Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2007-08-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-333-145-2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2007-08-31
Bylos Nr.
1A-333-145-2007
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Pranas Šimkus, Bronė Vidzėnienė, Vytautas Norkūnas
Nuteistasis
R. M.
Advokatai
Antanas Cemnolonskas
Kategorijos

Pranešėjas Vytautas Norkūnas Baudž.byla Nr.1A-333-145-2007 Teisėjas V. S. Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.1 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. rugpjūčio 31 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjas) Vytauto Norkūno, teisėjų Bronės Vidzėnienės, Prano Šimkaus,

sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,dalyvaujant prokurorei Jolantai Činčikienei,nuteistajam R. M.,jo gynėjui advokatui Antanui Cemnolonskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2007-06-21 nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažintas kaltu pagal BK 164 str. ir nubaustas laisvės apribojimo bausme 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį per šį laikotarpį kiekvieną vakarą nuo 22 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. nuteistas už tai, kad nuo 2000 m. spalio 30 d. iki 2000 m. lapkričio 30 d., nuo 2001 m. birželio 1 d. iki 2002 m. birželio 20 d., nuo 2002 m. rugpjūčio 19 d. iki 2003 m. balandžio 24 d., nuo 2004 m. liepos 1 d. iki 2004 m. liepos 31 d., nuo 2005 m. vasario 1 d. iki 2006 m. rugsėjo 1 d., vengė pareigos pagal 2000 m. lapkričio 20 d. Biržų rajono apylinkės teismo nutarimą mokėti lėšas – po ½ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau negu 1 MGL kiekvienam vaikui kas mėnesį iki sūnaus Mariaus gim. 1990-02-13, pilnametystės, po to – po 1/3 uždarbio iki dukters Ingridos, gim. 1991-05-23 pilnametystės, po to – po ¼ uždarbio iki sūnaus Justino, gim. 1992-07-31, pilnametystės, jų išlaikymui, J. B. naudai, taip jai padarydamas 5767 Lt 50 ct. turtinę žalą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu R. M. prašo panaikinti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2007-06-21 nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Su nuosprendžiu nesutinka, nes teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir netinkamai išsprendė bausmės skyrimo klausimą. Skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad vengė išlaikyti nepilnamečius vaikus. Tokia teismo išvada yra nepagrįsta, kadangi paramą vaikams teikė pagal savo galimybes. Be to, teismo išvada, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis negalėjo mokėti teismo sprendimu priteisto išlaikymo, laikytina kaip įrodinėjimo pareigos perkėlimas kaltinamajam. Apeliantas skunde akcentuoja, jog teismo išvada dėl galimybės teikti išlaikymą pagrįsta prielaidomis. R. M. teigiantis tai, kad teismas nuosprendį priėmė, neatsižvelgdamas į sveikatos būklę, dėl kurios dirba tik pusę dienos ir turi išlaikyti dar tris nepilnamečius vaikus iš antros santuokos. Nuteistasis nurodo, jog teismas neįvertino, jog po santuokos nutraukimo nukentėjusiajai perleido dalį bendrąją daline nuosavybe priklausiusio namo. R. M. nematantis savo veiksmuose tyčios ir piktybiškumo išvengti pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus. Nuteistasis mano, jog teismas neteisingai įvertino veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius ir priėmė nepagrįstą išvadą, kad yra jo veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 164 str. požymių. R. M. tai pat nesutinka su jam paskirta bausme ir mano, jog teismo paskirtas laisvės apribojimas neatitinka teisingumo ir protingumo principo. Teismo paskirti apribojimai jam neleis užsidirbti pinigų, o dėl to negalės išlaikyti savo nepilnamečių vaikų. Dėl paskirto apribojimo nebus galimybių išvykti į užsienį ir pilnai atlikti pavedamų pareigų.

Be to, byloje yra gautas Kupiškio rajono prokuratūros atsikirtimas į apelianto skundą. Atsikirtime nurodoma, jog apelianto argumentas, kad teismas priimdamas nuosprendį neatsižvelgė į R. M. sveikatos būklę yra nepagrįstas. Šį argumentą patvirtina medicinos įstaigų pateikti duomenys, nebuvo gauta ir apeliantas nepateikė duomenų, kad jam šiuo metu reikalinga medikų priežiūra ar jam suteikta invalidumo grupė. R. M. nurodyta aplinkybė, jog jis važiuoja į Vokietiją kartu su UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoju ieškoti sendaikčių bei juos padeda realizuoti neatitinka tikrovės, nes pagal UAB (duomenys neskelbtini) pažymą R. M. į Vokietiją vykdavo kaip keleivis ir kokiais tikslais nežinoma. Apeliantas nurodo, kad sendaikčių prekyba yra pajamų šaltinis iš kurių išlaiko savo šeimą, tačiau iš bylos duomenų matyti, jog jis nepervedė nė karto pinigų J. B. nuo 2001-05-22 iki 2005-12-09. Atsikirtime teigiama, kad apeliantas pilnai gali išlaikyti savo dabartinę šeimą bei su savo sugyventine didinti bendrą turtą, kas sąlygoja, jog apeliantas gauna pakankamai pinigų. Atsikirtime prašoma atsižvelgti, kad R. M., siekdamas išvengti prievolės dėl išlaikymo dirba tik pusę darbo dienos, ir taip stengiasi bloginti savo padėtį. Atsikirtime teigiama, jog teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, tinkamai išsprendė bausmės paskyrimo klausimą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

Apylinkės teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį visapusiškai, objektyviai ištyrė ir įvertino visus tiek nuteistąjį kaltinančius, tiek jo padėtį lengvinančius įrodymus, dalį aplinkybių dėl vengimo išlaikyti vaikus tam tikrais laikotarpiais iš kaltinimo pašalino, pagrįstai bei teisėtai R. M. pripažino kaltu pagal BK 164 str. ir, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos pobūdį, nuteistojo asmenybę bei kitas aplinkybes ir laisvės apribojimo bausmę, kuri savo dydžiu yra net mažesnė už šios bausmės vidurkį, paskyrė tinkamą. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su apkaltinamojo nuosprendžio kaltės įrodymo bei pačios bausmės paskyrimo motyvais bei argumentai ir juos dar kartą kartoti bei cituoti nėra reikalingumo.

Biržų rajono apylinkės teismo 2000-11-20 nutarimu iš nuteistojo R. M. jo buvusios sutuoktinės (santuoka nutraukta 1994-10-26) J. J. (duomenys neskelbtini) naudai yra priteistas išlaikymas (alimentai) trijų vaikų išlaikymui (I t. 6 b.l.). R. M. prašymai atnaujinti šios bylos procesą dėl to, kad J. B. buvo nutraukusi alimentų išieškojimą, o vėliau kai nuteistasis jai perleido jam priklausiusio pusę namo su sklypu, ji alimentų iš viso buvo atsisakiusi, Biržų rajono apylinkės teismo 2001-02-06 ir Panevėžio apygardos teismo 2001-03-06 nutartimis buvo atmesti (I t. 7-10 b.l.). Todėl Biržų apylinkės teismo 2000-11-20 nutarimas dėl išlaikymo vaikams priteisimo yra įsiteisėjęs, galiojantis ir nuteistasis privalo jį vykdyti, t.y. išlaikyti savo vaikus, o vengimas juos išlaikyti jau yra nusikaltimas. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta ir teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu įrodyta, jog 2005-2006 metais R. M. jokio išlaikymo vaikams ištisai neteikė pusantrų metų, 2002-2003 metais 8 mėnesius, kitais trim atvejais po vieną mėnesį. Jokių objektyviai pateisinamų priežasčių dėl šio piktybinio vengimo išlaikyti vaikus, byloje nėra. Nuteistojo argumentai, kad jis buvusiai sutuoktinei paliko jam priklausiusio santuokinio turto dalį ir dėl to ji buvo atsisakiusi išlaikymo vaikams išieškojimo, negali būti pagrindu priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį. Vaikams augant jų poreikiai didėja, praėjus tam tikram laikui keičiasi abiejų tėvų turtinė padėtis ir atsižvelgiant į tai, vaikų išlaikymo dydis bei būdai įstatymų nustatyta tvarka gali būti keičiami, bet tai nepašalina teismo sprendimu nustatytos tėvo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, kurių teises itin reglamentuotai gina tiek šalies, tiek tarptautinė teisė. Pablogėjus vieno iš tėvų turtinei padėčiai, atsižvelgiant į vaikų interesus, išlaikymo dydį ar būdus galima koreguoti civilinio proceso bei civilinio kodeksų nustatyta tvarka. O kol yra galiojantis tuo klausimu teismo sprendimas, nuteistasis privalo jį vykdyti.

Tačiau teisėjų kolegija nusutinka su apylinkės teismo paskirtu nuteistajam įpareigojimu kiekvieną naktį nuo 22 iki 6 val. būti jo gyvenamojoje vietoje. Visų pirma tai pirmos instancijos teismas nuosprendyje nė vienu žodžiu nemotyvavo kodėl nuteistajam paskyrė šį įpareigojimą. Minimas įpareigojimas yra betarpiškai susijęs su paskirta laisvės apribojimo bausme, sudėtinis jos elementas ir praktiškai net griežtesnis už pačią laisvės apribojimo bausmę. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme privalo be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir, jeigu yra skirti draudimai ar įpareigojimai, juos vykdyti bei atsiskaityti kaip jie vykdomi (BK 48 str. 3 d.). Todėl yra didelis skirtumas tarp to, kai nuteistasis be leidimo negali keisti gyvenamosios ir kai nuteistasis kiekvieną naktį įpareigojimas būti savo namuose. Šiuo įpareigojimu ypač griežtai varžoma nuteistojo judėjimo laisvė ir teismas skirdamas minimą įpareigojimą turėjo tai motyvuoti. Iš kitos pusės apylinkės teismo nuosprendyje konstatuota, jog nuteistasis įvykdė nesunkų nusikaltimą, jis neteistas, charakterizuojamas patenkinamai, bet vis vien jam skyrė tokį griežtą įpareigojimą, kuris turėtų būti skiriamas už ženkliai kitokių nusikaltimų padarymą ir kitokio tipo asmenybėms. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad nuteistojo padarytas nusikaltimas nėra smurtinis, nesusijęs su buvimu ar nebuvimu naktimis namuose, administracinėmis nuobaudomis jis nebaustas, jo polinkis į girtavimą nenustatytas, į jokią policijos įskaitą neįrašytas, nusiskundimų jo elgesiu nėra, todėl skirti šį įpareigojimą nėra reikalingumo ar būtinumo ir teisingumo požiūriu netikslinga, tuo labiau, kad iš bylos bei nuteistojo paaiškinimų matyti, jog jis siekdamas gerinti savo turtinę padėtį dažnai išvyksta į užsienį ir tai turi tiesioginės įtakos jo privalomų vaikų išlaikymo interesų tenkinimui. Nepanaikinus šio įpareigojimo pablogės pačio nuteistojo materialinė padėtis, o tuo pačiu tai atsilieps patiems vaikams ir pasunkės vaikų išlaikymo įgyvendinimas. Dėl visų šių motyvų kolegija prieina išvados, kad nuteistajam paskirtas teismo įpareigojimas kiekvieną naktį būti savo namuose, naikintinas. Lietuvos Respublikos BK 48 str. 3 d. nustato ką nuteistas laisvės apribojimo asmuo privalo daryti, o šio straipsnio 4-7 dalys numato teismui galimybę skirti įstatymo numatytus arba nenumatytus vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Teismas gali juos skirti, bet neprivalo. Todėl teisėjų kolegija atsižvelgdama anksčiau nurodytus motyvus, nuteistojo asmenybės požymius, jo padarytos veikos specifiką bei palyginus nedidelį pavojingumo laipsnį ir siekdama įgyvendinti teisingumo principą prieina išvados, kad apylinkės teismo nuteistajam paskirtas įpareigojimas naktimis būti namuose naikintinas, o kiti draudimai ar įpareigojimai neskirtini.

Dėl visų šių argumentų skundžiamas nuosprendis keistinas vadovaujantis BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p. dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, nes pirmos instancijos pritaikė BK bendrosios dalies normą, nesant jos taikymo pagrindų ir sąlygų. Kitų pagrindų keisti ar naikinti nuosprendį apeliacinio skundo ribose, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.,

nuspr endė:

Kupiškio rajono apylinkės teismo 2007-06-21 nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. M. įpareigotas per bausmės atlikimo laiką kiekvieną vakarą nuo 22 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Vytautas NorkūnasTeisėjai Pranas ŠimkusBronė Vidzėnienė