Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algimanto Valantino,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo G. B. (G. B.) gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 15 d. nutarties, kuria kaltinamajam G. B. kardomosios priemonės ‑ suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. spalio 15 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. G. B. kaltinamas tuo, kad jis veikdamas organizuotoje grupėje su G. J., T. G., D. Č., G. Ž., R. B., A. J., A. O., D. Č. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), M. N., E. M., J. J., A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų ‑ turėdamas tikslą palaikyti savo ir bendrininkų autoritetą tarp nusikalstamo pasaulio atstovų ir nubausti K. B. už šio autoriteto nepaisymą, nustatytų taisyklių bei drausmės nesilaikymą, ketinimą nusikaltimus daryti kitos Kauno mieste veikiančios nusikalstamos grupuotės sudėtyje, organizavo neteisėtą K. B. laisvės atėmimą panaudojant smurtą, nesunkų K. B. sveikatos sutrikdymą kankinant ir itin žiauriai, neturėdamas leidimo disponavo šaunamaisiais ginklais, o būtent:

1.1. 2010 m. vasarą A. O. iš K. B. sužinojo apie pastarojo ketinimą tęsti savo nusikalstamą veiką nebe su T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č. ir kitais jų bendrininkais, o kitoje Kauno miesto nusikalstamoje grupuotėje. Apie tai A. O. pranešė organizuotos grupės lyderiams D. Č. ir T. G., tuo metu besislapstančiam nuo teisėsaugos pareigūnų (duomenys neskelbtini), T. G. nurodė A. Z. ir A. O. Lietuvoje susisiekti su kitais organizuotos grupės lyderiais G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., kad šie parinktų ir paskirtų nusikalstamos veikos bendrininkus, bei nurodė K. B. stipriai sumušti už savo ir bendrininkų kriminalinio autoriteto nepaisymą, nustatytų taisyklių bei drausmės nesilaikymą, ketinimą nusikaltimus daryti kitos Kauno mieste veikiančios nusikalstamos grupuotės sudėtyje. A. O. ir A. Z. 2010 m. vasarą, bet ne vėliau kaip iki 2010 m. rugsėjo 21 d., degalinėje „L.“, (duomenys neskelbtini), susitiko su D. Č. ir A. J., kurie paskyrė A. O., A. Z., D. Č., M. N., E. M. ir J. J. atsakingais už nusikaltimo parengimą bei padarymą, nurodė šiems paimti organizuotos grupės dalyvių be leidimo laikytą šaunamąjį ginklą ‑ 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio „Tokarevo“ konstrukcijos pistoletą „TT“, K. B. surasti, atimti laisvę ‑ sučiupti ir nuvežti į nuošalią vietą, ten stipriai sumušti, sulaužyti rankas, kojas ir perduoti organizuotos grupės lyderių žinią, kad niekas iš jų grupuotės į kitą gaują pereiti negali.

1.2. Vykdydami nurodymą, 2010 m. rugsėjo 21 d., apie 18-19 val., A. Z., D. Č., M. N., E. M., J. J. ir A. O. pastarojo vairuojamu automobiliu „VW Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atvykę į aikštelę (duomenys neskelbtini), netoli degalinės „Skulas“, užpuolė automobilyje „Audi A4“ sėdėjusius pistoletais ginkluotus K. B. ir P. R. A. O. likus automobilyje „VW Caravelle“ už vairo, E. M., D. Č. ir J. J. bandė K. B. ištraukti iš automobilio, bet šis pasipriešino ir vieną kartą šovė iš be leidimo turėto 7,62 mm kalibro pistoleto „TT“ Nr. (duomenys neskelbtini) E. M. į galvą, tačiau kulka šį kliudė nežymiai, o M. N. tuo metu iš automobilio „Audi A4“ ištraukė P. R.. A. Z., nukreipęs be leidimo turimą 7,62 mm kalibro pistoletą „TT“ į gulintį ant žemės P. R., saugojo bendrininkus nuo galimo P. R. ginkluoto pasipriešinimo, kai tuo tarpu E. M., J. J., M. N. ir D. Č. ištraukė K. B. iš automobilio „Audi A4“, sudavė šiam rankomis ir kojomis bendrai ne mažiau kaip 20 smūgių į įvairias kūno vietas, nunešė į automobilį „VW Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), į kurį įsėdo ir A. Z., po ko visi nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) mišką. A. O. vairuojamu automobiliu vežant ant grindų paguldytą K. B., J. J. laužė pastarajam rankų pirštus, o atvežus į mišką, esantį Kaune, netoli (duomenys neskelbtini), ir ištraukus K. B. iš automobilio, paguldžius šį ant žemės, taip atėmus nukentėjusiajam laisvę, A. O. ir A. Z. stebint, M. N., J. J. ir E. M. rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip po 3-4 smūgius ir laužtuvais ‑ ne mažiau 10 smūgių į kojas ir rankas, bendrai suduodami nukentėjusiajam ne mažiau 24 smūgių į galvą, veidą, rankas, kojas, padarydami K. B. žaizdas nosies nugarėlėje ir jos šone, galvos plaukuotoje srityje, dešinėje plaštakoje, dešinėje blauzdoje, kairėje blauzdoje, paviršines žaizdas kairėje blauzdoje, plėštinę žaizdą dešiniame delne, odos nubrozdinimus dešiniame delne, dešiniame kelyje, poodines kraujosruvas apie kairę akį, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, nosies kaulų lūžimą, dešinės plaštakos ketvirto delnakaulio lūžimą ir kairio blauzdikaulio kūno lūžimą, durtinius ir pjautinius sužalojimus kaktoje, skruoste, viršutinėje lūpoje, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, kairėje plaštakoje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Vykdydami T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č. nurodymą, mušant K. B. jie perdavė pastarajam organizuotos grupės lyderių žodžius, kad „niekas į kitą gaują pereiti negali“, po ko įkėlė K. B. į mikroautobusą bei nuvežę prie (duomenys neskelbtini), paliko gulėti viešojo transporto stotelėje. A. O., A. Z., E. M., J. J., M. N. ir D. Č. K. B. sužalojimo metu, neturėdami leidimo 2010 m. rugsėjo 21 d. įgijo ‑ pagrobė nukentėjusiojo neteisėtai įgytą ir laikytą 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio „Tokarevo“ konstrukcijos pistoletą TT Nr. (duomenys neskelbtini), kurį nuo įgijimo iki 2017 m. sausio 23 d. organizuotos grupės lyderių nurodymu ir žinia, neturėdamas leidimo, E. M. laikė sandėliuke, esančiame (duomenys neskelbtini), kol šį šaunamąjį ginklą ir šaudmenis atliekant kratą rado ir paėmė policijos pareigūnai. Tokiu būdu G. B., veikdamas organizuotoje grupėje su G. J., T. G., D. Č., G. Ž., R. B., A. J., A. O., D. Č. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), M. N., E. M., J. J., A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų organizavo K. B. neteisėtą laisvės atėmimą panaudojant smurtą, nesunkų K. B. sveikatos sutrikdymą kankinant ir itin žiauriai, neturėdamas leidimo Lietuvos Respublikos teritorijoje 2010 m. rugsėjo 21 d. įgijo ir iki 2017 m. sausio 23 d. laikė šaunamąjį ginklą ‑ 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio „Tokarevo“ konstrukcijos pistoletą TT Nr. (duomenys neskelbtini). Šiais savo veiksmais G. B. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 9 punkte, 253 straipsnio 1 dalyje.

1.3. Taip pat G. B. kaltinamas tuo, kad, veikdamas organizuotoje grupėje su G. J., T. G., D. Č., G. Ž., R. B., A. J., A. O., R. J., T. G., E. M., M. L., E. M. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), G. S. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos) ir A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų ‑ turėdamas tikslą įtvirtinti ir palaikyti savo autoritetą tarp Lietuvos ir Kauno nusikalstamo pasaulio atstovų, nubausti M. P. ir R. M. už G. J. giminaičio sumušimą ir nesiskaitymą su T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J. bei D. Č., kaip grupuotės lyderių pozicijomis Kauno nusikalstamame pasaulyje, organizavo pasikėsinimą sunkiai sutrikdyti R. M. sveikatą visuotinai pavojingu būdu ir sunkų M. P. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įgijimą, laikymą, gabenimą ir realizavimą, jų kontrabandą, o būtent: 2011 m. M. P. ir R. M. konflikto dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų metu sumušus E. B. (G. J. giminaitį) ir apie tai sužinojus G. J., pastarasis bei R. B., G. B., D. Č., G. Ž., A. J., T. G., dėl savanaudiškų paskatų ‑ siekdami įtvirtinti savo autoritetą tarp Lietuvos ir Kauno nusikalstamo pasaulio atstovų bei nubausti M. P. ir R. M. už G. J. giminaičio sumušimą ir nesiskaitymą su T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J. bei D. Č., kaip grupuotės lyderių pozicijomis Kauno nusikalstamame pasaulyje, organizavo M. P. ir R. M. sunkų sveikatos sutrikdymą. Tuo tikslu 2011 m. vasarą, bet ne vėliau kaip 2011 m. liepos 7 d., G. J., R. B., G. B., D. Č., G. Ž., A. J. pakvietė į susitikimą prie prekybos centro „M.“, esančio (duomenys neskelbtini), A. Z., A. O., R. J., T. G., E. M., E. M. ir M. L., nurodė šiems: vykti į Nyderlandų Karalystę, Hagos mieste surasti M. P. ir R. M. bei stipriai juos sužaloti, o M. P. dar ir sulaužyti rankas, peršauti kojas ir stuburo slankstelius bei nupjauti ausį; perdavė duomenis apie M. P. ir R. M. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini); T. G. kelionių išlaidoms padengti davė 3 000 – 4 000 eurų; nurodė T. G. ir R. J. nusikaltimo metu panaudoti organizuotai grupei priklausančius šaunamuosius ginklus ‑ du „Taurus“ „80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius bei šaudmenis šiems ginklams, paminėtus ginklus ir šaudmenis į Nyderlandų Karalystę gabenant kontrabandos būdu. Vykdydami nurodymus, A. Z., A. O., R. J. ir T. G. automobiliu „VW Golf Plus“, o M. L., E. M., E. M. ir G. S. automobiliu „VW Passat“, 2011 metų vasarą, bet ne vėliau kaip 2011 m. liepą, Kauno mieste, pasiėmę radijo ryšio priemones, skirtas nusikaltimo darymo metu ryšiui tarp bendrininkų palaikyti, taip pat be leidimo iki 2011 m. liepos mėn. Lietuvos Respublikos teritorijoje įgytus ir laikomus šaunamuosius ginklus ‑ du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius bei ne mažiau kaip keturis šaudmenis šiems ginklams, paslėpę revolverius su šoviniais automobilyje „VW Golf Plus“, neturėdami leidimo gabeno minėtus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis iš Kauno per Lietuvos Respublikos teritoriją iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos, kontrabandos būdu pergabeno du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius bei ne mažiau kaip 4 šaudmenis šiems ginklams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną su Lenkijos Respublika, nepateikiant muitinės kontrolei ir jos išvengiant ‑ slepiant automobilyje „VW Golf Plus“, neturėdami leidimo pergabeno šaunamuosius ginklus ir šaudmenis per Europos Sąjungos valstybių teritorijas iki Nyderlandų Karalystės Roterdamo miesto, kur neturėdami leidimo laikė iki 2011 m. liepos 6 d. nenustatytame bute, kuriame apsigyveno ir rengėsi nusikaltimo padarymui. A. Z., A. O., R. J., T. G., M. L., E. M., E. M. ir G. S. Roterdamo miesto parduotuvėje įsigijo kriketo lazdas, drabužius, avalynę, kepures, iš kurių pasigamino kaukes, kelias dienas iš eilės automobiliais „VW Golf Plus“ ir „VW Passat“ vyko į Hagos miestą, kur stebėjo M. P. ir R. M. gyvenamąją vietą bei juos pačius, siekdami išsiaiškinti pastarųjų naudojamus automobilius, dienotvarkę ir parinkti tinkamą nusikaltimo padarymui laiką, parengė nusikaltimo padarymo planą, pagal kurį ketino įsiveržti į M. P. ir R. M. gyvenamąją vietą ir ten juos sunkiai sužaloti. Atlikę nukentėjusiųjų stebėjimą ir nustatę, jog įsiveržimas į pastarųjų butą yra neįmanomas, nusikaltimo vykdytojai parengė naują planą, pagal kurį M. P. ir R. M. turėjo būti užpulti gatvėje. Šio plano įgyvendinimui pakakus mažesnio vykdytojų skaičiaus, E. M., M. L., E. M. ir G. S. buvo išsiųsti į Lietuvos Respubliką, kur išvyko automobiliu „VW Passat“. Pagal naujai parengtą planą A. Z. ir T. G. turėjo stebėti aplinką ir laukti link gyvenamosios vietos ar iš jos einančių M. P. ir R. M. bei radijo ryšio priemone apie tai pranešti A. O. ir R. J., kurie tuo metu už namo turėjo laukti ateinančių M. P. ir R. M. bei pastaruosius gatvėje užpulti ir apšaudyti turimais šaunamaisiais ginklais. 2011 m. liepos 6 d. vakare, A. Z., A. O., R. J. ir T. G., persirengę specialiai nusikaltimo padarymui įgytais drabužiais, apsiginklavę dviem revolveriais ir ne mažiau kaip 4 šoviniais, automobiliu „VW Golf Plus“ iš Roterdamo miesto nuvyko į Hagos miestą, kur (duomenys neskelbtini) pastatė automobilį bei veikė pagal sutartą planą. A. Z. ir T. G. stovėjo (duomenys neskelbtini) sankryžoje ir stebėjo (duomenys neskelbtini) esančio namo laiptinę, o A. O. ir R. J. iš automobilio „VW Golf Plus“ pasiėmę šaunamuosius ginklus ‑ du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius, užtaisytus ne mažiau kaip keturiais .38 „Special“ kalibro šoviniais, laukė M. P. ir R. M. (duomenys neskelbtini), t. y. pasikėsino padaryti sunkų M. P. ir R. M. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, nes į gatvę iš namo išėjo tik vienas M. P., o R. M. nepasirodė. 2011 m. liepos 7 d., apie 1 val. M. P. išėjus iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės ir einant link (duomenys neskelbtini) stovinčio automobilio, A. Z. ir T. G. radijo ryšio priemone apie tai pranešė R. J. ir A. O. bei pasišalino iš įvykio vietos. A. O. ir R. J. (duomenys neskelbtini), iš turimų šaunamųjų ginklų šovė ne mažiau kaip keturis šūvius į prisiartinantį M. P., padarydami nukentėjusiajam sėklidžių dešinės pusės, kairės kirkšnies, kairės šlaunies, kairio šono, kairio sėdmens, juosmens dešinės pusės šautinius sužalojimus, o jų kanalų eigoje pilvo ertmės ir užpilvaplėvinio tarpo organų ‑ pilvaplėvės, gaubtinės žarnos kylančiosios dalies, dešiniojo šlapimtakio sužalojimus, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą. Siekdami sunaikinti nusikaltimo įrankius ir priemones, A. O. ir R. J. šaunamuosius ginklus ‑ du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius iš karto po nusikaltimo padarymo, iš įvykio vietos bėgdami link automobilio, išmetė į vandens kanalą, esantį ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankirta, Hagos mieste, o grįžę į Roterdamo miestą, A. Z., T. G., A. O. ir R. J. drabužius, avalynę, kepures, radijo ryšio priemones sunaikino, išmesdami į šiukšlių konteinerį. A. Z. ir A. O. grįžę po nusikaltimo padarymo į Lietuvą, apie padarytą nusikalstamą veiką atsiskaitė R. B. ir G. B., o vėliau ir T. G. su G. J., kurie padėkojo už atliktą darbą. Tokiu būdu G. B., veikdamas organizuotoje grupėje kartu su G. J., T. G., D. Č., G. Ž., R. B., A. J., A. O., R. J., T. G., E. M., M. L., E. M. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), G. S. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos) ir A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų organizavo pasikėsinimą sunkiai sutrikdyti R. M. sveikatą visuotinai pavojingu būdu ir sunkų M. P. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų ‑ ne mažiau kaip dviejų „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverių, užtaisytų ne mažiau kaip keturiais .38 „Special“ kalibro šoviniais, įgijimą, laikymą, gabenimą neturint leidimo, jų kontrabandą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Kaltinamajame akte nurodyta, kad šiais savo veiksmais G. B. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 135 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 7 punkte, 9 punkte, 135 straipsnio 2 dalies 7 punkte, 9 punkte, 253 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3.1. Skunde nurodoma, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir turi būti panaikinta. Nutarties motyvai nebėra pakankami tam, kad pateisintų griežčiausios kardomosios priemonės taikymą tokį ilgą laiką. Anot gynėjo, dabartinėje situacijoje suėmimo taikymas G. B. yra neproporcingas ir gali sukelti negrįžtamas neigiamas pasekmes. Apeliantas nurodo, kad taikant bet kurią kardomąją priemonę, o ypatingai pačią griežčiausią, turi būti vertinamas ne tik įtarimo sunkumas, ne tik byloje esantys duomenys, kurie patvirtina įtarimo pagrįstumą, kas savaime yra būtinoji sąlyga kardomosios priemonės taikymui, bet ir turi būti nurodyti konkretūs duomenys, pagrįsti byloje surinkta medžiaga, kurie leistų teismui pagrįstai teigti, jog realiai egzistuoja bent vienas būtinasis suėmimo taikymo pagrindas, o ne spėti ar daryti prielaidas dėl šių pagrindų egzistavimo.

3.4. Anot gynėjo, Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nepasisakė ir tokiu būdu tiesiog ignoravo faktus, kurie rodo, jog kaltinamasis G. B. yra susaistytas itin tampriais socialiniais ryšiais ‑ jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs, turi išlaikytinių nepilnamečių vaikų, iki suėmimo turėjo nuolatinę darbo vietą ir teisėtas pajamas, o prieš pat jo sulaikymą gavo kreditą būstui įsigyti ir pradėjo šį projektą realizuoti. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis saistomas tvirtais socialiniais ir šeimyniniais ryšiais, todėl nėra net prielaidų išvadai, jog G. B. bandys bėgti ar slėptis nuo teismo. Toks teismo abejingumas aukščiau nurodytų aplinkybių kontekste tik parodo, kad šioje byloje yra tiesiog suabsoliutinama viena aplinkybė ‑ gręsiančios bausmės griežtumas, kuriai suteikiamas prioritetas visų kitų aplinkybių atžvilgiu. Tokiu būdu apygardos teismas pažeidė tiek BPK 122 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą imperatyvą atsižvelgti į kaltinamojo socialinių šeiminių ryšių visetą, tiek nacionalinių teismų ir EŽTT praktikoje suformuluotas nuostatas, jog gręsiančios bausmės griežtumas nėra pakankama sąlyga taikyti suėmimą, o jokios kitos bylos aplinkybės apskritai neleidžia daryti išvados, kad G. B. bent jau turėtų intencijas bėgti, slėptis. G. B. su Lietuvos Respublika sieja beveik visi įmanomi pozityvūs socialiniai ryšiai. Užsienio valstybėse jis jokių socialinių ryšių neturi (nei darbo vietos, nei šeiminių ryšių, nei pajamų šaltinių, nei turto objektų), o tai, kad vienas iš nusikaltimų, pagal kaltinimo formuluotes, buvo vykdytas Nyderlanduose, niekaip nerodo, kad G. B. toje valstybėje turi kokių nors ryšių (net ir iš bylos medžiagos matyti, jog jis į Nyderlandus išvykęs nebuvo).

3.5. Gynėjo nuomone, įvertinus G. B. socialinių šeiminių ryšių stiprumą, atsižvelgiant į šios bylos proceso stadiją bei į kitomis kardomosiomis priemonėmis, tokiomis kaip intensyvi priežiūra, galimus taikyti suvaržymus, šie socialiniai ryšiai yra pilnai pakankami tam, kad užtikrinti, jog paleidus G. B. iš suėmimo jis nesislėps (nebėgs) nuo teismo bei kitais būdais netrukdys proceso sėkmei. Kaip minėta, G. B. suėmime laikomas jau 30 mėnesių, jau vien toks ilgas taikyto suėmimo laikotarpis taip pat gerokai mažina riziką, jog asmuo galėtų turėti intenciją slėptis.

3.6. Anot gynėjo, motyvai, susiję su ankstesniais G. B. teistumais, neatlaiko teisinės kritikos. Nei skiriant bausmes, nei taikant procesinės prievartos priemones negali būti vertinami išnykę teistumai. BK 97 straipsnio 6 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad kai sueina šiame straipsnyje nustatyti terminai, teistumas išnyksta ir asmenys laikomi neteistais. G. B. paskutinį kartą buvo teistas 2006 m. sausio 23 d., t. y prieš beveik 15 metų, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 214 straipsnyje, padarymą, už šios nusikalstamos veikos atlikimą G. B. buvo paskirta 15 MGL dydžio bauda, kurią pastarasis sumokėjo laiku. Todėl, gynėjo nuomone, aplinkybė, kad G. B. yra teistas prieš beveik 15 metų, neturi ir negali turėti absoliučiai jokios teisinės reikšmės. Teisinės reikšmės sprendžiant kardomosios priemonės taikymo klausimą neturi ir kiti išnykę teistumai.

3.7. Anot gynėjo, kaltinamojo tariamas dalyvavimas šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje niekaip nepagrindžia to, kad kaltinamais G. B. paleistas iš suėmimo darys naujus nusikaltimus. Teisme nagrinėjamoje byloje G. B. nėra kaltinamas dalyvavęs nei nusikalstamo susivienijimo veikloje, nei ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje. Bet kokios nuorodos į ikiteisminį tyrimą, kuriame tiriamos kitos nusikalstamos veikos, neturi teisinio pagrindo, kadangi šią baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas nėra ir negali būti susipažinęs su kito ikiteisminio tyrimo medžiaga, nežino ir negali žinoti kokie konkretūs įtarimai yra pateikti konkretiems asmenims, ar pateikti įtarimai yra grindžiami bent minimaliai patikimais ikiteisminio tyrimo duomenimis. Nutartyje netiesiogiai nurodomas ikiteisminis tyrimas trunka jau eilę metų, tačiau nėra pabaigtas, nėra surašytas kaltinamasis aktas, nėra perduotas į teismą, tai rodo, kad tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai duomenų, kad būtų galima surašyti kaltinamąjį aktą ir bylą perduoti į teismą, atitinkamai tyrimo eigoje pateikti įtarimai, kurie nebuvo patikrinti teisme, negali turėti jokios teisinės reikšmės, vykstančio ikiteisminio tyrimo faktu negalima konstatuoti asmens tariamo pavojingumo bei polinkio nusikalsti, nes jokiame teisiniame procese apskritai nėra nustatyta, kad jis būtų padaręs kokias nors nusikalstamas veikas, juolab būtų dalyvavęs ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje. Pasak gynėjo, jokių kitų aplinkybių, kurios leistų manyti, kad G. B. gali daryti naujas nusikalstamas veikas, teisme nagrinėjamoje byloje tiesiog nėra.

3.8. Pasak gynėjo, teismas realiai net nesvarstė galimybės taikyti kaltinamajam G. B. kitas kardomąsias priemones. Kaltinamojo G. B. šeima yra pasiruošusi įmokėti ne mažesnį nei 20 000 eurų užstatą. Už G. B. sumokėta užstato suma, atsižvelgiant į jo ir jo šeimos narių turtinę padėtį, yra didelė pinigų suma, kuri yra pilnai pakankama tam, kad užtikrintų netrukdomą kaltinamojo dalyvavimą tolesniame procese. Kartu su užstatu galėtų būti taikoma ir kita itin efektyvi kardomoji priemonė ‑ intensyvi priežiūra. Ši kardomoji priemonė itin reikšmingai apriboja kaltinamojo laisvę ir leidžia jį pilnai kontroliuoti, todėl taikant ją neabejotinai būtų užtikrinta ne tik tai, kad būdamas laisvėje G. B. negalės bėgti (slėptis) nuo teismo bei nedarys naujų nusikaltimų, bet ir jokiais kitais būdais nepakenks vykstančiam procesui. Ši priemonė, nustačius tinkamas jos taikymo sąlygas, būtų adekvati kaltinamajam inkriminuojamų veikų sunkumui, pavojingumui bei nevaržytų jo teisių labiau, nei tai yra būtina pasiekti proceso tikslams.

3.9. Gynėjas pažymi, kad pirmuosius šešis kardomosios priemonės ‑ suėmimo taikymo mėnesius, kaltinamajam nebuvo leista nei skambinti, nei susirašinėti su šeimos nariais ir artimaisiais. Šiuo metu dėl Lietuvos Respublikoje sparčiai plintančios Covid-19 pandemijos suimtiesiems taip pat yra uždrausta turėti kontaktinius pasimatymus su artimaisiais. Toks bendravimo ribojimas byloja G. B. privataus gyvenimo ignoravimą, socialinių ryšių praradimo toleravimą. Visa tai rodo, kad taikoma kardomoji priemonė neproporcingai riboja G. B. teises. Taigi, nagrinėjamu atveju pačios griežčiausios kardomosios priemonės ‑ suėmimo taikymas nebėra būtinas ir neišvengiamas, nes kardomųjų priemonių tikslai pilnai gali būti pasiekti taikant kitas kardomąsias priemones. Ir priešingai, nuolat pratęsiant ilgalaikį suėmimo taikymą vien formaliais pagrindais ir tokio procesinio sprendimo tinkamai nemotyvuojant, yra nepagrįstai ir neproporcingai varžomos kaltinamojo teisės.

4. Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo G. B. gynėjo advokato L. Belevičiaus skundas atmetamas.

5. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis G. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti liudytojo A. Z., nukentėjusiojo A. N. parodymuose, įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje, kratos protokoluose, specialisto išvadose, Nyderlandų Karalystės Haaglanden teismo ekspertizės biuro pareigūnų surinktos informacijos protokoluose, Nyderlandų teismo ekspertizės instituto tyrimo išvadose ir ataskaitose, taip pat kitoje bylos medžiagoje. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės ‑ suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Vertinant kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas nėra sprendžiamas, baudžiamosios bylos medžiagoje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Šie klausimai sprendžiami bylą nagrinėjant teisme iš esmės, kur byloje surinkti įrodymai ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos kvalifikavimo klausimai. Taigi, skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį, be to, baudžiamojo proceso įstatymas neįpareigoja teismo pateikti ir išsamaus byloje surinktų duomenų vertinimo priešingai nei priimant galutinį procesinį sprendimą išnagrinėjus baudžiamąją bylą iš esmės. Dėl to teisėjų kolegija, nagrinėjanti gynėjo skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo, termino pratęsimo, neanalizuoja kaltinamajam pareikšto kaltinimo pagrįstumo, o vertina tik duomenų pakankamumą. Iš tiesų teismas, pratęsdamas bet kurią kardomąją priemonę, turi vertinti susiklosčiusią situaciją teisiamojo posėdžio metu, tačiau gynėjas daro nepagrįstas išvadas, jog apklausus visus kaltinimo liudytojus galima daryti išvadą, jog jo ginamasis nėra tiek pavojingas ir jo vaidmuo yra antraeilis, nes byloje liko neištirti dar ir kiti įrodymai, kurie pateikti kaltinamajame akte ir į kuriuos būtina atsižvelgti vertinant ar galimai kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, o nesivadovauti tik dalimi teisiamojo proceso metu ištirtais įrodymais.

6. Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų.

7. Kauno apygardos teismas suėmimo terminą kaltinamajam G. B. pratęsė, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus.

8. Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes: kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

9. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų šioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

10. Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytų pagrindų buvimo, įvertino visumą šiam klausimui reikšmingų aplinkybių. G. B. kaltinamas padaręs 11 nusikalstamų veikų, priskiriamų nesunkių, apysunkių, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms. G. B. inkriminuoti du sunkūs ir du labai sunkūs nusikaltimai patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Už visų G. B. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamasis įstatymas numato galimybę skirti laisvės atėmimo bausmę, o už kai kurias iš jų skiriamos išimtinai tik itin griežtos laisvės atėmimo bausmės. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskirtina BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti ar lemiama sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Sprendžiant, ar kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, gresiančios bausmės griežtumas vertinamas kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis šį manymą.

11. G. B. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas organizuotoje grupėje, iš savanaudiškų paskatų organizavo neteisėtą K. B. laisvės atėmimą panaudojant smurtą, K. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą kankinant ir itin žiauriai, jog disponavo šaunamaisiais ginklais, neturėdamas tam leidimo, kad dėl savanaudiškų paskatų organizavo pasikėsinimą sunkiai sutrikdyti R. M. sveikatą visuotinai pavojingu būdu ir sunkų M. P. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įgijimą, laikymą, gabenimą ir realizavimą, jų kontrabandą. Be to, G. B. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas organizuotoje grupėje su N. V., panaudodamas šaunamąjį ginklą ir grasinimus panaudoti fizinį smurtą, organizavo ir padarė didelės vertės A. N. turto – 21 500 eurų plėšimą. Kaltinamojo G. B. galimai padaryti nusikaltimai buvo ne atsitiktiniai, bet iš anksto suplanuoti, gerai organizuoti, galimai padaryti dėl savanaudiškų paskatų, veikiant organizuota grupe. Pagal pareikštus kaltinimus G. B. vaidmuo nusikalstamų veikų daryme nebuvo antraeilis, jis galimai buvo vienas iš organizuotos grupės lyderių, G. B. galimai veikė kaip nusikalstamų veikų organizatorius, organizuota grupė, kurios sudėtyje galimai veikė G. B., galimai disponavo šaunamaisiais ginklais bei šaudmenimis, tai rodo itin aukštą kaltinamojo ir jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį.

12. Skunde gynėjas nurodo ir tai, kad G. B. neturi galiojančio teistumo, nes paskutinį kartą jis teistas 2006 m. sausio 23 d., prieš 15 metų. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad G. B. inkriminuojamų nusikalstamų veikų galimo padarymo laikotarpis yra pakankamai ilgas, t. y. nuo 2010 metų vasaros iki 2018 m. balandžio 17 d., anksčiau G. B. buvo teistas penkis kartus, dalis G. B. inkriminuojamų nusikaltimų, kurių padarymu jis kaltinamas šiuo metu, yra daug pavojingesni ir sunkesni už praeityje jo įvykdytus nusikaltimus. Tai neigiamai charakterizuoja kaltinamojo asmenybę bei rodo, jog jis yra linkęs nusikalsti.

13. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nedetalizuojama, kokio pobūdžio turi būti asmens ryšiai užsienyje, dėl kurių galima spręsti apie bėgimo (slėpimosi) tikimybę. Pagal kaltinime nurodytas aplinkybes, dalis G. B. inkriminuotų nusikaltimų buvo padaryta ir užsienyje. Taip pat byloje yra duomenų, kad kaltinamasis G. B. yra siejamas su šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ginkluotu nusikalstamu susivienijimu. Kaip matyti iš 2019 m. rugpjūčio 26 d. prokuroro nutarimo, ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2-00028-19 buvo atskirtas iš ikiteisminio tyrimo Nr. 23-1-00696-10, kuriame G. B., be kita ko, įtariamas tuo, kad organizavo ir vadovavo nusikalstamam susivienijimui, veikusiam ne vienoje užsienio valstybėje ‑ Norvegijos Karalystėje, Airijoje, Rusijos Federacijoje, Ukrainos Respublikoje ir kitose šalyse. Nors šie duomenys negali būti betarpiškai vertinami šioje baudžiamojoje byloje, kurioje G. B. dėl minėtos veikos nėra kaltinamas, tačiau jie suteikia pagrindą manyti, kad G. B. yra asmuo, turintis autoritetą tarp nusikalstamo pasaulio atstovų, kurie nusikalstamai veikia ne tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ir už jos ribų, bei grindžia tarpusavio santykius abipusiu pasitikėjimu, teikia vienas kitam pagalbą, siekiant išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, manytina, jog G. B. turi kriminalinių ryšių ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir kitose užsienio valstybėje (ir tokiose valstybėse, su kuriomis bendradarbiavimas dėl asmenų, kurių atžvilgiu yra pradėtas baudžiamasis persekiojimas Lietuvos Respublikoje, perdavimo (ekstradicijos) proceso yra sudėtingas). Be to, G. B. yra kaltinamas padaręs ir nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje, galimai turėdamas tikslą padėti kaltinamajam A. J. slapstytis nuo teisėsaugos pareigūnų ir taip išvengti atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kas taip pat leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje, G. B. gali ir pats bėgti (slėptis) nuo teismo.

14. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis G. B. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, iki sulaikymo dirbo pagal verslo liudijimą, yra vedęs, turi vaikų, jo šeimai yra pasirašiusi hipotekos sutartį su kredito unija nekilnojamajam turtui įsigyti. Tokios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis yra saistomas tam tikrais socialiniais ryšiais (šeimyniniais ir ekonominiais ryšiais) su gyvenamąja aplinka, kita vertus, nurodyti ryšiai neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jie buvo ir yra ypatingai tvirti. Todėl šiuo atveju kaltinamąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės nesudaro pagrindo besąlygiškai teigti, kad jis turi tokius socialinius ryšius, kurie paneigtų prognozuojamo bėgimo nuo teismo tikimybę. Nors G. B. iki suėmimo dirbo pagal verslo liudijimą, tačiau įvertinus nusikalstamų veikų, kurių dalį jis galimai organizavo, pobūdį, mastą (jis kaltinamas įgijęs ir naudojęsis automobiliu, kuris buvo galimai gautas nusikalstamu būdu; jis galimai organizavo ir padarė didelės vertės A. N. turto – 21 500 eurų plėšimą), yra pagrindo manyti, kad lėšos, gautos iš nusikaltimų, galėjo būti vienas iš pagrindinių G. B. pragyvenimo šaltinių. Išvardintos aplinkybės patvirtina, jog apygardos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, kaltinamasis G. B. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

15. Šiems suėmimo taikymo pagrindams konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei darys naujus nusikaltimus ir nėra būtina nustatyti, kad asmuo mėgino bėgti (slėptis) ar rengiasi bėgti (slėptis), daryti konkrečias naujas nusikalstamas veikas.

16. Skunde nurodytos aplinkybės apie švelnesnių kardomųjų priemonių taikymą kitiems kaltinamiesiems, nesudaro pagrindo naikinti griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo kaltinamajam G. B., kadangi teismas, spręsdamas dėl kardomosios priemonės taikymo konkrečiam asmeniui, kiekvienu atveju vertina būtent su tuo asmeniu susijusias aplinkybes ir remiantis jomis priima individualų sprendimą asmens atžvilgiu.

17. Sprendžiant dėl kaltinamojo suėmimo trukmės pastebėtina, kad kaltinamajam G. B. suėmimas taikomas dvejus metus ir septynis mėnesius (nuo 2018 m. balandžio 17 d.). Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Taigi, taikomo suėmimo terminas ir šiuo aspektu yra teisėtas ir pagrįstas. Atkreipiamas dėmesys, kad šioje byloje kaltinimai pareikšti 17 kaltinamųjų, veikos buvo padarytos ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir užsienyje, bylą sudaro ne mažiau kaip 63 tomai, bylos nagrinėjimas nėra vilkinamas.

18. Gynėjas akcentuoja, jog dėl Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino suimtiesiems taip pat yra uždrausta matytis su giminėmis ir toks elgesys leidžia įžvelgti G. B. privataus gyvenimo ignoravimą, socialinių ryšių praradimo toleravimą. Lietuvos Respublikoje paskelbus karantiną, t. y. ne tik suimtiesiems uždrausta pasimatyti su giminaičiais, bet ir visiems Lietuvos Respublikos gyventojams taikomi apribojimai dėl susitikimų, judėjimo ir t. t., todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad buvo pažeistos G. B. teisės ir laisvės palaikyti socialinius ryšius su artimaisiais.

19. Kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai suvaržo suimto asmens teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, šiuo atveju toks kaltinamojo teisių suvaržymas nepažeidžia proporcingumo principo. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas G. B., pobūdį, sunkumą, pakankamai ilgą jų darymo laikotarpį bei jų skaičių, ikiteisminio tyrimo apimtį, viešasis interesas išsamiai, visapusiškai ištirti ir teisiškai įvertinti kaltinamojo galimai padarytas nusikalstamas veikas visuomenės saugumui, leidžia ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Šiuo metu G. B. paskirtos kardomosios priemonės taikymo terminas pateisinamas ir atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką bei nepažeidžia Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų. Jeigu šioje baudžiamojoje byloje ir yra apklausti, kaip įvardina kaltinamojo gynėjas – „pagrindiniai“ liudytojai, tai niekaip nepaneigia būtinybės užtikrinti viešąjį interesą ir užkirsti kelią galimų naujų nusikalstamų veikų darymui, o taip pat ir užtikrinti sklandų baudžiamąjį procesą.

20. Pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati G. B. galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Šiuo metu netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, nebūtų įmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, nes egzistuoja realus pavojus, kad, paleistas iš suėmimo, kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus nusikaltimus. Įvertinus G. B. asmenybę, inkriminuotų nusikaltimų sunkumą, gręsiančią bausmę, ryšius užsienyje, daroma išvada, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo paleisti suimtą G. B. į laisvę ir skirti jam vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones, nes nė viena jų, ar jų kompleksas, nebus pakankami užtikrinti, kad asmuo dalyvaus baudžiamajame procese bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Kaltinamojo gynėjos skunde išdėstyti argumentai nepaneigia būtinumo šioje proceso stadijoje ir toliau G. B. taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, todėl skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo G. B. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą atmesti.

Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartimi kaltinamajam G. B. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. spalio 15 d., palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.