Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui B. J. J., jo atstovei advokatei L. M.,

teismo posėdyje išnagrinėjo B. J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. J. J. 2014 m. spalio 16 d., 22.41 val., Šiauliuose, Vytauto g. (duomenys neskelbtini) namo, automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį „Hyundai Tucson“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas tiesiai, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė šalia stovintį automobilį bei jį apgadino.

Be to B. J. J. buvo surašytas ATPK protokolas dėl to, kad jis sukėlęs eismo pasišalino iš eismo įvykio vietos pažeisdamas Keliu eismo taisykles (toliau – KET).

B. J. J. teisme su jam inkriminuotu pažeidimu pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2014-10-16 pas jį į namus Vytauto g. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose buvo atvažiavęs draugas A. L.. Apie 22.00 val. Jie abu išėjo į lauką. Jis ruošėsi važiuoti pas sesę, o draugas namo. Jis sėdo į automobilį HYUNDAI TUCSON ir bandė išvažiuoti. Tuomet išgirdo ir pro dešinę pusę pamatė, kad įsijungė kito automobilio signalizacija. Jis pavažiavo, sustabdė mašiną, išlipo iš automobilio ir nuėjo pažiūrėti, ar nekliudė mašinos. Važiuodamas jokio smūgio nejuto, tik kad suveikė signalizacija. Išlipęs iš automobilio, jis apžiūrėjo tą automobilio pusę, kurią jis galėjo liesti, apėjo aplinkui, pažiūrėjo pro šoną ir galą, nieko nematė. Dar paklausė savo draugo, ar jis nematė, kad būtų ką nors apgadinęs. Draugas taip pat nieko nematė. Su draugu dar pastovėjo lauke nuo 5 iki 10 minučių. Vėliau jis išvažiavo iš stovėjimo aikštelės. Vėliau, po įvykio grįžęs namo kieme matė policijos pareigūnus. Kadangi nebuvo vietos automobilių stovėjimo aikštelėje, jis automobilį pastatė už namo ir parėjo namo. Jo name gyvena policijos pareigūnas ir jis yra matęs, kaip pas jį buvo atvažiavę kolegos, todėl ir pagalvojo, kad pareigūnai atvažiavo ne dėl to įvykio. Policijos pareigūnai stovėjo vidury kiemo, jo nestabdė, nieko neklausė. Jis nematė ką tuo metu veikė policijos pareigūnai. Jis tik kitą dieną sužinojo kokius apgadinimus padarė tam kitam automobiliui, kai jam paskambino iš policijos ir pasakė, kad reikia atvažiuoti. Policijoje pasakė, kad buvo sugadintas bamperis ir dešinės pusės žibintas. Policijoje jam parodė nuotraukas kompiuteryje kaip buvo apgadintas automobilis. Nuotraukose buvo automobilis RENAULT ESPACE, matėsi įbrėžimas bamperyje. Tačiau kai jis pats apžiūrinėjo automobilį, jam nieko nesimatė. Ta teritorija, kurioje jis apžiūrinėjo automobilį, nebuvo apšviesta. Policijoje jam pasakė kas yra automobilio savininkas, jis pats važiavo pas tą savininką, kad galėtų atlyginti žalą, tačiau net tris kartus jo nerado. Tik vėliau jo mama susiekė su to automobilio savininku. Jo paties automobiliui buvo truputį nubrėžtos dešinės pusės durelės ir arka. Šiuo metu jis mokosi Vilniuje, jo senelis gyvena Kelmės rajone. Jo seneliui nėra nustatyta slauga, tačiau jam pastoviai reikia lankytis pas medikus. Senelis sunkiai vaikšto, todėl jis dažniausiai pas senelį vyksta savaitgaliai, nuperka maisto ir tai ko senelis paprašo. Šiuo metu jį patį išlaiko mama. Tėtis nepadeda pragyventi, tėvai yra išsituokę. Taip pat turi 16 metų sesę, kuri gyvena Šiauliuose, sesę išlaiko mano mama. Įvykio metu jis buvo blaivus. Policija jį išsikvietė kitą dieną apie 14.00 val., nustatinėjo neblaivumą, jis buvo blaivus.

Nukentėjusysis K. R. teisme parodė, kad 2014-10-16 vakare buvo savo namuose, buvo apie 22.20 val. kai išgirdo, jog suveikė jo automobilio signalizacija, pažiūrėjęs per langą pamatė, kad prie jo automobilio stovėjo sidabrinės spalvos džipas, o išlipęs vairuotojas apžiūrinėjo savo automobilio dešinę pusę. Jis pagalvojo, kad galėjo automobilis kliudyti jo automobilį, todėl apsirengė ir išėjo į lauką pasižiūrėti. Kol apsirengė ir kol išėjo, praėjo apie 15 minučių. Jis pasiėmė žibintą, nes lauke buvo tamsu ir ta vieta neapšvieta. Išėjęs į lauką apžiūrėjęs automobilį pamatė, kad buvo apgadintas bamperis ir žibintas, dėl to pranešė policijai. Policija atvažiavo gal už valandos ir tuo metu kai jis buvo policijos automobilyje ir pareigūnai formino įvykį, pravažiavo panašus džipas, kurį jis matė. Džipo vairuotojas nuvažiavo už namo ir pasistatė automobilį. Pareigūnai to džipo nestabdė ir iš karto prie vairuotojo nėjo, praėjus gal 10 minučių jis su pareigūnais nuėjo prie to džipo, vairuotojo jau mašinoje nebuvo. Apžiūrėję pamatė, kad ant džibo buvo apgadinimo žymės, kurios sutapo su jo automobilio apgadinimais. Jo automobilio apgadinimai buvo nežymus, žalą atlygino draudimas, pretenzijų niekam neturi.

Liudytojas A. L. teisme parodė, kad 2014-10-16 vakare, po treniruotės jis atvažiavo pas draugą B.-J. J. į namus adresu Vytauto g. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose. Atvažiavo dviračiu. Pas draugą namuose pasikalbėjo, pavalgė. Užtruko apie pusvalandį. Kažkur po 23.00 val. jis nutarė važiuoti namo, o draugas pasakė, kad važiuos į miestą. Jie kartu išėjo į kiemą. Dviratį buvo pasistatęs už namo, o draugo mašina buvo netoli laiptinės. Jie atsisveikino. Draugas užkūrė mašiną. Jis pamatė, kad B.J. J. išvažiavimas buvo labai siauras. Iš pradžių draugui nesisekė išvažiuoti. Jis atsistojo šalia ir bandė jam ką tai pasakyti, parodyti, kad jis neatsitrenktų. B. 5, ar 10 minučių bandė išvažiuoti. Po to nustatė kampą, kad galėtų išvažiuoti, bandė išvažiuoti. Tuomet jis išgirdo kažkokį garsą. B.J. J. sustojo, išlipo iš mašinos. Jie nuėjo pažiūrėti kas atsitiko. Jis pats dar su savo telefonu pasišvietė apžiūrėdamas draugo mašiną, tačiau nieko nesimatė. Lauke buvo tamsu. Kadangi nieko nesimatė, draugas sėdo į mašiną. Veikė kito automobilio signalizacija. Apžiūrėjo abi mašinas, jokių apgadinimų lyg ir nesimatė. Kol apžiūrėjo mašinas, lauke prabuvo 5, gal 10 minučių. Niekas į lauką neišėjo. To automobilio signalizacija išsijungė. Jis nuėjo už namo pasiimti dviračio, o B.J. J. išvažiavo. Po kelių dienų susitiko su B.J. J.. Jis sakė, kad buvo atvažiavusi policija, kad jis buvo apkaltintas pabėgimu. Tiksliai nepamenu, ar draugas pasakojo apie automobilių apgadinimus. Lyg ir sakė, kad mašina buvo įbrėžta. Įvykio vieta buvo neapšviesta.

Liudytojas K. P. teisme parodė, kad 2014-10-16 dirbo su kolega S. P.. Gavo pranešimą iš budėtojo, kad yra apgadintas automobilis. Nuvykus nurodytu adresu rado apgadintą automobilį ir to automobilio savininką. Neprisimena to apgadinto automobilio markės. Apgadinto automobilio savininkas papasakojo, kad jam bebūnant namuose, išgirdo savo automobilio signalizaciją. Priėjęs prie lango jis pamatė, kad šalia jo automobilio stovi kitas automobilis panašus į džipą. Aplinkui vaikščiojo jaunuolis, kuris apžiūrėjo jo automobilį. Apgadinto automobilio savininkas manė, kad nieko blogo nenutiko. Vėliau jis išėjo į lauką ir pamatė, kad apgadintas jo automobilis. Iš pradžių apgadinto automobilio savininkas manė, kad nieko neatsitiko, tik suveikė jo automobilio signalizacija. Tuo metu jie vienu metu turėjo du iškvietimus toje pačioje gatvėje kaimyniniuose namuose. Iš pradžių jie apiformino vieną įvykį, o šio automobilio savininkas laukė. Kai jie pas jį atvažiavo, buvo jau vėlus laikas. Nuo gauto pranešimo buvo praėję apie valandą laiko. To apgadinto automobilio savininkas sakė, kad jis pastoviai savo kieme matydavo tą džipą. Tuomet jis jo paprašė nurodyti to automobilio valstybinius numerius. Matė to automobilio apgadinimus, važiuojant buvo prabraukta. Sugadinimai buvo labai nežymūs. Neturint žibintų būtų buvę sunku pamatyti tuos apgadinimus. Kaip pasakė to apgadinto automobilio savininkas, tai jei jis nebūtų išgirdęs signalizacijos, jis gal net nebūtų pastebėjęs automobilio apgadinimų. Jiems bekalbant su to automobilio savininku, gatve pravažiavo paminėtas džipas. To apgadinto automobilio savininkas jį mums parodė. Jie palaukė apie dešimt minučių ir pažiūrėjo kur tas džipas sustos. Dar pakalbėjo, kad jei jis mato kieme stovintį policijos automobilį, ar jis įvažiuos į kiemą. Pamatė, kad tas džipas pravažiavo ir sustojo kitoje namo pusėje. Jie manė, kad vairuotojas prieis prie jų, užsipildys deklaracijas ir tuo viskas baigsis, bet vairuotojas nepriėjo. Kai jie priėjo prie džipo, pamatė, kad jo durelės nubrėžtos. Kuomet jie priėjo prie džipo, vairuotojo nebebuvo. Kieme buvo laisva stovėjimo vieta. Tą vakarą mes nebeieškojome to vairuotojo, kadangi buvo vėlus metas apie pusę pirmos, mes į namus nebeiname. Į važiavimas į kiemą buvo laisvas, tik jei vairuotojas būtų norėjęs įvažiuoti į tą laisvą vietą, jie būtų turėję patraukti savo automobilį.

Liudytojas S. P. teisme parodė, kad buvo iškviestas į įvykį Vytauto gatvėje, kur buvo apgadintas automobilis, o kitas automobilis pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tiksliau detalių nepamena. Matė įbrėžimus ant automobilio. Nukentėjusio automobilio savininkas sakė, kad matė kaip kažkoks automobilis sukinėjasi, po to iš automobilio išlipo asmuo, apsižiūrėjo, po to įlipo atgal į automobilį ir nuvažiavo. Nepamena kaip buvo apžiūrinėjamas apgadintas automobilis. Negali atsakyti, ar be papildomo šviesos šaltinio buvo matomi automobiliui padaryti apgadinimai. Formindami įvykį jie pastebėjo pravažiuojantį džipą. Negali atsakyti, kodėl jie jo iš karto nestabdė. Tuo metu mes stovėjo kieme ir pildė dokumentus. Vėliau nuėjo prie to džipo. Ant džipo padarytus apgadinimus apžiūrėjo pasišviesdami prožektoriumi.

Be B. J. J. prisipažinimo, nukentėjusiojo K. R., liudytojų A. L., K. P., S. P. teisme duotų parodymų, jo kaltė dėl ATPK 127 str. 2d. pažeidimo padarymo įrodyta ir teisme ištirtais rašytiniais įrodymais: - eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuota automobilio RENAULT ESPACE padėtis ir jį apgadinusio automobilio HYUNDAI važiavimo kryptis (5-6 b.l.), K. R. ir B. J. J. rašytiniais paaiškinimais (10-11,12 b.l.), kuriuose iš esmės užfiksuotos analogiškos aplinkybės kaip ir jų parodymai duoti teismo posėdžio metu, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio patrulio S. P. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodytos aplinkybės, kad nuvykus pagal gautą pranešimą Šiauliuose, Vytauto g. 265-ojo namo, automobilių stovėjimo aikštelėje, rado stovintį automobilio savininką K. R., kuris paaiškino, kad išgirdęs veikiančią automobilio signalizaciją, nuėjo prie lango ir matė, kaip iš džipo išlipęs vaikinas apžiūrėjo savo automobilį iš dešinės pusės ir įsėdęs atgal į džipą išvažiavo, iš esmės yra analogiškos jo teisme duotiems parodymams, transporto priemonės techninės apžiūros aktais ir fotonuotraukos skaitmeninėje laikmenoje, kuriuose užfiksuoti nežymūs RENAULT ESPACE valst.Nr. (duomenys neskelbtini) ir HYUNDAI TUCSON valst.Nr. (duomenys neskelbtini) įprėžimai (8,9, 46 b.l.).

B. J. J. važiuodamas tiesiai, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė greta stovėjusį automobilį bei jį apgadino Minėti B. J. J. veiksmai atitinka ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį.

Administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą atsiranda tais atvejais, kai asmuo, suvokdamas sukėlęs eismo įvykį, įvykio vietoje nepasilieka tikslingai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) administracinių teisės pažeidimų bylose dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies taikymo pažymėjo, kad tokio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir, ją ignoruodamas, pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai, gali patvirtinti duomenys, rodantys, jog pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tuo atveju, kai byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (LAT 2012-06-19 nutartis byloje Nr. 2AT-11-2012; 2013-02-12 nutartis byloje Nr. 2AT-8-2013).

Teismo ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog B. J. J. nesuvokė sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalino nesuvokdamas, kad apgadino į kitą automobilį. Iš transporto priemonės techninių RENAULT ESPACE valst.Nr. (duomenys neskelbtini) ir HYUNDAI TUCSON valst.Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros aktų bei fotonuotraukų (8,9, 46 b.l.) matyti, kad nukentėjusi transporto priemonė RENAULT ESPACE valst.Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadinta nežymiai, taip pat nežymus įbrėžimas matyti ant B.J. J. automobilio HYUNDAI TUCSON valst.Nr. (duomenys neskelbtini). Tai, kad ššgirdęs automobilio signalizaciją B.J. J. išlipęs apžiūrėjo automobilius ir dėl tamsos neįžiūrėjo apgadinimų, patvirtino liudytojas A. L.. Tai, kad be apšvietimo tokius transporto priemonių apgadinimus būtų buvę sunku pastebėti, patvirtino posėdžio metu apklaustas įvykio vietoje buvęs ir transporto priemones apžiūrėjęs pareigūnas K. P.. Aplinkybes, kad po eismo įvykio suveikė signalizacija ir, kad prie jo automobilio buvusio kito automobilio buvo jaunuolis ir apžiūrinėjo transporto priemones bei, kad teritorija buvo nepašviesta ir kad šviesdamasis žibintu pastebėjo automobilio apgadinimus – patvirtino ir nukentėjusysis K. R.. Taip pat, tiek paties B.J. J., tiek posėdžio metu apklaustų nukentėjusiojo K. R., pareigūnų K. P. ir S. P. parodymais nustatyta, jog B.J. J. praėjus neilgam laiko tarpui grįžo prie to paties namo ir pasistatė automobilį, tik kitoje vietoje. Bylos duomenimis nustatyta, jog B.J. J. nuo policijos nesislapstė, atsakomybės išvengti nevengė, ėmėsi priemonių susirasti nukentėjusįjį, kad jam būtų atlyginta žala. Šių teisme nustatytų aplinkybių visuma patvirtina B.J. J. parodymus, jog jis nepajuto atsitrenkimo į kitą automobilį, tačiau dėl suveikusios signalizacijos sustojo ir išlipo apžiūrėti ar nieko nesugadino, ir dėl nežymių apgadinimų ir buvusios tamsos jų nepastebėjo ir iš įvykio vietos nuvažiavo įsitikinęs, kad nesukėlė eismo įvykio, bei tą patį vakarą grįžo atgal prie to paties namo, kas rodo, jog jokio tikslo pasišalinti iš įvykio vietos nebuvo. Vien to, kad pagal kito automobilio suveikusios signalizacijos garsą B.J. J. turėjo suvokti, jog apgadino kitą automobilį ir tai supratęs pasišalino iš įvykio vietos, nepakanka konstatuoti, jog jis padarė ATPK 130 str. 1d. numatytą pažeidimą. Esant šioms aplinkybėms B.J. J. veiksmuose neįžvelgtina ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo požymių – tyčinio pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena šioje dalyje nutrauktina.

Motyvuojamoji dalis

B. J. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs pažeidimą bei nuoširdžiai dėl to gailėjosi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (2014-08-18 nutarimu baustas pagal ATPK 131 str. 1d., ATPK 32 str. 1 d. 5 p. (18 b.l.).

Skirdamas pažeidėjui nuobaudą, teismas atsižvelgia į ATPK 30 straipsnyje nurodytas nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles, t.y. į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į nustatytą atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, B. J. J. asmenybę, kad administracine tvarka iki šioje byloje inkriminuoto pažeidimo padarymo buvo baustas tik vieną kartą, mokosi, kad turi galiojančių nuobaudų, todėl teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų ir tikslinga B.J. J. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti sankcijoje numatytą minimalaus dydžio baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 ,30² ir 33 straipsniais, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalyje, 224, 286 ir 287 straipsniais, teismas,

nutaria:

B. J. J., padariusiam Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, skirti administracinę nuobaudą – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant B. J. J. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismui.