- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-30
- Bylos Nr.
- e2YT-48538-905/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30718-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vitalijus Abramovičius
- Pareiškėjas
- J. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 3.4.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos.
Pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos senelė D. (D.) K. (D. K.), gimusi (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė. Pareiškėja nurodė, kad ji pateikė prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, tačiau suinteresuotas asmuo priėmė sprendimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjos pateikti dokumentai nėra pakankami patvirtinti, jog pareiškėjos senelė iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė. Pareiškėja, pažymėjo, kad pranešime apie pareiškėjos senelės mirtį nurodoma, jog jos mergautinė pavardė Y., o jos tėvai – C. M. K. ir L. H. K.; 1936 m. anketoje nurodoma, kad D. K., C. duktė, pilietybė – lietuvė, išvyko iš Lietuvos 1936 m. vasario 28 d.; kelionės sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma keleivė D. K., o sutarties antroje grafoje nurodoma L. K. (pareiškėjos prosenelė). Be to, pareiškėjos senelės identifikacijos kortelėje nurodoma, kad D. K., Lietuvos pilietė, į Pietų Afriką atvyko 1936 m. kovo 22 d.
Suinteresuotas asmuo prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Civilinio proceso kodekso 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas turi turėti juridinę reikšmę (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Remiantis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 dalimi, dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, yra: 1) Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d.; 2) Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.; 3) dokumentai, liudijantys asmens tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje; 4) gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos Respublikos pilietybė; 5) asmens liudijimai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje, arba asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m. birželio 15 d. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, jeigu šio straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų nėra, asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti gali būti pateikiami dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d., taip pat užsienio valstybės pasas ir kiti dokumentai. Jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka (Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalis).
Iš pareiškėjos pateikto jos motinos C. M. Y. gimimo liudijimo matyti, kad C. M. Y. motina D. K. gimė Lietuvoje (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) buvo 31 metų amžiaus). Išduotoje 1936 m. kovo 22 d. D. K. asmens tapatybės kortelėje nurodoma, kad D. K. gimė (duomenys neskelbtini) Lietuvoje ir kad jos pilietybė (angliškai – nationality) Lietuvos; taip pat nurodoma, kad ji į Pietų Afriką atvyko 1936 m. kovo 22 d. laivu D. C.. Pateiktoje kelionės sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad D. K. susitarė dėl 1936 m. vasario 28 d. kelionės į Keiptauną laivu D. C.. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad D. K. asmens tapatybės kortelėje ir kelionės sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) esantys D. K. parašai neturi esminių skirtumų, todėl nėra abejonių, kad šiuose dokumentuose pasirašė tas pats asmuo. Pateiktoje 1936 m. vasario 23 d. D. (C.) K. anketoje emigracijai nurodoma, kad ji 1936 m. vasario 28 d. garlaiviu D. C. išvyko į Afriką ir kad jos pilietybė lietuvė.
Nagrinėdamas nurodytus įrodymus-duomenis, teismas pabrėžia, kad į bylą nepateikta jokių duomenų ir nenustatyta jokių aplinkybių-prielaidų teigti, kad aptariami dokumentai yra fiktyvūs-suklastoti, kad juose įrašyti duomenys neatitiko tikrovės, kad atitinkami duomenys į nagrinėjamus dokumentus būtų įrašyti siekiant nepagrįstai įgyti tam tikrų teisių ir (arba) išvengti tam tikrų teisinių apribojimų-sunkumų. Taigi teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjos pateiktų dokumentų autentiškumu, jų turinio tikslumu-tikrumu, pavyzdžiui, kad 1936 metais pareiškėjos senelė D. K. galėjo būti suinteresuota nuslėpti savo tikrąją pilietybę ir kad įrašai apie D. K. Lietuvos pilietybę neatitiko tikrovės. Remdamasis šiais motyvais, teismas sprendžia, kad nurodytuose dokumentuose užfiksuoti faktiniai duomenys apie pareiškėjos senelės pilietybę savo esme-pobūdžiu iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 dalies 4, 5 punktuose įtvirtintus dokumentus, kuriuose tiesiogiai nurodoma apie asmens turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę. Taigi aptariami dokumentai teikia pakankamą pagrindą konstatuoti, kad D. K. (D. K.) 1936 metais turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę. Iš pateiktų 1936 m. kelionės dokumentų ir 1976 m. dokumentų apie mirtį matyti, kad pareiškėjos senėlė 1936 metais, t. y. iki 1990 m. kovo 11 d., išvyko iš Lietuvos ir, būdama už jos ribų, mirė (duomenys neskelbtini) metais. Darytina išvada, kad pareiškėja pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog jos senelė 1936 metais (išvykdama iš Lietuvos), t. y. iki 1940 m. birželio 15 d., turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę. Suinteresuotam asmeniui priėmus sprendimą, kad pateikti dokumentai nepakankami, pareiškėja neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių prašomą nustatyti faktą, todėl šis faktas pilietybės atkūrimo tikslais nustatomas teismine tvarka. Kitus dalyvaujančių byloje asmenų argumentus ir nurodomas aplinkybes teismas vertina kaip neturinčius teisinės reikšmės priimamo sprendimo esmei (bylos baigčiai), todėl išsamiau jų nenagrinėja (CPK 265 straipsnis).
Civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Remiantis šia kodekso nuostata ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškimas tenkinamas, pareiškėjai iš suinteresuoto asmens priteisiama 57 Eur žyminio mokesčio (pareiškėja nepateikė įrodymų ir prašymų dėl išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti). Šiuo aspektu papildomai pažymėtina, kad nors suinteresuotas asmuo formaliai ir neprieštaravo pareiškėjos reikalavimams, tačiau teismo sprendime konstatuota, kad pareiškėjos pateikti dokumentai teikia pakankamą pagrindą vadovautis-taikyti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 dalies 4, 5 punktų nuostatas (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 93 straipsnio 4 dalis).
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos J. S., gimusios (duomenys neskelbtini), senelė D. K. (D. K.), gimusi (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, išvykusi iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.
Priteisti pareiškėjai J. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), iš suinteresuoto asmens biudžetinės įstaigos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, j. a. k. 188610666, 57 (penkiasdešimt septynis) Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.