Telšių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui E. K. ir jo atstovei advokatei V. B., institucijos priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje atstovui J. P.,

teismo posėdyje išnagrinėjusi E. K. skundą, dėl 2015 m. balandžio 8 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 73N-28648948-15,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-05-07 teisme gautas E. K. skundas dėl 2015 m. balandžio 8 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato nutarimo, kuriuo E. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 194 straipsnio 3 dalį paskirta 150,00 Eur bauda.

E. K. nubaustas už tai, kad 2015 m. vasario 28 d. 21.40 val. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato patalpose (toliau – Telšių AVPK Mažeikių r. PK), adresu Mažeikiai, Gamyklos g. 36, tuo metu dirbusiems pareigūnams, atliekant dalinę apžiūrą E. K. atžvilgiu, jo striukės vidinėje kišenėje rado ir išėmė 2 vnt. neiššautų medžioklinių 12 kalibro šovinių. E. K. turi leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus, tačiau pristatytas į Telšių AVPK Mažeikių r. PK patalpas vengė patikrinimo dėl blaivumo (girtumo), t. y. atsisakė tai atlikti, todėl E. K. gabendamas šaudmenis padarė veiką, numatytą ATPK 194 straipsnio 3 dalyje.

Teismo posėdžio metu E. K. paaiškino, jog sutinka, kad pas jį tą vakarą galėjo būti rasti šoviniai, tačiau nesutinka, jog jis atsisakė pasitikrinti blaivumą. Nurodė, jog nematė, kaip kratos metu iš jo buvo paimti šoviniai. Būnant kameroje jam pradėjo blogėti sveikata, todėl vėliau pareigūnei D. B., jį pasikvietus, jis atsisakė pasirašinėti ant visų dokumentų, motyvuodamas savo bloga sveikata. Jis ne kartą pareigūnų prašė jam iškviesti medikus, tačiau pareigūnai atsisakė jam medikus iškviesti. Vėliau jam buvo iškviesti medikai, kurie jį pristatė į ligoninę. Kur jam buvo nustatytas 0,57 promilių girtumas. Su šiuo nustatytu girtumu jis sutinka. Nurodė, jog į policijos komisariatą buvo pristatytas iš įvykio vietos kartu su K. L. bei P. N.. Nurodė, jog nepamena, kad jam būtų buvę pasiūlyta nusistatyti girtumą. Patvirtina, jog tą vakarą buvo vartojęs alkoholinių gėrimų ir jam nebuvo pagrindo atsisakyti nusistatyti neblaivumą, nes jis nesijautė esąs girtas. Nurodė, jog tik pristatytas į policijos komisariatą galėjo nusistatyti blaivumą, nes dar viską suvokė.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta D. B. paaiškino, jog tikslios datos nepamena, tačiau 2015 m. vasario mėnesį dirbo pagal atskirą planą. Per radijo ryšio stotį girdėjo, jog buvo reikalinga policijos pareigūnams pagalba. Grįžus į budėtojų dalį jai teko surašyti iš E. K. išimtų šovinių kiekį ir juos aprašyti, kadangi ji turėjo tam skirtą spec. blanką. E. K. atsisakė pasirašyti ant dokumentų, motyvuodamas, jog jam skauda ranką. Nurodė, jog E. K. jai buvo atvestas iš laikinojo sulaikymo kameros. Tuo metu E. K. buvo kruvina nosimi bei ant rankų matėsi kraujo dėmės. E. K. suvokė savo veiksmus bei jam užduodamus klausimus ir puikiai orientavosi aplinkoje. Patvirtino, jog E. K. buvo neblaivus ir tai matėsi, nes jo akys buvo paraudusios ir iš savo patirties matė, jog E. K. yra neblaivus. Nurodė, jog E. K. neginčijo, kad šoviniai priklausė jam.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. Š. parodė, kad iš Mažeikių r., Grūstės k., įvykusio eismo įvykio į policijos komisariatą pristatė E. K. bei dar vieną asmenį, kurio nei vardo nei pavardės nepamena. E. K. buvo pristatytas dėl pažeidimo padarymo. Asmenis pristatė į budėtojų patalpą. Pamena, jog E. K. buvo su „kamufliažine“ striuke ant viršaus ir po apačia buvo dar viena striukė, kurioje ir buvo rasti medžiokliniai šoviniai, lyg tai raudoni, popierinėje dėžutėje. Šoviniai buvo sveiki, t. y. nepanaudoti. Jis užpildė asmens kratos protokolą, su kuriuo supažindino E. K., tačiau jis vengė pasirašyti ant protokolo. Kažkas iš kolegų, lyg tai D. V., pasiūlė E. K. nusistatyti girtumą, tačiau E. K. atsisakė nusistatyti girtumą. Tuomet E. K. buvo išaiškinta, jog atsisakymas nusistatyti girtumą yra prilyginamas sunkiam girtumui. E. K. buvo piktas ir sakė: „jeigu jums reikia, jūs ir nusistatinėkit“. Po visko E. K. buvo paliktas policijos komisariato budėtojo žiniai. Patvirtino teismui, jog girdėjo asmeniškai, kaip E. K. atsisakė nusistatinėti girtumą.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta R. K. parodė, kad ji tą patį vakarą buvo nuvykusi į policijos komisariatą ir paprašė, kad jai būtų atiduoti namų raktai. Jai raktai buvo paduoti ir būdama policijoje ji girdėjo triukšmą iš kamerų dėl prašomos pagalbos. E. K. esant ligoninėje girdėjo, kaip jos vyras E. K. paprašė, kad jam būtų nustatytas blaivumas. Po patikrinimo ligoninėje ji su vyru išvažiavo į namus. Patvirtino teismui, jog tą vakarą jos vyras buvo nedaug išgėręs.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas D. V. parodė, kad tiksliai laiko nepamena, tačiau buvo įvykis, į kurį besiaiškinat aplinkybes atvyko ir E. K.. E. K. nevykdė policijos pareigūnų nurodymų, todėl buvo pristatytas į policijos komisariatą. Su E. K. į policijos komisariatą buvo pristatyta ir daugiau asmenų. Policijos komisariate visiems pristatytiems asmenims buvo atlikta dalinė apžiūra bei nustatinėjamas blaivumas. E. K. dalinę apžiūrą atliko jo kolega A. Š., o jis nustatinėjo blaivumą. E. K. bendra tvarka, kaip ir visiems pristatytiems į policijos komisariatą, buvo pasiūlytą nusistatyti blaivumą, tačiau E. K. atsisakė nusistatyti blaivumą, nors akivaizdžiai matėsi, jog E. K. yra neblaivus, t. y. iš jo burnos sklido alkoholio kvapas, jis svirduliavo bei buvo agresyvus. Tada E. K. buvo išaiškinta, jog atsisakymas nusistatyti blaivumą prilyginamas sunkiam girtumo laipsniui, tačiau jis nebuvo verčiamas nusistatyti blaivumą. Trukdžių nusistatyti blaivumą pas E. K. nebuvo, nors jo nosis buvo kruvina. Jam būnant policijos komisariate E. K. nesiskundė sveikatos sutrikimu. Kartu su E. K. pristatytiems asmenims blaivumas buvo nustatytas. Patvirtino teismui, jog E. K. pasiūlius nusistatyti blaivumą, pastarasis kategoriškai atsisakė tai padaryti.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto E. K. atstovė advokatė V. B. nurodė, jog palaiko atstovaujamojo skundą ir prašo jį tenkinti jame išdėstytais motyvai, t. y. perkvalifikuoti E. K. veiką iš ATPK 194 straipsnio 3 dalies į ATPK 194 straipsnio 1 dalį bei vadovaujantis ATPK 260 straipsniu surašyti administracinį nurodymą. Nurodė, jog policija yra priešiškai nusiteikusi prieš E. K., kadangi prieš 2 metus autoįvykio metu žuvo E. K. sūnus, ir policija netyrė įvykio ir tik po daugkartinių skundų, buvo tiriamas įvykis bei ikiteisminis tyrimas perduotas kitai institucijai, todėl policija siekė susidoroti su E. K.. Nurodė, jog E. K. veika neteisingai kvalifikuota, kadangi E. K. neneigia, jog pas jį galėjo rasti du šovinius, taip pat neatsimena, jog jam būtų buvęs nustatinėjamas blaivumas. Nurodė, jog E. K. dėl patirtų sužalojimų ir nesuvokdamas savo veiksmų galėjo atsisakyti pasitikrinti blaivumą, tačiau tai padarė ne tyčia, o dėl patirtų sužalojimų. Nurodė, jog byloje yra padaryti procesiniai pažeidimai, kadangi administracinio teisės pažeidimo protokole nėra nurodyti aktai, kuriuos pažeidė E. K., kadangi ATPK 194 straipsnio 3 dalis, yra blanketinė norma nukreipianti į kitą įstatymą, todėl E. K. buvo apribota teisė žinoti kuo jis yra kaltinamas bei tinkamai apsiginti nuo kaltinimo, todėl teismui nustačius tokias aplinkybes prašė bylą nutraukti E. K. atžvilgiu visiškai.

Institucijos priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje atstovas J. P. prašė teismo atsižvelgti į tai, jog nėra įrodyta, kad E. K. nebuvo pasiūlyta nusistatyti blaivumą ir todėl prašė palikti galioti Telšių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresniojo tyrėjo P. Š. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 73N-28648948-15 nepakeistą ir skundo netenkinti. Patvirtino teismui, jog prieš pažeidėją uždarant į laikinojo sulaikymo kamerą visada yra atliekama pažeidėjo dalinė krata bei patikrinamas neblaivumas. Konkrečiu atveju E. K. vengė pasitikrinti neblaivumą. Iš bylos medžiagos matyti, jog kartu pristatytiems dviem asmenims neblaivumas buvo nustatytas, tai visiškai nerealu, jog E. K. vienam net nepasiūlė nusistatyti blaivumo. Dalinės apžiūros metu radus pas E. K. du vnt. 12 kalibro neiššautų šovinių buvo pildomi dokumentai ir E. K. su dokumentais buvo supažindintas, tačiau atsisakė dokumentus pasirašyti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teismas, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 straipsnis).

ATPK 194 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už ginklo, šaudmenų nešiojimą, gabenimą, kai tai daro neblaivus asmuo, kuriam nustatomas sunkus neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 2,51 promilės ir daugiau), arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų asmuo, patikrinimo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo vengimą, taip pat alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų vartojimą panaudojus ginklą, kol bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas arba bus atsisakyta tai atlikti. Šios veikos baudžiamos bauda nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų arba ginklo, šaudmenų konfiskavimu. Blaivumo patikrinimo vengimas yra viena iš alternatyvių veikų, už kurias atsakomybė numatyta ATPK 194 straipsnio 4 dalyje. Neblaivumo patikrinimo vengimas – tai atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumo. Vien tik atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis gali būti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas. Konstatuojant, kad asmens veika kvalifikuotina kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti.

Šio konkretaus administracinio teisės pažeidimo atveju besąlygiškai nustatyta, jog 2015-2-28 apie 21.40 val. E. K. Telšių AVPK Mažeikių r. PK patalpose, adresu Mažeikiai, Gamyklos g. 36, su savimi turėjo 2 vienetus neiššautų 12 kalibro šovinių. E. K. minėtos aplinkybės neneigia ir patvirtina, jog galėjo būti pas jį rasti šoviniai, kadangi toje striukės kišenėje šoviniai galėjo būti likę po medžioklės. Iš šių E. K. patvirtinimų, kuriuos patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojais pareigūnai, matyti, jog E. K. suprato, jog su savimi nešiojosi, gabeno šaudmenis. ATPK 194 straipsnio normos ir numato atsakomybę už ginklo, šaudmenų nešiojimą, kai tai daro neblaivus asmuo ar blaivumo patikrinimo vengiantis asmuo. Tai yra visiškai nepagrįstas E. K. atstovės teiginys, jog ATPK 194 straipsnio norma yra blanketinė ir nukreipianti į kitus įstatymus. Konkrečiu atveju E. K. su savimi turėjo šaudmenis, todėl buvo aiškus ir konkretus suformuluotas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo protokole. E. K. iš esmės ginčija aplinkybę, jog jis atsisakė nusistatyti blaivumą, teigdamas, jog nepamena, kad jam būtų buvęs nustatinėjamas blaivumas. Priešingai nei teigia E. K. bylos nagrinėjimo metu besąlygiškai nustatyta, jog E. K. buvo pasiūlyta nusistatyti blaivumą, tačiau tai jis daryti kategoriškai atsisakė. Tai byloje patvirtina teismo posėdžio metu apklausti liudytojais pareigūnai A. Š. bei D. V., kurie teismui patvirtino, jog E. K. atsisakė nusistatyti blaivumą. Teismas nenustatė liudytojų, policijos pareigūnų, suinteresuotumo bylos baigtimi. Policijos pareigūnai yra davę priesaiką ir teismas neturi pagrindo netikėti jų duotais parodymais. Be duotų liudytojų parodymų dėl vengimo pasitikrinti blaivumą, aplinkybę patvirtina dar 2015-02-28 surašyti policijos pareigūnų D. V. bei A. Š. tarnybiniai pranešimai. Po liudytojų duotų parodymų E. K. ir jo atstovė teigė, jog E. K. galėjo būti nustatinėjamas blaivumas, tačiau pastarasis po patirtų sužalojimų nesuvokė, jog jam buvo siūloma nustatyti blaivumą bei nevalingai atsisakė nusistatyti blaivumą. Šios E. K. bei jo atstovės nurodytos aplinkybės byloje yra paneigtos tų pačių liudytojų D. V. ir A. Š. parodymų, nes D. V. patvirtino, jog E. K. kategoriškai atsisakė pasitikrinti neblaivumą, o A. Š. patvirtino, jog E. K. buvo piktas bei teigė: „jeigu jums reikia, jūs ir nusistatinėkit“. Apie tai, kad E. K. buvo orientuotas ir suvokiantis, kas vyksta su juo, priešingai nei teigia pats E. K. bei jo atstovė, byloje patvirtino liudytojai D. V., A. Š. bei D. B., kuri teigė, jog E. K. suvokė savo veiksmus bei jam užduodamus klausimus. E. K. prasta sveikata pradėjo skųstis vėliau, jau kaip buvo patalpintas į laikinojo sulaikymo kamerą, tai byloje patvirtino pats E. K., teigdamas, jog jo savijauta suprastėjo po 20 minučių būnant laikinojo sulaikymo kameroje. Liudytojai D. V. ir A. Š. teigė, jog jiems būnat policijos komisariate E. K. nesiskundė sveikatos sutrikimais. D. B. patvirtino, jog E. K. skundėsi, kad skauda rankos, todėl atsisakė pasirašyti ant dokumentų. Iš šių visų įrodymų visumos matyti, jog pasiūlius E. K. nusistatyti blaivumą, šis, suvokdamas savo veiksmus, atsisakė tai padaryti ir priešingai, nei teigė E. K. bei jo atstovė, tik dėl jam pačiam žinomų ir suprantamų priežasčių. ATPK 193 straipsnio 3 dalyje aiškiai ir ne dviprasmiškai nurodyta, jog šaudmenų nešiojimas, gabenimas bei vengimas blaivumo patikrinimo užtraukia atsakomybę. Taigi, blaivumo patikrinimo vengimu pirmiausia laikytini bet kokie veiksmai ar neveikimas, kuriais pažeidėjas išreiškia savo valią (apsisprendimą) nesitikrinti blaivumo, todėl E. K. teiginiai, jog jis tuo metu jautėsi blogai, nesuprato, kas vyksta, vertintini kritiškai, kaip pateikta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės. Vėlesnis blaivumo nustatymas E. K. įtakos jo padarytam pažeidimui, numatytam ATPK 194 straipsnio 3 dalyje neturi, ir veika neperkvalifikuotina į E. K. bei jo atstovės prašomą veiką, numatytą ATPK 194 straipsnio 1 dalį, t. y. šaudmenų nešiojimą, gabenimą, kai tai daro neblaivus asmuo, kuriam nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), kadangi vien tik atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis blaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis gali būti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas. Konstatavimui, kad asmens veika kvalifikuotina kaip vengimas pasitikrinti blaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti, o byloje besąlygiškai nustatyta, jog E. K. vengė nusistatyti blaivumą, kai tai jam buvo pasiūlyta padaryti.

Todėl, teismas, remdamasis tuo kas išdėstyta daro išvadą, kad E. K. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs pažeidimą numatytą ATPK 194 straipsnio 3 dalyje. Institucija priėmusi nutarimą byloje išsa­miai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visa­pusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis), dėl šių priežasčių naikinti Telšių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresniojo tyrėjo P. Š. priimtą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 73N-28648948, nėra teisinio pagrindo, tačiau E. K. pagal ATPK 194 straipsnio 3 dalį paskirta per griežta nuobauda, kuri neatitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdžio, pavojingumo laipsnio, pažeidėjo asmenybės (anksčiau administracine tvarka nebaustas, neteistas, vedęs, ūkininkaujantis), teisingumo ir protingumo kriterijų. Todėl yra teisinis pagrindas tenkinti apeliacinį skundą iš dalies ir keisti skundžiamą nutarimą, paskiriant E. K. administracinę nuobaudą – 2 vnt. šaudmenų konfiskavimą.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

E. K. skundą tenkinti iš dalies.

Telšių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresniojo tyrėjo P. Š. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 73N-28648948-15 pakeisti:

E. K. pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 194 straipsnio 3 dalį paskirti 2 (dviejų) vienetų 12 kalibro šaudmenų konfiskavimą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui. Apeliacinis skundas paduodamas Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.