Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2015-10-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-78-491/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-10-01
Bylos Nr.
1-78-491/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Meidus
Civilinis ieškovas
I. S.
Kaltinamasis
M.M., M. K.
Advokatai
Vytautas Sketeris, Mykolas Vytautas Kazlauskas
Baudžiamoji byla Nr. 1 – 78 – 491 / 2015Proceso numeris 1-83-1-00423-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos : (S) 1.2.3.1.; 2.3.6.4.2.
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 1 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Meidus,sekretoriaujant Ritai Padvilikienei, Rimai Pačešiūnienei,dalyvaujant :prokurorei Vaidai Baranauskienei,nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. S.,jos atstovui advokatui Vytautui Sketeriui,nukentėjusiajai ir mažametės nukentėjusiosios atstovei pagal įstatymą N. B.,gynėjams advokatams Mykolui Vytautui Kazlauskui ir Irmantui Ruželei,teismo medicinos specialistams S. M. ir G. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

M.M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, niekur nedirbantis, registruotas darbo biržoje; gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2007-07-16 Rokiškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams; bausmę atlikęs, teistumas išnykęs; kaltinamas pagal BK 129 str. 1 d.;

M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini); gyvenantis (duomenys neskelbtini); gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini); neteistas, kaltinamas pagal BK 129 str. 1 d.

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismas

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Kaltinamieji M. M. ir M. K. 2014 m. liepos 6 d., laikotarpiu nuo 2.00 val. iki 4.30 val., tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) rajone (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) namo garaže ir kieme, būdami apsvaigę nuo alkoholio, iš pykčio tyčia suduodami ne daugiau kaip tris smūgius rankomis ir kojomis nukentėjusiajam G. S. į galvos sritį, taip padarydami jam poodinę kraujosruvą dešinės akies viršutiniame voke, odos nubrozdinimus dešinio antakio ir kairės akies apatinio voko srityse, muštinę žaizdą pakaušyje, dėl ko nuo padarytų galvoje sužalojimų visumos įvykus kraujo išsiliejimui po kietuoju dešinio galvos smegenų pusrutulio dangalu, kas komplikavosi koma, galvos smegenų suspaudimu po kietuoju dangalu išsiliejusiu krauju, galvos smegenų pabrinkimu, plaučių uždegimu, ūmiu inkstų funkcijos nepakankamumu, ir G. S. 2014 m. liepos 29 d. 14.45 val. mirė VšĮ Respublikinėje (duomenys neskelbtini) ligoninės Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje, taip tyčia jį nužudė.

ĮRODYMAI

Kaltinamasis M. M. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad iki įvykio šventė L. P. gimimo dieną, girtavo. Iš vakaro apie 23 val. su M. K. ir L. P. susitiko jo garaže, kur toliau girtavo. M. K. dėl kompanijos L. P. motoroleriu iš namų atsivežė nukentėjusįjį G. S. Begeriant tarp L. P. ir G. S. kilo konfliktas dėl sulaužytos meškerės, M. K. kumščiu ar delnu sudavė ant kolonėlės sėdėjusiam G. S. į galvą, dėl ko šis nukrito, bet susižaloti ar rimčiau susimušti negalėjo, nes iš karto pakilo ir vėl atsisėdo ant tos pačios kolonėlės. L. P. ir nukentėjusysis barėsi toliau, M. K. vėl 2 – 3 kartus smogė jam ranka į veido sritį – gal į skruostą, gal į galvą, gal į ausį. G. S. nugriuvo, bet tada jis atsitrenkė galva į grindis. Sąmonės nebuvo praradęs, kažką burbuliavo. Netrukus jis vėl pats atsikėlė, atsisėdo ten pat. L. P. atsinešė plaukų kirpimo mašinėlę ir kirpo nukentėjusįjį, kuris to nenorėjo. Nebaigė nukirpti, nes M. K. ištraukė laidą. Po to begeriant šis dar du kartus delnu nestipriai sudavė G. S. į veidą, nes šis jį keikė. Begerdami visi vaikščiojo į lauką, tualetą. Matė, kaip M. K. trečią kartą dar 2 – 3 kartus smogė nukentėjusiajam ranka į veidą, smūgiai buvo stiprūs, nes G. pargriuvo prie garažų durų, ties išėjimu iš garažo, atsitrenkė ar pečiu, ar galva į garažo duris, ištrūko duris laikęs kablys ir durys atsidarė. Matėsi, kad nukentėjusiajam dėl to skauda. Kažkuriuo momentu G. S. sakė M. K., kad šis jam išnarino žandikaulį. Matė ant M. K. pirštų nedaug kraujo, pamanė, kad kraujas bėga iš G. S. ausies. L. P. jį gulintį apšlapino. Jis, L. P. ir M. K. toliau išgėrinėjo, G. S. kažkur dingo. Jo neieškojo, nes buvo vasara, nešalta, galvojo, kad pagulės girtas, nusnaus ir pareis namo. Išgirdo bumtelėjimą į garažo sieną, išėję į lauką pamatė, kad G. S. sėdi netoli garažo, jo pakaušis buvo kruvinas. Į tai nekreipė dėmesio, nuėjo į garažą cigarečių. Netrukus, po 1 – 2 minučių, išgirdo antrą bumtelėjimą, lauke pamatė, kad nukentėjusysis jau guli ant nugaros. L. P. iškvietė greitąją pagalbą, jis su M. K. nuėjo pas L. P. miegoti, o šis pasiliko laukti pagalbos. Mano, kad L. P. parodymai, kad įvykio metu praktiškai jis vienas mušė G. S., yra melagingi, nes L. P. ir M. K. yra to paties kaimo gyventojai, susitarė jį apkalbėti. Jis G. S. nespardė, galėjo netyčia jam šoną užkabinti tuo metu, kai G. S. gulint prie išėjimo iš garažo ėjo į tualetą. Mano, kad pakaušį susižaloti G. S. galėjo griūdamas lauke ir atsitrenkdamas į kietą daiktą. G. S. cigarečių jis neėmė. Tyrimo metu kaltę pripažino nenorėdamas pakenkti M. K., nesuprasdamas kokia jam gresia bausmė, melavo, kad nukentėjusiajam spyrė 2 – 3 kartus. Sakė teisybę tyrimo metu tvirtindamas, kad M. K. kelis kartus buvo iš garažo išėjęs į kiemą, ir kartą grįžęs pasakė, kad pora kartų spyrė kieme buvusiam G. S..

Parodymų patikrinimo vietoje metu M. M. parodė įvykio vietoje vietas, kur M. K. mušė G. S. kumščiais ir jį spardė; kur jis pats sudavė plaštaka 2 – 3 kartus sėdinčiam G. į veidą; kur L. P. jį apšlapino gulintį; kur rado gulintį jau su sužalotu pakaušiu (3 t., 113 – 116 b.l.).

Akistatų metu M. M., L. P. ir M. K. kiekvienas patvirtino savo parodymus (3 t., 123 – 125, 126 - 128 b.l.).

Kaltinamasis M. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis G. S. įvykio metu sudavė vieną smūgį delnu į veidą ir jo iš vis sužaloti negalėjo, o tuo labiau – negalėjo padaryti jam mirtinų sužalojimų. G. S. į garažą motoroleriu atsivežė jis dėl kompanijos, šis jau buvo išgėręs. Begeriant garaže nukentėjusysis su L. P. susiginčijo dėl sulaužytos meškerės, abu pradėjo garsiai rėkauti, bet nesimušė. Jis tuomet nestipriai vieną kartą ranka sudavė sėdinčiam G. S. į skruostą. Dėl to bei dėl girtumo jis nugriuvo ant grindų. G. S. pasigėrė, todėl jam buvo liepta eiti namo. Eidamas iš garažo jis pargriuvo prie garažo durų, jo niekas nekėlė pagalvoję, kad pamiegos ir pats atsikels. Matė, kaip eidamas iš garažo į lauką galimai nusišlapinti M. M. spyrė gulinčiam G. S. 2 – 3 kartus į veidą, krūtinę. Jis nesikėlė. M. M. grįžo, jie trise girtavo toliau. Po maždaug 5 minučių M. M. nuėjo prie gulinčio nukentėjusiojo ir už pečių jį 1 – 1,5 metro nutempė toliau į lauką, grįžęs pasakė, kad dar apspardė. Jie garaže gėrė toliau, girdėjo du duslius bumbtelėjimus, išėjo į kiemą ir rado G. S. sėdintį, iš viršugalvio jam smarkiai bėgo kraujas. Garaže kraujo nebuvo. Jis buvo prie nukentėjusiojo pritūpęs, bet jo nelietė. Iškvietė greitąją, pats nuėjo miegoti. Kitą dieną iš P. sužinojo, kad G. S. komoje. M. M. meluoja tvirtindamas, kad jis mušė G. S..

Parodymų patikrinimo vietoje metu M. K. parodė su įvykiu susijusias vietas ir patvirtino savo parodymus, kad nestipriai sudavė G. S. dešinės rankos delnu jam į kairę veido pusę, nuo ko šis nugriuvo nuo kolonėlės ant nugaros. Jis taip pat parodė vietą garaže, kur keliu kelis kartus bumbtelėjo nukentėjusiajam į koja, ragindamas eiti jį į lauką; kur M. M. gulinčiam G. S. spyrė 3 – 4 kartus į veidą, po kelių minučių dar 3 – 4 kartus į krūtinės ar veido kairę pusę. Po to paėmė jį už rūbų ties pečiais iš nugaros pusės ir ištempė toliau į lauką; parodė vietą prie garažo, ant žolės, kur G. S. gulėjo jau sužalotu pakaušiu (2 t., 188 – 190 b.l.).

Akistatos metu M. K. ir L. P. kiekvienas patvirtino savo parodymus (2 t., 197 – 199 b.l.).

Nukentėjusioji I. S. parodė, kad 2014-07-05 apie 17 val. sūnus G. S. išėjo dirbti pas ūkininką J. S., grįžo apie 23.30 val. Jo tą vakarą nematė, nes nebuvo namuose. Iš L. P. po įvykio sužinojo, kad naktį apie 2 val. M. K. su motoroleriu sūnų išvežė iš namų. 2014-07-06 ryte apie 8 val. iš V. P. sužinojo, kad G. S. išvežtas į reanimaciją, vėliau – į Panevėžio ligoninę. Šis taip pat papasakojo, kad iš vakaro G. S. iš ūkininko už darbą gavo 40 litų, cigarečių, alaus. Daugiau ji su sūnumi nebendravo. Vasarą stengdavosi miegoti ant šieno vengdama konfliktų, nes išgėręs sūnus būdavo priekabus. Anksčiau sūnus ne kartą buvo sumuštas, sakydavo, kad nenori bendrauti nei su P., nei su K., nes jie iš jo tyčiodavosi, buvo jam nuvilkę drabužius, apspardę, apipylę vandeniu. Jis yra bandęs žudytis, gydėsi psichiatrinėje ligoninėje. Kirpykloje nesilankydavo, nes jį apkirpdavo draugai. Prašo priteisti 1081,63 Eur turtinei žalai (pagal jos ieškinį – 994,74 Eur) ir 28692 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusioji ir atstovė pagal įstatymą N. B. parodė, kad G. S. buvo jos draugas, kartu negyveno, turi bendrą dukrą. Apie įvykį nieko nežino, tyrimo metu pareikšto civilinio ieškinio atsisakė.

Liudytojas L. P. parodė, kad 2014-07-06 naktį pas jį garaže (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), jis, M. K. ir M. M. šventė jo gimtadienį. Girtavo ilgai, dėl to ne viską gerai pamena. Apie 1 val. nakties sugalvojo atsivežti G. S., nes buvo daug gėrimo, o šis niekada neatsisakydavo išgerti. M. K. jį atsivežė su motoroleriu, G. S. jau buvo neblaivus. Jie visi taip pat buvo girti. Begerdami susiginčijo su nukentėjusiuoju dėl meškerės, kuri šis buvo sulaužęs prieš kelis metus. M. K. nestipriai delnu sudavė jam per ausį, nes G. S. per daug keikėsi. Po smūgio jis nukrito, nes sėdėjo ant mažos garso kolonėlės. Nematė, kad kažkur trenktųsi galva. M. K. padėjo jam atsikelti. G. S. toliau gėrė ir rėkavo, jie liepė jam eiti namo. Matė, kaip M. M. prie garažo durų gulinčiam G. 2 – 3 kartus spyrė į galvą, po to už pažastų ištempė jį iš garažo. Lauke G. S. vėl ėmė triukšmauti, todėl M. M. iš garažo išbėgo į lauką, kur užtruko 1 – 2 minutes. Grįžęs sakė, kad jį dar spardė. Netrukus visi išėjo į kiemą, kur rado G. S. gulintį ant nugaros su smarkiai prakirstu pakaušiu. Iš žaizdos bėgo kraujas. Jis iškvietė greitąją, M. M. ir M. K. nuėjo pas jį miegoti. Garaže kraujo nebuvo. M. K. nukentėjusiajam sudavė vienintelį smūgį, iš garažo nebuvo išėjęs. G. S. jis garaže nukirpo, nes to prašė pats nukentėjusysis. M. M. bijojo, nes anksčiau baliavojant matė, kaip šis mušė žmogų. Su G. S. anksčiau ne kartą buvo susimušę. Būdamas girtas jis buvo juokingas, keistas, labai keikdavosi, rėkaudavo. Įvykio metu nukentėjusysis taip pat garsiai šūkavo, tačiau su niekuo nesimušė.

Liudytojas L. P. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietas, kur girtavo nuo 2014-07-05 maždaug apie 23 val.; kur M. K. sudavė plaštaka G. S. į veidą ir šis nugriuvo ant betoninių grindų. Čia jis nurodė, kad po to priėjo M. M. ir gulinčiam, ir gal besikeliančiam nuo grindų G. S. spyrė koja kažkur į dešinę galvos pusę. Jis parodė, kad nuo šių smūgių G. kraujas nebėgo, ant garažo grindų kraujo nebuvo. Be to, L. P. nurodė, jog kai G. išėjo iš garažo, M. M. ėjo vienas į lauką, o sugrįžęs sakė, kad jam spyrė. Liudytojas parodė vietą lauke, prie garažo, kur rado gulintį G. jau kruvina galva (2 t., 110 – 111 b.l.; 3 t., 190 b.l.).

Liudytojas A. B. parodė, kad G. S. nepažinojo, žino, kad jis buvo nužudytas. 2014-07-04 su M. M. buvo pas L. P. gimtadienio šventėje, vėliau pratęsimą šventė jo garaže (duomenys neskelbtini) kaime. Garaže gėrė. Apie 24 val. išvažiavo, įvykio nematė. Kitą dieną po įvykio, apie 15 – 16 val., į garažą nuvažiavo pasiimti M. M.. Be jo garaže dar buvo L. P. ir M. K.. Visi kalbėjo, kad primušė žmogų, tačiau kas ką veikė konkrečiai nesakė. Tyrimo metu davė teisingus parodymus apie tai, kad M. M. po įvykio ketino slėptis.

Liudytojas G. S. parodė, kad M. M. 2014 m. 2 paras gyveno jo draugės bute (duomenys neskelbtini). Užsiminė, kad kažkas tai įvyko, smulkmenų nepasakojo, pasiprašė pagyventi. Vėliau prie butelio pasakojo, kad buvo gimtadienyje pas L. P., kad kažkas mušėsi. Tyrimo metu teisingai pasakojo, kad M. M. prisipažino kartą spyręs sumuštam žmogui. Išgėręs M. M. tampa agresyvesnis, apie tai jam pasakojo draugai.

Liudytojas V. P. parodė, kad 2014 m. liepos mėnesį, įvykio išvakarėse, apie 23.30 val. G. S. parėjo į namus. Buvo blaivus, linksmas, užėjo pasigirti, kad vakare gerai užsidirbo, pavaišino cigarete. Jis nebuvo sužalotas ar susižalojęs. Sakė, kad M. K. ir L. P. girtauja, o jis eina namo, užsirakins, kad prie jo nepristotų. Apie 1.30 – 2.30 val. girdėjo pravažiuojant L. P. motorolerį, kuris netrukus grįžo. Ryte apie 6.30 val. iš kaimyno S. K. sužinojo, kad G. iš L. P. išvežė greitoji, kad jis buvo smarkiai kruvinas. Apie tai jis pranešė motinai I. S.. Nuėjo pas L. P., kur visi miegojo. Dar kartą nuėjo vėliau, bandė aiškintis kas įvyko. Kaltinamieji ir L. P. pasakojo, kad G. S. niekas nemušė, kad pats susidaužė. Grįžęs į namus sužinojo, kad G. S. operuojamas, kad jo sveikatos būklė ir prognozė labai bloga. L. P. kitą dieną gyrėsi kaime, kad S. plaukus nukirpo, apšlapino. L. P. yra ne kartą anksčiau jį mušęs, mėgdavo iš jo pasityčioti. O su M. K. G. S. sutardavo gerai.

Liudytoja J. S. parodė, kad 2014 m. liepos 4 ar 5 d. buvo švenčiamas L. P. gimtadienis, kuriame dalyvavo ir M. K.. Jis po įvykio pasakojo, kad G. S. buvo sumuštas, išvežtas į ligoninę. Pasakojo, kad buvo susistumdymas, kad jis kartą sudavė nukentėjusiajam kumščiu į šoną, kad matė, kaip M. M. lauke ar kažkur spardė G., kad po to, išėję į lauką rado jį gulintį be sąmonės. M. K. nėra agresyvus, G. S. dažnai matydavo išgėrusį. Daugiau įvykio smulkmenų nežino.

Liudytoja D. D. parodė, kad 2014-07-06 apie 5 val. pagal iškvietimą buvo nuvykusi į (duomenys neskelbtini) kaimą, kur jau buvo policija. Įvykio vietoje nukentėjęs gulėjo pievelėje, buvo visiškai nesąmoningas, komoje, neblaivus, gulėjo ant nugaros. Jam pakaušio srityje matėsi kraujuojanti žaizda, paakyje kraujosruva, kuri važiuojant į ligoninę pradėjo tinti, o atvežus į ligoninę akys jau buvo sutinę. Jai įvykio vietoje sodybos šeimininkas L. P. (jį atpažino teismo salėje) pasakė, kad nukentėjęs pats nukrito, kad išgėręs nestiprus ant kojų. Kitų sužalojimų nematė.

Liudytojas G. A. davė iš esmės tokius pat parodymus kaip ir liudytoja D. D. Papildomai jis nurodė, kad nukentėjusysis buvo tolėliau nuo pastatų, garažo, o ne prie pat jų.

Liudytoja L. B. parodė, kad 2014-07-06 apie 23 val. jai paskambino sūnus M. K., kas sugedo mašina. Kitą dieną iš marčios J. S. sužinojo, kad naktį įvyko incidentas, kad kažkas išvežtas į reanimaciją. Sūnus grįžo pirmadienį, sakė, kad buvo konfliktas, tačiau nieko rimto neįvyko, jis nieko nedarė, kad gynė G., kad šis nugriuvo. Jis pasakojo, kad ranka G. S. kartą pliaukštelėjo į veidą, kad baigtųsi konfliktas. Nuo vaikystės sūnus turėjo intelekto sutrikimus, jis negali susikaupti aplinkoje, negali atkartoti, jam sunku reikšti mintis.

Liudytojas S. K. parodė, kad įvykio ryte, kai pas L. P. buvo iškviesta policija, jis nuėjo pas L. P. į kiemą, matė G. S. gulintį kieme, netoli garažų. Jis gulėjo ant nugaros, sužalojimų nesimatė, kraujo nematė, nors ant veido buvo panašu į mėlynę, nes veidas buvo sutinęs. L. P., kuris buvo kieme, nieko nesakė. Sūnus M. K. su M. M. miegojo pas L. P. namuose. Ryte sūnus pasakojo, kad baliavojo garaže, kad nežino apie jokias muštynes, kad neįsivaizduoja, kaip galėjo sužaloti. Sūnus tą rytą buvo blaivus. Tvirtina, kad G. S. piktnaudžiavo alkoholiu, dažniau bendravo su L. P..

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nuo metalinio kaiščio ant garažo sienos rastas ir paimtas panašios į kraują dėmės biologinis pavyzdys; paimti biologiniai pavyzdžiai nuo akumuliatoriaus, iš į kraują panašios dėmės, rastos ant žolės, prie garažo ant grunto; 8 cigarečių nuorūkos, 4 daktiloplokštelės su pirštų pėdsakais. Į kraują panaši masyvi dėmė rasta 1,4 metro nuo garažo pietrytinio kampo (1 t., 16 – 22 b.l.).

Iš policijos įvykių registro pažymos matyti, kad į Bendrąjį pagalbos centrą L. P. skambino ir apie įvykį pranešė 2014-07-06 4.33 val. Pranešime jis nurodė, kad G. S. tikriausiai norėjo nusižudyti, susidaužė galvą (1 t., 10 – 15, 159 – 164 b.l.).

Specialisto išvada Nr. 140-(4291)-IS1-6811 patvirtina, kad ant tampono su nuoplova nuo metalinio kaiščio, padaryta apžiūrint įvykio vietą, rasta žmogaus kraujo, kurio genotipas praktiškai sutampa su G. S. genotipu. Ant L. P. kelnių, marškinėlių bei šlepečių kraujo nerasta. Ant M. K. rankų nagų nuokarpų su panagių turiniu rasta žmogaus kraujo, kurio genotipas praktiškai sutampa su jo paties genotipu.

Ant M. K. batų : mėginyje Nr. 15 – rasta žmogaus kraujo, netinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; mėginyje Nr. 17 (nuo jo dešiniojo bato raištelio) rasta nenustatyto žmogaus kraujo ir susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių vieno genotipas sutampa su G. S. genotipu. Ant M. K. džemperio, mėginyje Nr. 20 (ant kairės rankovės išorinėje pusėje), rasta G. S. kraujo; mėginiuose Nr. 21 – 23 (ant kairės ir dešinės rankovių išorinėje pusėje) rasta nenustatyto žmogaus kraujo ir susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų ir vieno iš jų genotipas sutampa su G. S. genotipu. Ant tirtų M. K. džinsinių kelnių kraujo nerasta.

Ant tirtų M. M. batų žmogaus kraujo nerasta, tačiau mėginyje Nr. 11 (ant dešinio bato noselės) rasta susimaišiusių dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių vieno genotipas praktiškai sutampa su paties M. M. genotipu, o kito genotipas praktiškai sutampa su G. S. genotipu. Ant tirtų M. M. džinsinių kelnių žmogaus kraujo ir bylai reikšmingų pašalinių asmenų biologinių pėdsakų nerasta. Ant pateiktų tirti M. M. džemperio ir marškinėlių kraujo nerasta (1 t., 27 – 35 b.l.).

Specialisto išvada Nr. G 1023/14 (05) įrodo, kad G. S. nustatyta poodinė kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke, odos nubrozdinimai dešinio antakio ir kairės akies apatinio voko srityse, muštinė žaizda pakaušio srityje, kraujosruva po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinio pusrutulio srityje. Šie sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Dėl kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, G. S. sveikata sutrikdyta sunkiai. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 2 trauminiais poveikiais į veido sritį, galimai prieš 4 – 5 paras iki apžiūros, galimai vienu metu, į ką nurodo žalsvai gelsva poodinės kraujosruvos spalva ir pakilę šašai odos nubrozdinimų srityje. Muštinė žaizda pakaušyje galėjo gautis jam griūnant aukštielninkam ant kieto, lygaus neribotų paviršių pagrindo. G. S. kraujyje rasta 2,75 promilės etilo alkoholio (1 t., 48 – 49 b.l.).

Specialisto išvada Nr. pG 1023/14 (05) patvirtina, kad G. S. apžiūra prieš tai buvo atlikta (duomenys neskelbtini) ligoninės Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje, kur buvo galimybė apžiūrėti visas kūno vietas, išskyrus galvos plaukuotąją dalį, kuri po 2014-07-06 d. atliktos operacijos buvo sutvarstyta (užklijuota steriliu tvarsčiu, uždėtas tinklelis tvarsčio palaikymui). Visi nustatyti sužalojimai nurodyti specialisto išvadoje Nr. 1023/14(05). Dėl jam nustatytos poodinės kraujosruvos dešinės akies viršutiniame voke, odos nubrozdinimų dešinio antakio ir kairės akies apatinio voko srityse, jo sveikata sutrikdyta nežymiai. Tikėtina, kad vien tik po sudavimo delnu į dešinį veido šoną sveikata būtų sutrikdyta nežymiai (1 t., 51 b.l.).

Specialisto išvada Nr. M 285/14 (05) patvirtina, kad G. S. 2014-07-29 14.45 val. mirė nuo stipraus galvos sumušimo, pasireiškusio poodine kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke ir odos nubrozdinimais dešinio antakio srityje bei kairės akies apatiniame voke, muštine žaizda pakaušyje, kraujo išsiliejimu po kietuoju dešiniojo galvos smegenų pusrutulio dangalu srityje, kas komplikavosi koma (kliniškai), galvos smegenų suspaudimu po kietuoju dangalu išsiliejusiu krauju, galvos smegenų pabrinkimu, plaučių uždegimu, ūmiu inkstų funkcijos nepakankamumu. Visi sužalojimai G. S. padaryti prieš mirtį vienu metu, kietu buku daiktu, galimai 2014-07-06, jam suduodant ne mažiau kaip du smūgius į veido sritį bei po suduotų smūgių griūnant ir pakaušio sritimi atsitrenkiant į kietą, buką daiktą ar pagrindą. Tai nurodo poodinė kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke, odos nubrozdinimai dešiniame antakyje ir kairės akies apatiniame voke, muštine žaizda pakaušyje, trauminis kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu.

Teismo medicinos specialistė S. M. paaiškino, kad 2014-07-10 ji apžiūrėjo G. S. ligoninėje po operacijos. Jo galva buvo sutvarstyta, todėl galvos plaukuotosios dalies neapžiūrinėjo, žaizdos joje nematė. Matė vieną kraujosruvą ir 2 nubrozdinimus veide, kitose kūno vietose sužalojimų nebuvo. Sprendžia, kad jam galėjo būti suduoti ne mažiau kaip 2 smūgiai, jų galėjo būti ir daugiau. Šiuo atveju sužalojimai buvo trys, bet vieną kraujosruvą ir nubrozdinimą galima buvo padaryti ir vienu trauminiu poveikiu. Pagal medicininiuose dokumentuose aprašytą žaizdą (jos pobūdį, matmenis, vietą, formą) G. S. pakaušyje savo išvadoje nurodė, kad šis sužalojimas galėjo gautis griūnant, spiriant kietu (ne sportiniu) batu. Specialistės nuomone, 14 – 16 smūgių nukentėjusiajam, net ir manant, kad dalis jų galėjo nepalikti sužalojimų, negalėjo būti suduota.

Teismo medicinos specialistas G. S. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad G. S. mirtį lėmė visi į galvos sritį jam suduoti smūgiai, kuriais buvo padaryti 4 sužalojimai ir kurie sukėlė trauminius pakitimus smegenų ir jų dangalų srityje. Negalima išskirti, kuris vienas ar keli sužalojimai sukėlė nukentėjusiojo mirtį, nes visi sužalojimai galvos srityje galėjo sukelti kraujagyslių galvos smegenyse pakitimus, vėliau sekusį jų plyšimą, kraujo išsiliejimą, smegenų brinkimą. 3 sužalojimus veide buvo galima padaryti kumščiu, ne delnu. Žaizdą pakaušyje galėjo būti padaryta ir spiriant į pakaušį kietu batu – tyrimo metu apie tokį žaizdos padarymo mechanizmą nebuvo klausiama. Sunkiai tikėtina, kad žaizda pakaušyje tokia, kokia ji buvo rasta, galėjo būti padaryta smūgiuojant kumščiu, nes pakaušio srityje oda yra prie pat kaulo, lygi, todėl nuo smūgio kumščiu ji taip neplyšta. Kadangi kraujas liejosi po kietuoju smegenų dangalu, tai nukentėjusysis kurį laiką (laikas priklauso nuo kraujavimo į smegenis intensyvumo) galėjo būti aktyvus: rėkti, sėdėti, šliaužti, paeiti. Suduodant delnu į galvos šoną, nepaliekant sužalojimo galvos smegenys nebus sukrėsti ar sumušti. Susižaloti pakaušį G. S. galėjo ir griūdamas. Šiuo atveju kraujas išsiliejo kaukolės šonuose, kas rodo, jog turėjo būti smūgis į veidą ar į pakaušio sritį.

Žemesnės instancijos teismas

Iš 2015-01-05 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2014-07-05 12.37 val. G. S. buvo skambinta iš abonento, priklausančio M. K.; 2014-07-06 tris kartus nuo 00.00.40 val. iki 00.03.10 val. buvo skambinta iš abonento, priklausančio N. B.. Daugiau kontaktų iki 2014-07-06 10 val. nėra (2 t., 29 – 31; 32-33).

2014-07-10 L. B. pateikė M. K. sportinius batus (duomenys neskelbtini), juodos spalvos džinsus (duomenys neskelbtini), sportinį džemperis (duomenys neskelbtini) (3 t., 33 b.l.).

Tą pačią dieną M. M. pateikė savo sportinius batus (duomenys neskelbtini) , džinsus (duomenys neskelbtini), marškinėlius (duomenys neskelbtini), džemperį (duomenys neskelbtini) (3 t., 160 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

ĮRODYMŲ VERTINIMAS IR VEIKOS KVALIFIKAVIMAS

Nukentėjusysis G. S. mirė nuo stipraus galvos sumušimo, kuris buvo padarytas ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais: du iš jų į veidą, padarant poodinę kraujosruvą dešinės akies viršutiniame voke bei odos nubrozdinimus dešinio antakio srityje ir kairės akies apatiniame voke; ir vienas į pakaušį – padarant muštinę žaizdą pakaušyje. Dėl šių sužalojimų kraujas išsiliejo po kietuoju dešiniojo galvos smegenų pusrutulio dangalu, dėl ko išsivystė koma, galvos smegenų suspaudimas po kietuoju dangalu išsiliejusiu krauju, galvos smegenų pabrinkimas, plaučių uždegimas ir ūmus inkstų funkcijos nepakankamumas. Būtent tokią mirties priežastį tyrimo metu nustatė ir apklaustas teisiamajame posėdyje patvirtino teismo medicinos specialistas G. S.. Specialistas akcentavo ir buvo kategoriškas, kad kiekvienas trauminis poveikis nukentėjusiajam į galvos sritį, tame tarpe – ir jam padaryti sužalojimai veide (akių srityse), buvo reikšmingas, o nukentėjusiojo mirtį lėmė visų jų visuma, t. y. visi keturi sužalojimai, neišskiriant nė vieno jų. Abejoti šiomis išvadomis nėra pagrindo, jos proceso dalyviai iš esmės ir neginčijo. Kaltinamųjų, liudytojo L. P. parodymais, iš dalies – ir įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, įrodyta, kad G. S. buvo sužalotas įvykio metu, galimai kaltinime nurodytu laiku, nes iki M. K. jį atsivežant iš namų į L. P. garažą, jis nebuvo sužalotas, o iš įvykio vietos jis buvo išvežtas greitosios pagalbos automobiliu. Tai taip nėra ginčijama.

Įvykio metu L. P. garaže girtavo keturi asmenys: kaltinamieji, nukentėjusysis bei liudytojas L. P., kuris pagal kaltinamųjų bei jo paties parodymus, G. S. įvykio metu nemušė. Kaltinamųjų gi parodymai apie jų prieš nukentėjusįjį naudotą smurtą įvykio metu yra iš esmės skirtingi. O būtent, M. M., apklaustas įtariamuoju 2014-07-11 (3t., 110 – 111 b.l.), parodė, jog pirmiausiai M. K. delnu ar kumščiu sudavė nukentėjusiajam 2 – 3 kartus į veidą, šis nugriuvo nuo garso kolonėlės, ant kurios sėdėjo; po to, M. K. dar kartą sudavė jam į veidą, greičiausiai kumščiu, nes nukentėjusysis vėl nugriuvo, atsikėlė pats; vėliau, jis gulinčiam ties išėjimu iš garažo (kaip G. S. šioje vietoje atsidūrė M. M. neprisiminė) 2 – 3 kartus spyrė į veidą ir matė, kaip nubrozdino jam kaktą ar antakį; dar vėliau M. K. pora kartų spyrė G. S. jau šiam išėjus iš garažo – to jis nematė, apie tai pasipasakojo pats M. K.; netrukus išgirdo duslų bumbtelėjimą, išėję iš garažo į kiemą rado G. S. sėdintį netoli garažo, jam iš pakaušio gausiai bėgo kraujas. Iš esmės analogiškai kaltinamasis tvirtino ir tą pačią dieną pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kuomet buvo sprendžiamas klausimas dėl kardomosios priemonės jam (3 t., 51 – 52 b. l.) – čia jis nurodė, jog „nereikėjo taip G. S. sudaužyti, kojomis spardyti“; kad spardė nukentėjusįjį ir M. K., kuris be to sudavė jam dar 5 – 6 smūgius ranka į veidą; jis (M. M.) 2 – 3 kartus spyrė gulinčiam nukentėjusiajam į veidą. 2014-07-24 atliekant M. M. parodymų patikrinimą įvykio vietoje (3 t., 113 – 115 b.l.), jis ėmė keisti savo parodymus – čia kaltinamasis nurodė, kad G. S. rankomis daugiausia mušė ir spardė M. K., o jis nukentėjusiajam plaštaka sudavė tik 2 – 3 kartus, nuo šių smūgių nukentėjusysis nugriuvo garaže; jo kaltinamasis nespardė. Be to, M. M. parodė, kad suradę G. S. lauke prie garažo, kuomet jam buvo sužalotas pakaušis, jis ir L. P. ėmė priekaištauti M. K., kad šis padaugino mušdamas G. Papildomai apklaustas įtariamuoju 2014-07-28 (3 t., 117 – 120 b.l.) M. M. davė iš esmės tokius pat parodymus, kaip ir tikrinant juos įvykio vietoje, išskyrus viena – jis nurodė, kad M. K. nukentėjusįjį spardė ne vieną kartą, o du kartus. Po akistatos su L. P. (3 t., 123 – 125 b.l.) M. M. ėmė tvirtinti, kad jis gulinčiam G. S. tyčia nespyrė, tačiau galėjo netyčia už jo užkliūti eidamas iš garažo tuomet, kai nukentėjusysis gulėjo praėjime iš garažo (3 t., 122 b.l.). Teisiamajame posėdyje M. M. laikėsi savo pozicijos, kad G. S. įvykio metu sudavė tik plaštaka, nestipriai, jo nespardė ir mirtinų sužalojimų jam padaryti negalėjo; o nužudyti jį galėjo M. K., kuris mušė jį kelis kart, stipriai, spardė jam į galvą. Apibendrinant M. M. parodymus matyti, kad jis nuo tyrimo pradžios savo parodymus keitė mažindamas savo veiksmų apimtį ir pavojingumą, kaltę siekdamas palaipsniui perkelti M. K..

Kaltinamasis M. K. savo kaltę viso proceso metu neigė ir ikiteisminio tyrimo metu bei teisme tvirtino, jog jis G. S. sudavė vieną kartą delnu į veidą, kad nusiramintų, nes labai garsiai rėkavo; nuo šio smūgio jis nugriuvo nuo kolonėlės, ant kurios sėdėjo, tačiau negalėjo susižaloti, nes galva niekur neatsitrenkė. O daugiausiai spardė jį garaže ir lauke M. M.. Tiesa, M. K. pradžioje tyrimo tvirtino, kad ranka nukentėjusiajam jis smūgiavo, o vėliau savo parodymus koregavo ėmęs pasakoti, jog nukentėjusiajam jis nesudavė, o jį tiesiog delnu pastūmė. Jo parodymai apie M. M. veiksmus prieš G. S. esmingai nesikeitė. Taigi, šio kaltinamojo parodymai pripažintini nuoseklesniais.

Su kaltinamaisiais ir nukentėjusiuoju įvykio vietoje buvo ir L. P. – buvo švenčiamas jo gimtadienis. L. P. tyrimo metu buvo sulaikytas, tačiau nesurinkus jo kaltės prisidėjus prie G. S. nužudymo įrodymų, ikiteisminis tyrimas prieš jį buvo nutrauktas. Šio liudytojo parodymai svarbūs, tačiau vertintini atsižvelgus į tai, kad jis pats pripažino, jog įvykio metu buvo labai girtas; be to jis su M. K. yra to paties miestelio gyventojai, geri pažįstami – tai pripažino ir M. K., ir pats L. P.. L. P. 2014-07-09 (2 t., 87 – 89 b.l.) teismo posėdyje dėl kardomosios priemonės paaiškino, kad jis G. S. nelietė, tik buvo kartu, o mušė nukentėjusįjį K. ir M. (M. M.). Liudytojas šio posėdžio metu nurodė ir kitą labai svarbią aplinkybę, kodėl nukentėjusysis jau gerokai po vidurnakčio M. K. buvo atsivežtas į garažą – pasak liudytojo, „jie (M. M. ir M. K.) žinojo, kad nukentėjusysis yra pijokas, norėjo pasityčioti ir mušė S., M. jį gerokai spardė į galvą, šis pats išropojo iš garažo, o kas įvyko lauke jis nematė, bet rado nukentėjusįjį jau kraujuojančia galva“. Akivaizdu, kad niekaip kitaip, kaip tik siekiu pasityčioti iš nukentėjusiojo, negalima paaiškinti tiek kaltinamųjų, tiek ir paties liudytojo L. P. elgesio su juo įvykio metu. O būtent, bylos duomenys rodo, kad tiek L. P., tiek M. K. puikiai jį pažinojo, vertino jį kaip miestelio keistuolį, žinojo, kad jis mėgsta išgerti ir neatsisako tai daryti, o išgėręs jis būna „juokingas“, elgiasi keistai; būtent dėl to M. K., kuris neabejotinai jau buvo neblaivus, nes L. P. gimtadienio šventimas vyko jau apie parą laiko, apie 2 val. nakties L. P. motoroleriu iš namų atsivežė G. S. į garažą, kur visi toliau girtavo. Begirtaujant G. S. buvo reiškiamos pretenzijos dėl prieš kelis metus sulaužytų meškerių, dėl ankstesnių konfliktų su L. P., begeriant buvo nuspręsta nukirpti jam plaukus, po to liepta jam pačiam juos susišluoti į maišelį. Vėliau, jau sumuštas nukentėjusysis lauke prie garažo dar buvo ir apšlapintas. Visa tai rodo, kad G. S. garaže atsidūrė ne atsitiktinai – kaip jau minėta, jis buvo atsivežtas pramogai ir patyčioms. Tai, kad L. P. ir M. K. ir anksčiau tyčiodavosi iš nukentėjusiojo, parodė ir I. S.

Kas ir kaip konkrečiai tyčiojosi iš nukentėjusiojo šiuo atveju esmės nesudaro, nes kaltinimas pateiktas pagal BK 129 str. 1 d., t. y. be šią veiką kvalifikuojančių požymių, tačiau pats patyčių faktas yra reikšmingas vertinant kaltinamųjų ir liudytojo L. P. parodymus. Apklausiamas 2014-07-08 L. P. teigė, kad būtent M. K. pasiūlė pasikviesti į kompaniją G. S., kad būtent jis pradėjo nukentėjusįjį įžeidinėti ir su juo konfliktuoti, kol įpykęs stiprokai delnu sudavė jam į veidą (ar į ausį), ir G. S. po šio smūgio nuvirto nuo kolonėlės, ant kurios sėdėjo. Po to, pasak liudytojo, garaže ir lauke jį spardė tik M. M., M. K. jo daugiau nemušė. Akcentuotina, kad L. P. G. S. jau būnant lauke negirdėjo jokių bumbsėjimų, kaip kad tvirtino kaltinamieji, o teisiamajame posėdyje dėl to patikslino, kad ir negalėjo girdėti, nes garaže pakankamai garsiai grojo muzika – jis pats ją reguliavo ir leido. Iš esmės tokius pat parodymus jis davė ir parodymų patikrinimo vietoje metu (2 t., 110 – 111 b.l.), papildomai apklaustas įtariamuoju (2 t., 118 – 120 b.l.) bei liudytoju (2 t., 78 – 80 b.l.), išskyrus vieną – M. K. smūgį nukentėjusiajam L. P. vėlesnių apklausų metu ėmė vadinti tiesiog pliaukštelėjimu.

Apibendrinant aukščiau išdėstytus kaltinamųjų bei liudytojo L. P. parodymus matyti, kad anot M. M., G. S. nužudyti galėjo tik M. K.; pasak M. K. – tai padarė M. M.; pagal L. P. – mušė jį abu, tačiau stipriau ir intensyviau M. M.. Vis tik, pagal L. P. ir paties M. K. parodymus – M. K. nukentėjusiajam ranka suduotas smūgis turėjo būti pakankamai stiprus, nes nuo jo G. S. nugriuvo nuo kolonėlės. M. K. tvirtino sudavęs dešine ranka nukentėjusiajam į kairę galvos (veido) dalį, čia jam (kairės akies apatinio voko srityje) rastas nubrozdinimas, kuris anot teismo medicinos specialistų galėjo būti padarytas kietu buku daiktu – kumštis, ranka laikytini tokiais daiktais. Neabejotina ir kitkas – intensyviau nukentėjusįjį mušė, t. y. spardė, M. M.. To jis neneigė tyrimo pradžioje, tai matyti iš M. K. ir L. P. parodymų. Apie tai, kad švenčiant L. P. gimtadienį buvo muštynės ir M. M. spardė jų metu sumuštą žmogų, M. M. prisipažino liudytojui G. S., pas kurį jis po įvykio slapstėsi ir girtavo – tai G. S. patvirtino. Čia pažymėtina, kad situacijoje, kai yra keli bendrininkai dalyvavę bendrai nužudant, visada praktiškai labai svarbūs yra pirminiai jų parodymai, kuomet dar nėra galimybės kaltininkams jų suderinti, keisti priklausomai nuo renkamų įrodymų ir pan. Šioje byloje būtent taip ir buvo – M. K. ir L. P. buvo sulaikyti iš karto po įvykio, o M. M. – po kelių dienų. Būtent pirminiuose parodymuose L. P., kuris šiuo atveju mažiausiai suinteresuotas bylos baigtimi, parodė, jog iš nukentėjusiojo tyčiojosi ir jį mušė abu kaltinamieji, ir būtent M. K., nors mušė nukentėjusįjį mažiau, tačiau tai jis pirmasis pradėjo smurtauti prieš G. S. ir sudavė jam pakankamai stiprų smūgį į galvą. Vėliau duoti L. P. parodymai „supanašėjo“ su M. K. parodymais, ir tai nėra atsitiktinumas – kaip jau minėta, jiedu to paties miestelio gyventojai, artimiau bendravę tarpusavyje bei su G. S., o ne su M. M., kuris G. S. iki įvykio iš viso nepažinojo. Be to, tiek L. P., tiek M. K. tyrimo metu po sulaikymo buvo paleisti į laisvę, todėl turėjo pakankamai laiko ir galimybių parodymus suderinti ir sutarti kaltę versti vienam M. M.. Vėlesnėje tyrimo stadijoje duoti kaltinamųjų parodymai, be to, kad juose vis intensyviau buvo siekiama kaltinti bendrininką, o savo veiksmus visokiais būdais švelninti, atrodo neįtikinamai dar ir dėl to, kad juose nurodytas smūgių skaičius nukentėjusiajam yra gerokai didesnis, nei galimų trauminių poveikių užfiksuota 2014-07-10 specialisto išvadoje, kuomet nukentėjusysis teismo medicinos specialistės S. M. buvo apžiūrėtas ligoninėje. Čia nustatyta, kad sužalojimai galėjo būti padaryti 2 trauminiais poveikiais (specialistė teisiamajame posėdyje paaiškino, kad ji nevertino žaizdos pakaušyje, nes G. S. galva buvo subintuota po operacijos, tačiau net ir ją įskaičius, pasak specialistų, trauminių poveikių galėjo būti ne daugiau 4. Tuo tarpu pagal kaltinamųjų parodymus, bendrai nukentėjusiajam galėjo būti suduota 14 smūgių ir daugiau, kas absoliučiai neatitinka abiejų specialistų išvadų ir jų paaiškinimų teisiamajame posėdyje. Tuo tarpu L. P. iš esmės nuosekliai tvirtino, kad po M. K. smūgio, M. M. garaže 2 – 3 kartus įspyrė G. S., o po to dar galimai spardė jį kieme, nes pats M. M. jiems apie tai pasipasakojo. Tokie parodymai bet kuriuo atveju arčiau objektyviai užfiksuotų duomenų. Todėl, apibendrinus aukščiau išdėstytą, kaip įrodymais teismas vadovaujasi pirminiais M. M. parodymais, kad mušė, tame tarpe – ir į galvą, nukentėjusįjį jiedu abu; L. P. parodymais, kad M. M. spardė nukentėjusįjį į galvą, o M. K. jam taip pat sudavė smūgį į galvą, nuo kurio jis nugriuvo. Sugretinus šiuos įrodymus su teismo medicinos specialisto išvada, kad nukentėjusysis mirė nuo jam padarytų galvos sužalojimų visumos, kur kiekvienas į galvą suduotas smūgis turėjo įtakos nukentėjusiojo mirčiai, teismas pripažįsta, kad šiuo atveju abu kaltinamieji yra kalti dėl G. S. tyčinio nužudymo. Abu kaltinamieji veikė bendrai ir abu bendrais tyčiniais veiksmais sukėlė pasekmes – nukentėjusiojo mirtį. Jų veika atitinka BK 129 str. 1 d.

Tiek tyrimo metu, tiek teisme M. M. bei M. K. tikino, kad G. S. galėjo susižaloti pakaušį, kur jo lavono tyrimo metu buvo užfiksuota muštinė žaizda, jau būdamas lauke, griūdamas ir atsitrenkdamas į garažo sieną, pašalinius daiktus, ir pan. Ši jų versija atmetama, nes, viena vertus, šią versiją jie akivaizdžiai aptarė dar iki atvykstant greitajai pagalbai ir policijai, nes L. P., kuris iškvietė pagalbą, medikams būtent taip ir pasakojo – tai matyti iš D. D. ir G. A. parodymų. Pats gi L. P. vėliau tvirtino, kad G. S. vis tik buvo sumuštas, kad tai padarė kaltinamieji, jokių bumbsėjimų jis negirdėjo ir logiškai paaiškino – garaže garsiai grojo muzika. Tai įtikinama. Kita vertus, pasak liudytojo G. A., nukentėjusysis buvo rastas tolėliau nuo garažo, intensyvi kraujo dėmė rasta 1,4 metro atstumu nuo garažo (įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys). Pagaliau, kaip nurodė teismo medicinos specialistas G. S., sužalojimas pakaušyje nebuvo vienintelis ir lėmęs G. S. mirtį – tam vienodai tiesioginės įtakos turėjo visi smūgiai į galvą ir jais padaryti sužalojimai, dėl kurių išsiliejo kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu. Kaltinamųjų, L. P. parodymais nustatyta, kad iš žaizdos pakaušyje G. S. kraujavo gausiai ir intensyviai – tuo gali būti paaiškinami G. S. kraujo pėdsakai ant garažo durų kaiščio, M. K. rūbų.

Kaltinamieji G. S. nužudė veikdami netiesiogine tyčia, t. y. suduodami jam smūgius į gyvybiškai svarbią vietą – galvą, mušdami nukentėjusįjį rankomis ir jį spardydami, jie neabejotinai suprato savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad dėl to nukentėjusysis gali mirti, ir nors tokių pasekmių jie nenorėjo, tačiau sąmoningai leido joms atsirasti. Įrodymų, kad kaltinamieji, veikdami kryptingai ir sąmoningai siekė nužudytojo mirties, t. y. veikė tiesiogine tyčia, šiuo atveju byloje nėra. Tai, kad jiedu buvo visiškai abejingi savo veiksmams ir dėl jų galinčioms kilti pasekmėms, rodo aplinkybė, kad tiek smurto naudojimo metu, tiek po jo, jau akivaizdžiai pamatę sužalotą nukentėjusįjį, jie ramiausiai nuėjo miegoti, o M. M. kitą dieną iš viso pasislėpė ir toliau girtavo.

Kaltinamieji yra kaltinami sudavę G. S. ne mažiau kaip 14 smūgių. Tokia kaltinimo formuluotė ne tik kad netiksli, tačiau ir ydinga – ne mažiau 14, reiškia daugiau nei 14, kas realiai gali būti sunkiai suvokiama, nes daugiau gali būti ir keliskart, ir keliasdešimt kartų, ir pan. Objektyviai nustatyta, kad nukentėjusiojo mirtį lėmę sužalojimai galėjo būti padaryti ne daugiau kaip 3 smūgiais, sužalojimai kitose jo kūno vietose nenustatyti, todėl ši kaltinimo dalis tikslinama.

Liudytojai A. B., J. S., V. P., L. B. reikšmingesnių aplinkybių apie įvykį nenurodė, todėl jų parodymai nevertinami.

CIVILINIAI IEŠKINIAI

Nukentėjusiosios I. S. civilinis ieškinys 1081,63 Eur turtinei žalai atlyginti tenkinamas pilnai, nes esminė dalis išlaidų yra patvirtina byloje esančiais rašytiniais dokumentais, kitos išlaidos – taip pat betarpiškai sietinos su laidotuvėmis, jos nėra nepagrįstai didelės, atitinka teismų praktiką analogiškose baudžiamosiose bylose. Turtinę žalą nukentėjusioji patyrė dėl neteisėtų kaltinamųjų veiksmų, todėl jie privalo žalą atlyginti (CK 6.280 str. 1 d., 6.283 str. 1 ir 2 d.).

Nukentėjusiosios ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkinamas iš dalies. Iš jos parodymų matyti, jog sūnus G. S. buvo vienintelis, kuris gyveno su ja, nes vyras miręs. Sūnus kiek galėjo ja rūpinosi, prisidėjo prie išlaikymo, padėdavo ūkio darbuose. Vienintelio sūnaus mirtis, esant tokioms aplinkybėms, neabejotinai sukėlė nukentėjusiajai stresą, sunkius išgyvenimus, ji patyrė dėl to neigiamas emocijas. Nėra jokio pagrindo abejoti, kad dėl įvykio nukentėjusiajai pablogėjo ir sveikata. Visa tai, CK 6.250 str. prasme, yra neturtinė žala, kuri turėtų būti teisingai atlyginta. Minėtą neturtinę žalą nukentėjusioji taip pat patyrė dėl kaltinamųjų nusikalstamos veikos, todėl jie privalo ją atlyginti. Tačiau įvertinus sudėtingą kaltinamųjų turtinę padėtį (M. M. niekur nedirba, neturi savarankiško turto; M. K. nors ir dirba, tačiau jo pajamos nėra didelės, kitokio savarankiško turto jis taip pat neturi), tai, kad jiems reikės atlyginti kitus pakankamai didelius civilinius ieškinius, teismų praktiką šios kategorijos baudžiamosiose bylose, jai iš kaltinamųjų solidariai priteisiama 20000 Eur. Teismo vertinimu, tai teisinga, protinga ir sąžininga kompensacija nukentėjusiosios patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos pareikštas 4840, 73 Eur civilinis ieškinys G. S. gydymo išlaidoms atlyginti taip pat tenkinamas pilnai, nes jis įrodytas byloje esančiais rašytiniais įrodymais apie suteiktas medicinines paslaugas.

Ieškiniai priteisiami solidariai iš abiejų kaltinamųjų.

Nukentėjusioji N. B. tyrimo metu buvo pareiškusi 4344, 30 Eur civilinį ieškinį patirtai neturtinei žalai atlyginti, tačiau teisiamajame posėdyje ji šį ieškinį atsiėmė, jo priteisti neprašė. Todėl procesas dėl jos pareikšto civilinio ieškinio nutraukiamas.

BAUSMIŲ SKYRIMAS

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jų atsakomybę sunkina tai, kad jie nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe bei būdami apsvaigę nuo alkoholio – ši aplinkybė neabejotinai turėjo įtakos šios veikos padarymui. Savo girtumo kaltinamieji ir neneigė. Neabejotina, kad kaltinamųjų girtumas buvo viena pagrindinių priežasčių ne tik konfliktui, tačiau ir vėliau sekusiam kaltinamųjų smurtui prieš nukentėjusįjį.

Skiriant bausmes kaltinamiesiems atsižvelgiama į jų padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kilusias labai sunkias pasekmes, kaltinamųjų asmenybę, jų atsakomybei įtakos turinčias aplinkybes ir kitus bausmių skyrimo pagrindus bei sąlygas, numatytus BK 54, 55, 61 str. Atsižvelgiama į tai, kad pasekmių neįmanoma pataisyti, atkurti bei realiai tinkamai kompensuoti. Kaltinamųjų padarytas nusikaltimas yra tyčinis, labai sunkus, savo esme smurtinis, sukelia didžiulį pavojų visuomenei.

M. M. pilnametis, pakaltinamas, iki suėmimo gyveno su motina, su kuria ir dabar palaiko ryšius. Jis laikomas neteistu, nes ankstesnis teistumas išnykęs, yra baustas administracine tvarka, niekur nedirba, buvo registruotas darbo biržoje. Išsamesnės jo charakteristikos byloje nėra. Šiame nusikaltime jis buvo aktyvus vykdytojas, jo veiksmai buvo pavojingesni. Be to, yra tik jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Įvertinus visa tai jis baudžiamas laisvės atėmimo bausme, arčiau sankcijoje nustatyto šios bausmės vidurkio.

M. K. nors dar labai jaunas, tačiau yra pilnametis, pakaltinamas, iki šio nusikaltimo nebuvo teistas. Pagal byloje esančius duomenis apibūdinamas teigiamai : iš darboviečių charakterizuojamas tik gerai, gyvenamojoje vietoje jo elgesiu taip pat nesiskundžiama, yra vedęs, augina sūnų, dirba. Daugiau išsamesnių jį charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Tačiau, jis padarė labai sunkų nusikaltimą, be teigiamos jo charakteristikos, byloje nustatytos tik jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Pažymėtina tai, kad iš esmės jis atsakingas už tai, kad G. S. buvo atvežtas į įvykio vietą, prieš jį imta smurtauti, ir vėliau sumuštas jis buvo paliktas likimo valiai. Todėl jam taip pat skiriama laisvės atėmimo bausmė arčiau sankcijoje nustatyto šios bausmės vidurkio.

Iš kaltinamųjų išieškoma po 13,60 Eur proceso išlaidų, kurias liudytojų kelionės į teismą išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d., teismas

NUSPRENDĖ:

M. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 129 str. 1 d. ir jį nubausti laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Jos pradžią skaičiuoti nuo 2014 m. liepos 10 d. Kardomąją priemonę – suėmimą, iki įsiteisės nuosprendis palikti nepakeistą.

M. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 129 str. 1 d. ir jį nubausti laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų. Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Jos pradžią skaičiuoti nuo M. K. sulaikymo vykdant šį teismo nuosprendį.

Į bausmės laiką jam įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2014 m. liepos 8 d. iki 2014 m. rugsėjo 23 d. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki bus pradėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas.

Priteisti iš M. M. ir M. K. solidariai :

- nukentėjusiajai I. S. 1081,63 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt vieną, 63 euro) turtinei žalai ir 20000 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti;

- Panevėžio teritorinei ligonių kasai 4840,73 Eur (keturis tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt, 73 euro) G. S. gydymo išlaidoms atlyginti.

Procesą dėl nukentėjusiosios N. B. pareikšto 4344, 30 Eur civilinio ieškinio nutraukti.

Daiktinius įrodymus ir reikšmingus bylai daiktus nuosprendžiui įsiteisėjus :

- M. K. sportinius batus (duomenys neskelbtini), džinsus (duomenys neskelbtini), sportinį džemperį (duomenys neskelbtini), laikomus Panevėžio apygardos teisme – grąžinti kaltinamajam arba jo artimiesiems;

- M. M. sportinius batus (duomenys neskelbtini), džinsus (duomenys neskelbtini), marškinėlius (duomenys neskelbtini), džemperį (duomenys neskelbtini) – grąžinti kaltinamajam arba jo artimiesiems;

- likusius daiktus bei lyginamuosius pavyzdžius – sunaikinti.

Išieškoti iš M. M. ir M. K. valstybei po 6,80 Eur proceso išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teismui.

Teisėjas Valdas Meidus