- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-08
- Bylos Nr.
- AN2-475-468/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01576-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daiva Kazlauskienė
- Pažeidėjas
- A. M.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-22 nutarties, kuria A. M. skundas netenkintas ir Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. V. 2019-02-25 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 13-ANR-N-425-2019 paliktas nepakeistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. A. M. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už tai, kad 2018-09-09, apie 20.50 val. A. M. šuo anglų buldogas mišrūnas vardu E. bėgiojo vienas palaidas kieme, adresu (duomenys neskelbtini) ir pribėgęs prie I. P. ir jos pavadėliu vedžiojamo papilono veislės šuns, pastarąjį pagriebė dantimis, tuo padarant turtinę žalą.
2. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja A. V. 2019-02-25 nutarimu A. M. pripažino kaltu pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį ir jam paskyrė administracinę nuobaudą – 200 Eur dydžio baudą. Taip pat A. M. įpareigotas atlyginti I. P. 12 Eur turtinės žalos.
Žemesnės instancijos teismas
3. Šį nutarimą A. M. Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-08-22 nutartimi skundo netenkino ir Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. V. 2019-02-25 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 13-ANR-N-425-2019 paliko nepakeistą, konstatavęs, jog surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių padaryti išvadą, kad A. M. veiksmuose yra visi būtini objektyvieji ir subjektyvieji nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje, sudėties požymiai.
Šalies argumentai
4. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas A. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-22 nutartį ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.
4.1. Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. M. nurodo, kad skundžiama nutartis neteisėta, nepagrįsta, paremta prielaidomis, todėl turi būti šalinama iš formuojamos jurisprudencijos per teismų sprendimų peržiūrą apeliacine tvarka. Nutartis priimta tik formaliai, paviršutiniškai, neįvertinus bylos aplinkybių ir neatsižvelgiant į ypatingai reikšmingų aplinkybių visumą bei nuosekliai formuojamą teismų praktiką.
4.2. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pabrėžęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančiu įrodymų pagrindu yra konstatuojama inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Jeigu bent vieno iš elementų nėra, tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
4.3. Nurodo, kad iš administracinių nusižengimo bylos medžiagos aiškiai matyti, jog šuns anglų buldogo mišrūnės savininkas yra A. M., todėl jam net negali kilti administracinė atsakomybė už A. M. nuosavybės teise priklausančio šuns neva padarytą turtinę žalą, nes jis nėra administracinio nusižengimo subjektas, kuriam gali kilti administracinė atsakomybė pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį. Apelianto teigimu, šios aplinkybės patvirtina, jog pirmos instancijos teismas priėmė neteisėtą nutartį ir nubaudė ne tą asmenį, todėl administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu nutrauktina.
4.4. Administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. manymu, apylinkės teismas nepagrįstai nutartyje nurodė, kad dėl jo veiksmų buvo padaryta turtinė žala. Atkreipia dėmesį į tai, kad nei byloje esantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašas, nei kiti liudytojų parodymai objektyviai nepatvirtina, jog nukentėjusios I. P. papiljonų veislės šuniui buvo padaryti sužalojimai t. y. įkąsta. Tiek liudytojas A. S., tiek veterinarijos gydytoja liudytoja E. Ž., surašiusi išrašą iš ligos istorijos, teismo posėdžio metu negalėjo patvirtinti, jog šuniui buvo nustatyti sužalojimai (įkandimai), nors nukentėjusioji I. P. ir buvo nurodžiusi policijos pareigūnams, jog jos šuniui iškąstas mėsos gabalas. Liudytojas A. S. nurodė, jog situacija neatrodė rimta, tik ją liudytoja labai sureikšmino.
4.5. Pažymi, jog apylinkės teismas nutartyje nurodė, jog neva liudytojas A. S. policijos tyrėjai I. O. nurodė šiek tiek kitokias faktines aplinkybes ir teisme duotus parodymus švelnino. Su šiuo skundžiamos nutarties argumentu apeliantas nesutinka, nurodydamas, kad tokio procesinio veiksmo kaip telefoninė apklausa ANK nenumato, kadangi tokiu būdu surinktų duomenų patikimumo negalima patikrinti procesinėmis priemonėmis, todėl kvestionuoti ir vertinti, jog liudytojas A. S. telefonu policijos tyrėjai nurodė kitokias faktines aplinkybes, kurios užfiksuotos tarnybiniame pranešime - negalima. Tuo tarpu ANK numato, jog teisme liudytojas prisiekia sakyti tiesą bei pasirašo, jog už melagingų parodymų davimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, todėl kvestionuoti liudytojų parodymų, duotų posėdžio metu - teismas neturi pagrindo. Be to, nei vienas liudytojas, išskyrus pačią nukentėjusiąją, nenurodė, kad atbėgęs šuo įkando papiljonų veislės šuniui.
4.6. Atkreipia dėmesį į tai, kad liudytoja E. Ž. išraše iš ligos istorijos nurodė, jog šuo šlubuoja užpakaline dešine koja, šios kojos neleidžia liesti, jaučia skausmą. Šuo lauke išėjęs nebeina, jaučia baimę. Toks išrašas iš ligos istorijos, administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. nuomone, neatitinka įrodymui keliamų reikalavimų, kadangi šunį apžiūrėjęs asmuo tokios išvados (ką jaučia šuo) padaryti objektyviai negali. Teismo posėdžio metu liudytoja E. Ž. nurodė, jog vaistų suleidimas kainuoja 1 eurą, o šuns apžiūra - 11 Eur. Gydytoja nurodė, jog šuo buvo baikštus, neleido galinės kojos liesti rankomis, todėl veterinarė nusprendė suleisti vaistų ir tokiu būdu buvo konstatuota, jog papiljonų veislės šuniui skauda būtent dėl praėjusios dienos įvykio. Pažymi, jog įvykis užfiksuotas apie 20:50 val., kai tuo tarpu kreipimosi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktas pagal kasos kvitą yra 12:00 val. t. y. beveik po 15 valandų. Taigi, administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. manymu, jam negali kilti administracinė atsakomybė dėl šuns skausmo, praėjus 15 valandų po įvykio, su kuriuo jis apskritai nėra susijęs. Iš to seka, jog priežastinis ryšys po neva kilusių padarinių pernelyg nutolęs, juolab kai kilę padariniai neatitinka faktinių aplinkybių, susijusių su nukentėjusiosios nurodomais paaiškinimais dėl „iškąsto mėsos gabalo“.
4.7. Apelianto teigimu, nesuprantama, kaip apylinkės teismas tokius bylos duomenis gali laikyti patikimais įrodymais, kurie pagrindžia turtinę žalą, kai išrašas iš ligos istorijos yra atliktas tos pačios klinikos, kuri visada gydo nukentėjusiosios šunį. Mano, jog ši klinika iš esmės yra suinteresuota iš nukentėjusios pasakojimų duoti tokią išvadą, kuri yra reikalinga nukentėjusiajai I. P., nes, priešingu atveju, nukentėjusioji atsisakys klinikos paslaugų ir ji praras mokų klientą. Be to, A. M. nuomone, liudytojos E. Ž. parodymų patikimumo neįmanoma patikrinti nepaskyrus šuns sveikatos būklę galinčios nustatyti ekspertizės, kadangi visiškai nėra aišku, ar šuns elgesys yra pasikeitęs dėl jo kastracijos ar dėl įvykio, kurio metu nukentėjusios šuo net nebuvo sužalotas. Atkreipia dėmesį į tai, jog tokio pobūdžio išvada dėl neva padarytos turtinės žalos, negali sukelti A. M. neigiamų pasekmių, kadangi šių duomenų pagrįstumo neįmanoma patikrinti ANK procesinėmis priemonėmis: negalima įvertinti, ar šuniui apskritai buvo reikalinga veterinarinė apžiūra, sąlygojanti turtinės žalos atsiradimą. Atsižvelgiant į tai, apeliantas daro išvadą, jog bylos duomenimis neįmanoma nustatyti, ar nukentėjusios šuniui buvo padaryta 12 Eur turtinė žala, susijusi su įvykiu. Kylant abejonėms dėl įrodymų patikimumo, pirmos instancijos teismas turėjo jais nesivadovauti ir, nesant ANK 346 straipsnio 4 dalies sudėties požymių (turtinė žala), skundą patenkinti.
4.8. Pažymi, jog apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje vadovavosi išskirtinai liudytojos I. O. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotais duomenimis, kuriuose neva buvo fiksuojamos liudytojų apklausos. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareigūnė I. O. svarstė nutraukti tyrimą, o apsisprendimą, ar nutraukti tyrimą, ar surašyti protokolą, lėmė G. P. ir M. N. parodymai, kuris, apelianto teigimu, nepapasakojo būtent apie jiems priklausantį šunį. A. M. teigimu, įstaiga tirianti administracinių nusižengimų bylą ir surašiusi administracinių nusižengimų protokolą, privalėjo kviesti liudytojus įstatymų nustatyta tvarka ir atlikti apklausas, bei apklausų metu gautus parodymus fiksuoti parodymų protokole arba paimti šių asmenų rašytinius parodymus. Tačiau šiuo konkrečiu atveju liudytojų apklausos vyko telefoniniais pokalbiais. Nurodo, jog M. N. apklausa, kuri taip pat neva vyko telefonu, teisme buvo paneigta paties liudytojo parodymais, kuris paaiškino, jog norėjo kuo greičiau baigti pokalbį telefonu ir pageidavo, jog tyrėja kuo greičiau nuo jo atsikabintų (posėdžio metu išsireiškė „atsiknistų“), todėl tyrėjai viską patvirtino ir padėjo ragelį. Apelianto teigimu, nukentėjusiosios dukra G. P., nors neva ir buvo apklausinėjama policijos įstaigoje, jos parodymai taip pat nebuvo užfiksuoti parodymų protokole.
4.9. Be to, telefoninės apklausos bylą tiriančios pareigūnės taip pat nebuvo fiksuojamos (įrašinėjamos), todėl, ką sakė liudytojai telefoninio pokalbio metu - įtariamajam, teismui, advokatui patikrinti bylos nagrinėjimo metu nebuvo įmanoma, taigi tokie duomenys apylinkės teismo net negalėjo būti pripažinti įrodymais.
4.10. Administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. teigimu, tyrimą atliekantys pareigūnai nesiėmė procesinių priemonių tirti šį neva padarytą administracinį nusižengimą, kol nukentėjusioji neatsiuntė elektroninio laiško su nurodymais, ką tyrėja privalo padaryti ir kas galėtų patvirtinti jos pareiškime nurodomas faktines aplinkybes. Elektroniniame laiške buvo detaliai nurodyti visų liudytojų (tame tarpe ir M. N., Š. K. bei A. S.) kontaktiniai duomenys (vardas, telefonas, adresas). A. M. manymu, tai rodo, jog nukentėjusioji buvo bendravusi su liudytojais, kurie neva galėtų nurodyti tikras faktines aplinkybes. Papildomai nukentėjusioji I. P. atsiuntė tyrėjai I. O. „Delfi“ portalo straipsnį apie M. šuns išpuolius. Susidarė įspūdis, jog šis laiškas realiai buvo skirtas tyrėjai parodyti, jog „Delfi“ gali atsirasti straipsnis ir apie policijos pareigūnus, kurie neva neatlieka nukentėjusios elektroniniame laiške nurodomų procesinių veiksmų. Teismo posėdyje policijos tyrėja I. O. nurodė, jog straipsnį matė ir skaitė, tačiau jis jai jokios įtakos priimant procesinį sprendimą - nutarimą arba atliekant procesinius veiksmus - nepadarė.
4.11. Apelianto teigimu, policijos komisariate jo šeima yra žinoma ir galimai nemėgstama, kadangi A. M. (apelianto žmona) policijos komisariatui yra pateikusi virš 1200 pranešimų apie kieme neleistinai statomus automobilius, dėl ko policijos pareigūnai priversti rašyti ANK protokolus pažeidėjams, o A. M. pranešimus (dėl jų skaičiaus) ignoruoja. Šių visų faktinių aplinkybių kontekste, kaip nurodė liudytoja I. O., ji tik po pusmečio apsisprendė priimti nutarimą A. M. atžvilgiu, jam paskiriant pakankamai didelę baudą, neatsižvelgiant į tai, jog apeliantas iki šio įvykio niekada nebuvo baustas administracine tvarka.
4.12. Nurodo, kad apylinkės teismas, priimdamas sprendimą atmesti apelianto skundą, išskirtinai rėmėsi tik nukentėjusios parodymais ir nurodė, jog jie nuoseklūs ir patikimi. A. M. teigimu, nukentėjusioji I. P. nuolat konfliktuoja su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens šeima, kabina skelbimus, skatinančius fotografuoti ir filmuoti jo šeimą bei apie jo šeimą rašo straipsnius „Delfi“. Taigi nukentėjusiosios parodymais apylinkės teismas taip pat negalėjo vadovautis, nes jie nėra objektyvūs, nes pastaroji yra suinteresuota bylos baigtimi. A. M. manymu, apylinkės teismas turėjo atsižvelgti ir į tai, kad A. M. pagal S. P. pranešimą buvo nubausta pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį. Šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla, kurioje ieškovai P. iš atsakovų M. prašo priteisti 1 500 Eur už padarytą žalą. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nuomone, nagrinėjama civilinė byla atskleidžia, koks administracinės nusižengimo bylos siekis buvo pas nukentėjusiąją I. P..
4.13. Atkreipia dėmesį į tai, kad jis nėra subjektas traukiamas administracinėn atsakomybėn. Be to, A. M. anglų buldogų mišrūnas atvykus policijos pareigūnams buvo namuose, o pareigūnai nurodė, jog laiptinės durys yra su kodu bei buto durys buvo užrakintos. Taigi šuo objektyviai neturėjo jokios galimybės išeiti iš buto, užpulti nukentėjusiąją, grįžti namo ir namuose laukti policijos pareigūnų. Taigi, A. M. teigimu, jis administracinėn atsakomybėn pagal ANK 364 straipsnio 4 dalį patrauktas nepagrįstai.
Atsiliepimas
5. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus atsiliepime į skundą prašo, nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, jog visiškai nesutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiai, mano, kad A. M. padarytas nusižengimas buvo įrodytas surinkta bylos medžiaga.
Motyvuojamoji dalis
Administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. apeliacinis skundas atmestinas.
6. Apygardos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus bei apeliacinio skundo argumentus, pripažįsta, kad apylinkės teismas posėdyje išsamiai patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog A. M. kaltė pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį yra visiškai įrodyta, jo veiksmai kvalifikuoti tinkamai, o tai, kad jis nesutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl įrodymų vertinimo bei pateikia subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą, savaime nereiškia, kad skundžiamas Institucijos nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
7. Pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį atsakomybė kyla tam, kas pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančius teisės aktus, dėl ko atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui.
8. A. M. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį patrauktas dėl to, kad jis savo veiksmais pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-09-18 įsakymu Nr. 30-2001 patvirtintų Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių (su vėlesniais 2016-12-06 Nr. 30-2696 pakeitimais) 5.4 punktą, numatantį gyvūnų laikytojui užtikrinti, kad gyvūnai nekeltų grėsmės, nedarytų žalos asmenų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, aplinkai, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, nesužeistų kitų gyvūnų.
9. Pirmiausiai, A. M. skunde nurodo, kad jam administracinė atsakomybė nekyla, nes jis nėra subjektas pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį, kadangi šuo - anglų buldogo mišrūnė – E. priklauso ne jam, o jo žmonai A. M.. Toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo argumentas nepagrįstas. Iš tiesų iš byloje esančių augintinio dokumentų matyti, kad jo savininkė yra A. M. (b. l. 87-91). Vis tik, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių nesilaikymas ir jų pažeidinėjimas užtraukia administracinę atsakomybę gyvūno laikytojui – tai yra asmeniui, kuris yra gyvūno savininkas ar jį laiko. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. M. gyvenamuoju adresu yra laikoma anglų buldogo mišrūnė, kurios priežiūra dalinasi visi šeimos nariai. A. M. teismo posėdžio metu parodė, kad jis 2018-09-09 apie 18-19 val. po vieną šunis išvedžiojo lauke, po to žmona išvyko, jis namuose liko su mažamečiais vaikais, užsiėmė šunų dresūra, kiek vėliau į namus atvyko policijos pareigūnai, kurie pranešė apie įvykį ir paprašė parodyti auginamus šunis (b. l. 62). Byloje nustatyta, kad anglų buldogo mišrūnė palaida kieme bėgiojo ir I. P. priklausantį augintinį užpuolė tą pačią dieną apie 20.50 val., t. y. tuo metu, kai namuose buvo ir už savo laikomų gyvūnų priežiūrą buvo atsakingas A. M., kurio veiksmai, prižiūrint šunį, ir lėmė tolesnę įvykių eigą, dėl kurių I. P. buvo padaryta turtinė žala. Todėl administracinėn atsakomybėn pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį pagrįstai traukiamas būtent A. M.
10. Administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. teigimu, byloje nėra neabejotinų, laikantis ANK nuostatų gautų įrodymų, patvirtinančių, kad tai būtent jų šeimos auginamas šuo 2018-09-09 apie 20.50 val. užpuolė I. P. vedžiojamą augintinį.
11. Pažymėtina, kad ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Svarbu paminėti, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
12. Teismo posėdžio metu I. P. paaiškino, kad 2018-09-09 apie 20.50 val. ji kartu su dukra ir savo papiljonų veislės šunimi buvo lauke, kai prie jų dideliu greičiu palaidas pribėgo A. M. šuo. Ji pakelė savo augintinį ant rankų, tačiau užpuolęs šuo šokinėjo į viršų, bandydamas jį pačiupti. I. P. pajuto, kad jos šuniukas buvo sukabintas dantimis ir pradėjo tekėti kažkoks skystis. Tai nukentėjusiąją labai išgąsdino, ji pradėjo klykti, šaukėsi pagalbos, kartu buvusi mažametė dukra patyrė šoką. Viskas tęsėsi keletą minučių, kol kaimynas agresyvų šunį nuvijo, suduodamas jam lentgaliu (b. l. 63-65). Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas jo skundą atmetė vadovaudamasis išimtinai tik nukentėjusiosios parodymais, kuri įvykio aplinkybes nurodė būdama suinteresuota bylos baigtimi. Iš tiesų, iš bylos medžiagos matyti, kad įvykis dėl A. M. laikomo šuns, užpuolusio P. šeimos augintinį, nėra pirmas. Akivaizdu, jog dėl vykstančių teisminių ginčų ir nesutarimų, susijusių su Gyvūnų laikymo taisyklių nesilaikymu, tarp minėtų asmenų susiklostė įtempti ir konfliktais paremti santykiai. Todėl, priešingai, nei skunde nurodo apeliantas, apylinkės teismas I. P. parodymais vadovavosi tiek, kiek juos patvirtina objektyvūs bylos faktiniai duomenys. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) matyti, kad Vilniaus apylinkės teisme civilinio proceso tvarka yra nagrinėjamas ieškovų I. P., S. P. ir G. P. civilinis ieškinys dėl turtinės bei neturtinės žalos, kilusios dėl Gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimo, atlyginimo. Iš pateikto apeliacinio skundo argumentų matyti, kad A. M. mano, jog P., nepagrįstai apkaltindami jo šeimą, tokiu būdu nori pasipelnyti, tačiau vien tai, kad civilinis ieškinys teikiamas, siekiant apginti savo galimai pažeistas teises, savaime niekaip nepatvirtina I. P. nurodomų aplinkybių neteisingumo. Nukentėjusiosios I. P. parodymus patvirtina kiti objektyvūs bylos faktiniai duomenys. Liudytojas A. S. patvirtino, kad jis girdėjo lojantį šunį ir šaukiančią moterį, norėjo padėti moteriai, kad pastaroji nebijotų, todėl šuniui sudavė, tokiu būdu jį nuvydamas (b. l. 152-153). Liudytoja Š. K. aiškino, kad ji, būdama namuose, išgirdo šauksmus, kurie kartojosi, pažiūrėsiu pro langą pamatė moterį, kuri, rankose laikydama savo augintinį, bandė išsisuki nuo šuns ir rėkė. Mergaitė stovėjo šalia užsidengusi burną. Liudytoja galvojo, ką galėtų padaryti, nes situacija jai atrodė rimta. Matė, kaip šunį nuo moters nuvijo vyras, turintis pagalį. Liudytoja patvirtino, kad moterį užpuolęs šuo, buvo panašus į anglų buldogą (b. l. 124-125). Tai, kad minėtu laiku girdėjo riksmus patvirtino ir liudytojas M. N. (b. l. 128). Minėtų liudytojų parodymai neabejotinai patvirtina, kad tiek I. P., tiek jos dukrą išgąsdino jų papiljonų veislės augintinį užpuolęs šuo, nukentėjusioji gyvūną stengėsi apsaugoti, šaukė, tačiau agresyviai besielgiantį šunį nuvijo tik liudytojas A. S., pastarajam suduodamas. Akivaizdu, kad toks šuns elgesys kėlė grėsmę I. P., kartu su ja buvusiai G. P. bei jų augintiniui. Nors A. M. skunde akcentuoja liudytojo A. S. parodymus, kad jis manė, jog prie I. P. pribėgęs šuo tik norėjo pažaisti, tačiau pačios nukentėjusiosios reakcija į šunį, ta aplinkybė, kad liudytojas minėtą gyvūną nuvijo jam suduodamas bei tai, kad Š. K., stebėdama situaciją, ją vertino kaip rimtą ir stengėsi sugalvoti, kaip moteriai galėtų padėti, sudaro pagrindą A. S. aiškinimą, kad jam pasirodė, kad šuo galimai norėjo tik pažaisti, vertinti kritiškai.
13. Nors A. M. nurodo, kad I. P. bei jos augintinį galėjo užpulti bet koks kitas anglų buldogų veislės šuo, nes tuo metu jo augintinis buvo namuose, kurių lauko durys buvo užrakintos, tačiau tokį administracinėn atsakomybėn patraukto asmens aiškinimą paneigia objektyvūs bylos faktiniai duomenys. I. P. aiškino, jog ji atpažino, kad ją ir jos papiljonų veislės šunį užpuolė būtent M. šeimai priklausantis šuo, nes jis prieš savaitę buvo užpuolęs I. P. šunį, kurį vedžiojo pastarosios vyras. Abejonių, kad tai yra M. šuo nekilo ir kartu buvusiai dukrai, kuriai minėtas šuo buvo žinomas, ji žinojo šuns vardą. I. P. parodė, kad iki įvykio ir ankščiau buvo mačiusi minėtą šunį lakstantį kieme be antkaklio (b. l. 63-65). Tam neprieštarauja liudytojo V. B. aiškinimas, kad po įvykio išėjęs į kiemą jis girdėjo, kad kiti žmonės kalbėjo, jog M. buldogas kieme laksto vienas (b. l. 122). Liudytojas S. P. taip pat parodė, jog yra matęs M. šunį bėgiojantį be pavadėlio ir iki įvykio (b. l. 123-124). Liudytoja Š. K. parodė, kad ji matė, kaip nuvytas šuo nubėgo prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena M. šeima (b. l. 124-125). Nei vienas iš apylinkės teisme apklaustų liudytojų nenurodė, kad dar kas nors iš aplinkinių gyventojų augintų tokios išvaizdos anglų buldogų veislės mišrūnę, taip pat nepatvirtino ir tokios A. M. nurodomos aplinkybės, jog būtų matę, kaip 2018-09-09 vakarą jis anglų buldogų mišrūnę lauke išvedžiojo su pavadėliu.
14. A. M. skundo argumentas, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad I. P. buvo padaryta kokia nors žala, nepagrįstas. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nukentėjusioji veterinarijos klinikoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ už savo augintiniui suteiktas paslaugas viso sumokėjo 12 Eur (b. l. 13). Liudytoja veterinarijos gydytoja E. Ž. paaiškino, kad sumokėtą sumą sudarė: 11 Eur – gyvūno apžiūra, 1 Eur – vaistų suleidimas. Liudytoja patvirtino, kad 2018-09-10 (kitą dieną po įvykio) apžiūrėtas I. P. papiljonų veislės šuo jautė stresą, skausmą, neleido liestis rankomis prie užpakalinės kūno dalies (b. l. 122-123). Nors A. M. skunde kelia abejones dėl E. Ž. gebėjimo nustatyti I. P. laikomo šuns būseną, tačiau nenurodo jokių pagrįstų duomenų, suteikiančių pagrindą abejoti minėtos gydytojos kompetencija. Akivaizdu, jog šuo į veterinarijos kliniką kitą dieną po įvykio buvo vežamas dėl jo sveikatos būklės, kuri, kaip matyti iš Išrašo iš ligos istorijos (b. l. 13) bei liudytojos E. Ž. paaiškinimų, nebuvo gera. A. M. teigimu, I. P. šuns savijautą galėjo įtakoti gyvūno kastracija, tačiau teismo posėdžio metu liudytoja E. Ž. paaiškino, kad nukentėjusiosios augintinis buvo kastruotas daugiau nei prieš mėnesį iki šuns atvedimo į kliniką 2018-09-10. Be to, kastracija įtakoja ne kiekvieno gyvūno elgesį (b. l. 122-123). A. M. taip pat abejoja medicininių dokumentų bei liudytojos E. Ž. nurodomo aplinkybių teisingumu, nes, pasak apelianto, nurodydama kitokias, I. P. nepalankias aplinkybes gydytoja E. Ž. prarastų klinikos pacientą. Teismas tokį administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. skundo argumentą vertina kaip niekuo nepagrįstą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad E. Ž. parodymus teisme davė, būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, byloje nėra jokių jos aiškinimą paneigiančių duomenų, todėl nesivadovauti minėtos liudytojos parodymais nėra pagrindo. Aptarti objetyvūs bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad I. P. papiljonų veislės šuo 2018-09-09 apie 20.50 val. buvo užpultas A. M. laikomos anglų buldogų mišrūnės, dėl ko sekančią dieną jis buvo apžiūrėtas veterinarijos klinikoje, kurioje paslaugos yra mokamos. Teismui abejonių dėl I. P. augintiniui suteiktų paslaugų vertės taip pat nekyla, nes nukentėjusiosios patirtą žalą (12 Eur) patvirtina pirmiau aptarti duomenys.
15. A. M. manymu, administracinio nusižengimo byla turėtų būti nutraukta dar ir dėl to, jog tyrimą atlikusi pareigūnė pati abejojo dėl galimybės jį nubausti, o tai padaryti apsisprendė tik įvertinusi liudytojų G. P. ir M. N. parodymus. Teismo posėdžio metu liudytoja policijos pareigūnė I. O. paaiškino, kad ji, tirdama minėtą įvykį, bendravo su abiem pusėmis, apklausinėjo liudytojus, aiškinosi, kiek M. laiptinėje gyveno šunų, kokios jų veislės (b. l. 137-139). Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, pareigūnė tyrimą atliko išsamiai ir objektyviai, išnaudodama visas galimybes surinkti ir patikrinti padarytą administracinį nusižengimą atskleisti galinčius duomenis. Nors apeliantas skunde akcentuoja, kad pareigūnai yra suinteresuoti jį nubausti ir jam paskirti kuo didesnę baudą tik dėl to, kad jo sutuoktinė nuolatos policijos pareigūnams pranešinėja apie neleistinai jų namo kieme statomus automobilius, tačiau liudytoja policijos pareigūnė A. V., priėmusi skundžiamą nutarimą, paaiškino, kad ji jokio suinteresuotumo šioje byloje neturėjo ir šiame procese nebuvo šališka nei vienos šalies atžvilgiu. Liudytoja pažymėjo, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimus tiria Kelių policijos valdyba (b. l. 136-137). Todėl, esant šioms aplinkybėms, manyti, kad A. M. atžvilgiu buvo priimtas nepalankus sprendimas dėl pastarojo sutuoktinės pilietiškumo, informuojant policijos pareigūnus apie daromus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nėra jokio pagrindo.
16. A. M. nuomone, tyrimas buvo atliktas pažeidžiant ANK nuostatas, nes galimai reikšmingas aplinkybes galintys paliudyti asmenys buvo apklausinėjami ne surašant liudytojų apklausos protokolus, tačiau su jais kalbant telefonu, o pokalbių turinį užfiksuojant tarnybiniuose pranešimuose, t. y. tinkamai neatliekant ir neįforminant minėtų asmenų apklausų. Pažymėtina, kad ANK 569 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Taigi, priešingai, nei skunde nurodo apeliantas, duomenys, turintys reikšmės teisingai bylai išnagrinėti, yra fiksuojami ir surašomuose tarnybiniuose pranešimuose. Teismo posėdžio metu liudytoja policijos pareigūnė A. V. paaiškino, kad asmenims atsisakius atvykti į apklausą policijos komisariate, surašomi tarnybiniai pranešimai, kurie administracinių nusižengimų bylose turi juridinę reikšmę (b. l. 136). Liudytoja I. O. parodė, kad paprastai asmenis iškviesti į policijos komisariatą yra sudėtinga, pabendravus telefonu, pokalbis užfiksuojamas tarnybiniame pranešime (b. l. 137). Kaip jau minėta, apylinkės teismas, tikrindamas byloje esančius duomenis, liudytojais apklausė asmenis, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes, susijusias su 2018-09-09 įvykiu, ištyrė ir įvertino byloje esančią rašytinę medžiagą ir priimdamas sprendimą dėl A. M. pateikto skundo pagrįstumo vadovavosi objektyvių faktinių bylos duomenų visetu, todėl esant aptartoms aplinkybėms, konstatuoti, kad administracinio nusižengimo bylos tyrimas ir nagrinėjimas buvo atliekamas pažeidžiant ANK nuostatas - nėra jokio pagrindo.
17. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. M. pateikė kaimynų rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodoma, kad M. šeimos laikomas šuo yra žaismingas ir nepavojingas, o A. M. jį visuomet prižiūri ir juo tinkamai pasirūpina, lauke vedžioja su pavadėliu bei antsnukiu (b. l. 47, 48, 49, 50, 51, 52, 53, 54, 55, 56, 57, 58). Kaip matyti iš bylos medžiagos, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens sutuoktinė A. M. yra daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirmininkė, atsakinga už namo gyventojams aktualių klausimų iškėlimą ir jų sprendimo iniciavimą. Todėl kaimynų paaiškinimai, susiję su A. M. kaip kaimyno vertinimu, pateikiant savo nuomonę apie augintinių priežiūros tinkamumą, nenurodant jokių reikšmingų aplinkybių, susijusių su 2018-09-09 įvykiu, savaime nesudaro pagrindo manymui, kad 2018-09-09 apie 20.50 val. A. M. laikomas šuo nebuvo išleistas į lauką be pavadėlio ir neužpuolė I. P. vedžiojamo šuns.
18. Esant šioms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog A. M. veiksmuose yra visi būtini objektyvieji ir subjektyvieji nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje, sudėties požymiai, nes jis, laikydamas anglų buldogų mišrūnę ir būdamas už ją atsakingas 2018-09-09 apie 20.50 val., išleisdamas vieną į lauką, neužtikrino, kad ji, vedžiojama lauke, nekeltų grėsmės aplinkiniams bei jų gyvūnams, nors galėjo ir privalėjo tai padaryti.
19. A. M. manymu, Institucija skundžiamu nutarimu jam paskyrė per didelę nuobaudą – 200 Eur baudą.
20. Administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje, padarymas užtraukia baudą nuo 150 iki 300 Eur.
21. ANK 34 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
22. Nagrinėjamu atveju Institucija, įvertinusi tai, kad nėra A. M. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, nusižengimo padarymo aplinkybes, dėl pastarojo veiksmų nukentėjusiajai padarytos žalos dydį, pagrįstai A. M. paskyrė baudą, mažesnę nei įstatyme numatytas šios nuobaudos vidurkis. Dar labiau mažinti paskirtą baudą arba jos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu iš viso neskirti nėra pagrindo.
23. Patikrinus byloje esančius duomenis, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad nagrinėjant šią administracinio nusižengimo bylą Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai paliko galioti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. V. 2019-02-25 nutarimą. Naikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-22 nutartį dėl A. M. skunde išdėstytų argumentų nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-22 nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.