Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

2018-11-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1389-482/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-11-27
Bylos Nr.
1-1389-482/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aksinija Žemantauskienė
Kaltinamasis
J. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1389-482/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24732-2018-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.13.; 1.2.4.6.2.; 1.1.7.2.4. (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 27 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė,

išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2018-05-28 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 9 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį, BK 72² straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, šią priemonę įvykdant per 5 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, bausmės neatlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2018 m. gegužės 25 d. apie 22.03 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu,savo dukrai L. M. tyčia ranka sudavė du smūgius į veido sritį, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Kaltinamojo kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, grindžiama šiais rašytiniais duomenimis:

J. M. apklausos duomenimis, kuriuose jis visiškai prisipažįsta, padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nurodo, kad 2018 m. gegužės 25 d. 22.03 val. jis savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), su savo dukra L. M. susiginčijo, nes jis pasakė, kad ji išgėrusi. Jis tuo metu buvo blaivus. Tada dukra L. supyko ir pradėjo „isterikuoti“, mėgino jam suduoti smūgius, tačiau smūgių išvengė. Tada ji jį tik pastūmė. Jis nepargriuvo. Tada jis supyko dar labiau ir sudavė jai atbula ranka pora kartų į veido sritį. Ji supykusi pradėjo dar labiau „į jį šokinėti“. Siekdamas išvengti konflikto, jis išėjo iš namų. Dėl šios nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi ir pažada ateityje daugiau taip nesielgti (b. l. 78–79, 82–84).

Kaltinamasis sutinka, jog ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro nurodyta bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 91–93).

Nukentėjusioji L. M. parodė, kad 2018 m. gegužės 25 d. apie 22.00 val. ji užsuko į savo tėvų Jono ir D. M. namus. Tuo metu tarp jos ir tėvo M. kilo žodinis konfliktas dėl šuns, kuris gyvena jos tėvų namuose. Ji buvo vartojusi alkoholio, tačiau viską puikiai prisimena. Ji pirma tėvo neprovokavo, jam nesudavė. Tuo metu tėvas buvo visiškai girtas. Jai būnant tėvo kieme, netoli automobilio, kuriuo ją atvežė jos draugas, tuo metu galėjo būti apie 22.03 val., tėvas priėjęs prie jos, sudavė jai rankos delnu vieną smūgį į veido sritį, dėl ko jai prakirto lūpą, iš kurios pradėjo tekėti kraujas, dėl suduoto smūgio jautė fizinį skausmą. Po smūgio neapsvaigo, sąmonės neprarado, nepargriuvo. Tada ji tėvui ranka trenkė į nugaros sritį ne mažiau vieną smūgį. Ar sudavė daugiau, nepamena (b. l. 37–42).

Liudytoja D. M. parodė, kad 2018 m. gegužės 25 d. apie 22.00 val. ji buvo savo namuose. Atvyko jos dukra L. M.. Būdama kambaryje, ji išgirdo kitame kambaryje dukros L. M. ir jos tėvo J. M. žodinį konfliktą dėl L. šuns. Ji į jų konfliktą nesikišo, nes jie buvo visai kitame kambaryje. Kokių nors smūgių negirdėjo. Ji, išgirdusi konfliktą, iš karto išėjo iš namų ir nuėjo miegoti į pirtį, esančią namo kieme. Kas vyko namų kieme prie L.draugo Mariaus automobilio, pasakyti negali, nes nematė. Negali pasakyti, ar sudavė sutuoktinis M. L. smūgį ar ne, nes to nematė ir nieko negirdėjo (b. l. 50–51).

L. M. D. parodė, kad 2018 m. gegužės 25 d. atvažiavo į sugyventinės L. M. namus, nes ši norėjo nunešti šunį į savo tėvų namus. Jis liko automobilyje jos tėvų namo kieme, o L. įėjo į kambarį. Girdėjo, kad namuose tarp L. ir jos tėvo vyksta žodinis konfliktas dėl šuns. Maždaug 10 minučių į automobilį sugrįžo L. M. be šuns. Tuo metu galėjo būti apie 22.00 val., automobilio keleivio durys buvo atidarytos ir L. ruošėsi sėsti į automobilį. Tuo metu atėjo M. ir tada išgirdo garsą, po kurio L. parkrito ant žemės. Tačiau tuo metu jau buvo tamsu, durys buvo atidarytos, L. stovėjo šiek tiek atsitraukusi nuo automobilio, todėl jis negali tvirtinti fakto, kad būtent M. trenkė kumščiu L. į veidą. Matė, kad M. iš lūpos tekėjo kraujas (b. l. 53–54).

L. M. protokolu-pareiškimu pranešė apie įvykį, nurodydama, kad 2018 m. gegužės 25 d. apie 22.00 val., L. M. užsuko į savo tėvų Jono ir D. M. namus, esančius (duomenys neskelbtini). Tuo metu tarp jos ir tėvo J. M. kilus žodiniam konfliktui, J. M. jai sudavė delnu vieną smūgį į veido sritį, dėl ko jautė fizinį skausmą (b. l. 1–2).

Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo parašyta, kad 2018 m. gegužės 25 d., apie 22.03 val., Marijampolės apskrities VPK buvo gautas pranešimas, jog namuose, adresu (duomenys neskelbtini), įvyko konfliktas, kurio metu J. M. sudavė ranka du smūgius į veido sritį savo neblaiviai dukrai L. M., taip sukeldamas jai fizinį skausmą (b. l. 3–4).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 15–22).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad L. M. paaiškino, kad smurtas pasireiškė 2018 m. gegužės 25 d. apie 21.50 val. jai grįžus namo (duomenys neskelbtini). Namuose buvo neblaivus tėvas J. M., tarp jos ir tėvo dėl to, kad ji į kambarį atsivedė šunį, kilo konfliktas. J. M. trenkė ranka į veido sritį, o kitą kartą trenkė jau lauke. Ji jautė fizinį skausmą. Fiksuojami sužalojimai: prakirsta apatinė lūpa, skauda viršutinius dantis (b. l. 23–26).

Specialisto išvadoje Nr. G 599/2018(09) nurodyta, jog kadangi L. M. teismo medicinos apžiūrai pristatyta nebuvo, duomenų, jog dėl įvykio būtų kreipusis medicininės pagalbos, negauta, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nekvalifikuojamas. J. L. M. 2018 m. gegužės 25 d. buvo suduota ranka smūgiai į veidą, tai dėl to ji galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 32).

Motyvuojamoji dalis

Aptartų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika įrodyta, kvalifikuota tinkamai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes J. M. 2018 m. gegužės 25 d. apie 22.03 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu savo dukrai L. M. tyčia ranka sudavė du smūgius į veido sritį, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, tai, jog veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t.y. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis, veikdamas tyčia, padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą. Už šią nusikalstamą veiką kaltinamajam gali būti skiriamos bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

J. M. anksčiau teistas už smurtinės veikos padarymą, bausmės neatlikęs (b. l.59–60), nebaustas administracine tvarka (b. l. 68), Sangrūdos seniūnijos charakterizuojamas teigiamai (b. l. 71), psichiatrinio gydymo ir (ar) priklausomybės ligų registre nėra registruotas (b . l. 82–84).

Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją įvykdžiusį asmenį, daro išvadą, kad už padarytą nusikaltimą kaltinamajam gali būti skiriama prokuroro pareiškime siūloma bausmė – areštas.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nekeistinos, pradėjus vykdyti bausmę, panaikintinos (BPK 119 straipsnis, 139 straipsnio 3 dalis).

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti ir proceso išlaidų byloje nebuvo, baudžiamojoje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu

įsako:

J. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 33 (trisdešimt tris) paras arešto, bausmę atliekant areštinėje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą bausmę 22 (dvidešimt dvi) paras arešto, bausmę atliekant areštinėje.

Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti, pradėjus vykdyti bausmę –panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Aksinija Žemantauskienė