 369,83 Eur (tris šimtus šešiasdešimt devynis eurus 83 ct) skolos;

- 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. birželio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

- 8 Eur (aštuonis eurus) žyminio mokesčio ir 546,17 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt šešis eurus 17 ct) advokato pagalbos išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.