Telšių apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Žyvilei Dargytei, dalyvaujant prokurorei Vijoletai Meškauskienei, kaltinamojo gynėjui advokatui Adomui Jonauskui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. M. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nedirbantis, išsituokęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. nesunkiai sužalojo savo šeimos narį, tai yra jis 2008 m. rugpjūčio 13 dieną apie 19.00 valandą, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančiame I. Š., kilus konfliktui vykusių išgertuvių su savo sugyventine I. Š. metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sudavė ne mažiau 15 smūgių tiek rankomis, tiek kojomis nukentėjusiajai I. Š. į įvairias kūno vietas, padarydamas: odos nubrozdinimus veide, dešiniame klube, dešinio kelio ir dešinės pėdos srityje, kraujosruvas veide, kaklo dešinėje pusėje, krūtinėje, dešiniame dilbyje, dešinio klubo sąnario srityje, dešinėje šlaunyje, blauzdoje ir pėdoje, dešinės akies junginėje, galvos minkštuosiuose audiniuose, tarpšonkauliniuose raumenyse bei dešinės pusės VI ir VII šonkaulių lūžius, taip smurtaudamas nesunkiai sužalojo savo šeimos narį-I. Š., su kuria gyveno neįregistravęs santuokos.

Kaltinamasis J. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad dėl praėjusio laiko ir sveikatos nelabai tiksliai pamena visas įvykio aplinkybes, tačiau jis pamena, kad su I. Š. būdami kažkiek išgėrę sukonfliktavo ir ant jos supykęs ją sumušė, galėjo jai suduoti kaltinime nurodytą smūgių skaičių, į nurodytas kūno vietas ir padaryti jai nustatytus sužalojimus. Dėl nusikaltimo padarymo nuoširdžiai gailisi. Dirbti negali, nes jam yra nustatytas dėl širdies nedarbingumo lygis, už tai gauna išmokas.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo padarius jam inkriminuojamą veiką, bylą nagrinėjant Lietuvos Respublikos BPK 273 str., 291 str. tvarka, jo kaltę įrodo šie baudžiamojoje byloje surinkti bei išnagrinėti įrodymai:

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 138/08(13), 2008-08-19, nurodyta, kad I. Š. (duomenys neskelbtini) mirtis įvyko nuo mechaninės asfiksijos skrandžio turiniu. Į tai nurodo skrandžio turinys kvėpavimo takuose, skystas tamsus kraujas, plaučių išsipūtimas, organų veninė pilnakraujystė. I. Š. mirtis galėjo įvykti užduotyje nurodytu laiku, apie 4 paros iki tyrimo pradžios 2008-08-19, 8.00 val. I. Š. kūne nustatyti seni odos nubrozdinimai veide, dešinio klubo, dešinio kelio ir dešinės pėdos srityse, senos kraujosruvos veide, kaklo dešinėje pusėje, krūtinėje, dešiniame dilbyje, dešinio klubo sąnario srityje, dešinėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje, dešinėje pėdoje, dešinės akies junginėje, galvos minkštuosiuose audiniuose, tarpšonkauliniuose raumenyse, dešinės pusės VI,VII šonkaulių lūžiai. Sužalojimai galėjo būti padaryti prieš 4-10 dienų iki mirties kietų bukų daiktų poveikyje. Šonkaulių lūžiai būtų vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Odos nubrozdinimai ir kraujosruvos kūne atskirai imant būtų vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. I. Š. kraujyje rasta 0,60 promilės etilo alkoholio, likvore rasta 0,82 promilės etilo alkoholio, gyviems asmenims atitinka lengvą girtumo laipsnį. I. Š. sirgo aortos aterosklerozės II stadija, III laipsniu, toksine kepenų liga (t.1, b.l. 62-67).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 82/09(13), 2009-03-17, nurodyta, kad I. Š. nustatyta: odos nubrozdinimai veide, dešiniame klube, dešinio kelio ir dešinės pėdos srityje, senos kraujosruvos veide, kaklo dešinėje pusėje, krūtinėje, dešiniame dilbyje, dešinio klubo sąnario srityje, dešinėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje ir pėdoje, dešinės akies junginėje, galvos minkštuosiuose audiniuose, tarpšonkauliniuose raumenyse bei dešinės pusės VI ir VII šonkaulių lūžiai. Sužalojimai padaryti ne mažiau 15-os kontaktų su kietais bukais daiktais metu, prieš 4-10 dienų iki mirties. Dviejų šonkaulių lūžiai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. I. Š. mirtis įvyko dėl mechaninės asfiksijos skrandžio turiniu, todėl sužalojimai mirties priežasčiai įtakos neturėjo (t. 1, b.1.69).

Iš VšĮ Mažeikių greitosios medicinos pagalbos centro rašto Nr. S-112, 2011-06-07, matyti, kad 2008-08-15, 7 val. 22 min., buvo užregistruotas iškvietimas pas I. Š., į ketvirtą aukštą. Greitąją medicinos pagalbą iškvietusi kaimynė pranešė, kad moteris sumušta. Į iškvietimą vyko bendruomenės slaugytoja I. G. ir vairuotojas A. Ž.. I. Š. dėl galvos, veido sumušimo buvo pristatyta į VšĮ Mažeikių ligoninės priėmimo skyrių. Nuo 2008-08-01 iki 2008-08-15 I. Š. nebuvo kvietusi greitosios medicinos pagalbos (t. 1, b.l. 31).

Iš 2008-12-12 Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros nutarimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 73-1-00498-08, kuris buvo pradėtas dėl I. Š. mirties priežasties nustatymo, pagal kodą Nr. 555, buvo nutrauktas, nenustačius, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl 2008 m. rugpjūčio mėnesį I. Š. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

2008-08-15 įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuota, kad Mažeikių mieste, prie Greitosios medicinos pagalbos centro pastato, J.Basanavičiaus gatvėje, 80 metrų atstumu nuo Mažeikių ligoninės, ant žalios vejos, esančios prie pėsčiųjų tako, guli moteriškos lyties lavonas. Ant lavono veido, dešinės rankos, nugaros matosi kraujosruvos (t. 1, b.l. 19-29).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad vieno kambario butas, (duomenys neskelbtini), kuris yra ketvirtame aukšte, butas nuosavybės teise priklauso I. Š., pagal 1999-03-18 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 2091. Butas nuo 2007-02-20 areštuotas antstolių. Nuo 2010-09-30 buto savininkas yra Lietuvos Respublika, pagal palikimo perėjimo valstybei liudijimą (t. 1, b.1. 14-15, 16-18).

Nukentėjusysis J. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra I. Š. brolis. Su I. Š., kuri mirė 2008-08-15, beveik santykių nepalaikydavo, su ja bendraudavo gana retai, nes ji gyveno asocialų gyvenimą. Tik žinojo, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) su kažkokiu vyriškiu. Kokie buvo jų santykiai, jis nežino, tik yra girdėjęs, kad pas juos namuose dažnai vykdavo išgertuvės. Kiek iš kaimynės girdėjo, kad jie girtaudami mušdavosi. Dėl jo velionei seseriai I. Š. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo baudžiamojoje byloje prašo pripažinti jį nukentėjusiuoju, nes pagal žodinį susitarimą su šeimos nariais šioje byloje atstovaus jis. Byloje jis civilinio ieškinio nereiškia, bet prašo surasti asmenį, sumušusį seserį, kuri dėl sužalojimų kreipėsi į medikus (t.1, b.l. 53-55).

Liudytojas J. Ž. parodė, kad 2008-08-15, apie 9.00 val., dirbdamas VšĮ „Mažeikių ligoninė“, jis apžiūrėjo moterį - I. Š., kurią atsiuntė terapinio skyriaus gydytojas R. B., kuris pirmasis ją apžiūrėjo ir atsiuntė ją dėl krūtinės traumos. Pacientė skundėsi veido ir krūtinės skausmu kvėpuojant. Apžiūrint pacientę matėsi ant veido dešinės pusės senos kraujosrūvos, šašai, dešinės krūties sena kraujosrūva. Spaudžiant buvo jautresnė dešinė krūtinės pusė, krepitacijos neapčiuopta, auskultuojant abipusis alsavimas išklausomas normalus. Visi minėti sužalojimai buvo seni. Tikrai ne dienos ir ne dviejų. Sprendžiant pagal mėlynes būtų galima manyti, kad sužalojimai galėjo būti apie savaitės senumo. Rentgeno nuotraukoje Nr. 11681, padarytoje 2008-08-15 dieną, aiškių šonkaulių lūžimų ir plaučių trauminių pažeidimų nematė. Kada galėjo būti įvykusi trauma, pasakyti negali, nors pacientė pati minėjo, kad prieš dvi dienas buvo sumušta (t. 1, b.l. 39-42).

Liudytojas V. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2008-08-15 dirbo pagal grafiką Mažeikių rajono policijos komisariato operatyvinėje grupėje. Apie 12.30 val. buvo gautas pranešimas, kad prie J.Basanavičiaus g. 22 namo rastas I. Š. lavonas, ant kurios kūno buvo matyti sumušimai. Dėl aplinkybių patikslinimo buvo nuvykta į (duomenys neskelbtini), kur I. Š. gyveno su sugyventiniu, kurio nei vardas, nei pavardė nėra žinomi. Nuvykus į butą, kuriame gyveno Š., butas buvo neužrakintas, sugyventinis bute nerastas. Butas buvo paliktas be priežiūros. Dėl sugyventinio esamos vietos bendravo su kaimynais, bet jie nieko konkrečiai pasakyti negalėjo, tik pasakė, kad Š. dažnai su sugyventiniu girtuokliaudavo ir mušdavosi. Sūnus N. Š. kartais ateidavo pas motiną, taip pat ateidavo ir pas kaimynus. Jis dėl motinos mirties pasakyti nieko negalėjo (t. 1, b.l. 43-44).

Liudytojas R. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2008 m. rugpjūčio 15 d. budėjo Všį „Mažeikių ligoninė“. Apie 8.00 val. į priėmimo skyrių greitoji medicinos pagalba pristatė moterį vardu I. Š., dėl galvos sumušimo. Kadangi jis buvo budintis gydytojas, tai priėmimo skyriuje minėtą moterį, t.y. I. Š., apžiūrėjo. Apžiūrint pacientė skundėsi silpnumu, skaudėjo dešinįjį šoną. Kaip pati sakė, 2008-08-13, apie 19.00 val., ją sumušė sugyventinis. Traumos metu jai sutrenkė dešinįjį šoną, dešinę krūtinės pusę, galvą. Be sąmonės ji nebuvo ir nevėmė. 2008-08-13 ir 2008-08-14 ji sakė gėrusi alkoholį, bei 2008-08-14 nieko nevalgė. Apžiūros metu jis nustatė arterinį spaudimą 120/80, pulsas 96, ritmiškas. Dešinėje veido pusėje, dešinėje krūtinės pusėje, bei dešiniajame klube buvo matyti mėlynės. Jos galėjo būti dviejų dienų ir daugiau senumo. Nubrozdinimai, padengti šašu, buvo dešiniame klube bei dešiniame skruoste. Pilvas minkštas, neskausmingas, vyzdžiai lygus. Akių obuolių judesiai laisvi. Patologinių, meninginių simptomų nebuvo, nevalyva, pavaikščiojo savarankiškai. Kortelėje parašė išvadą, kad kliniškai duomenų apie smegenų sutrenkimą nėra, galvos, krūtinės, dešiniojo klubo sumušimai. Minėtą pacientę pasiuntė atlikti kraujo tyrimus. Atlikus kraujo tyrimą žymių nukrypimų nebuvo. Taip pat pacientę pasiuntė atlikti krūtinės ląstos rentgenogramą bei konsultuoti traumatologui dėl krūtinės traumos ir galimo krūtinės šonkaulių lūžimų. Po traumatologo apžiūros, apie 9.30 val., jis pakartotinai apžiūrėjo I. Š., nes traumatologas nenustatė pavojingos gyvybei traumos, kurią reiktų gydyti stacionariai ligoninėje. Apžiūrėjęs dar kartą pacientę ir įvertinęs visus gautus tyrimo duomenis, nustatė diagnozę: galvos, krūtinės, dešinio klubo sumušimus ir nukreipė pas šeimos gydytoją tolimesniam ambulatoriniam tyrimui. Atlikus tyrimus gyvybiškai pavojingų traumų nerasta. Pacientės alsavimas buvo normalus ir traumatologas pavojingos krūtinės ląstos traumos nerado. Gali pasakyti, kad lūžimai padarytose rentgeno nuotraukose ne visada matosi (t. 1, b.l. 43-46).

Liudytoja E. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji buvo I. Š. kaimynė. I. Š. namuose dažnai vykdavo išgertuvės, muštynės ir konfliktai. Iki mirties ji gyveno su savo sugyventiniu, kuris dabar (duomenys neskelbtini) name negyvena. Jo pavardės nežino, o vardas - J. Dieną prieš mirtį I. buvo pas ją atėjusi ir sakė, kad ją sumušė sugyventinis, kad labai blogai jaustųsi nesakė, kad ruošiasi eiti pas gydytojus, taip pat nesakė. Sugyventinis ją mušdavo dažnai.

2011-06-01 liudytoja papildomai apklausta E. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji I. Š. pažinojo, nes ji buvo kaimynė, jos gyveno tame pačiame aukšte, tik jos butas buvo toliau, t.y. reikėdavo jai einant į namus praeiti pro I. butą. I. gyveno su sugyventiniu J., pavardės nežino. Žino, kad J. ją labai dažnai mušdavo, nes ji pasipasakodavo pati. Taip pat yra ne vieną kartą girdėjusi jos šauksmus, tai būdavo ir naktimis, ir dienomis. Ji pati nematydavo, kas mušdavo I., tik ji pasipasakodavo. Ir šiai dienai atsimena, kad ji tą pačią dieną prieš mirtį, o gal ir prieš dieną, tiksliai negali dabar jau pasakyti, buvo atėjusi pas ją į namus. Ji atėjusi sakė, kad blogai jaučiasi, kad ją sumušė jos sugyventinis J., matė, kad buvo mėlynas veidas, t.y. visa viena veido pusė, mėlynė buvo labai ryški, vos ne juodos spalvos, tiksliai pasakyti, kuri veido pusė ar tai dešinė, ar tai kairė buvo mėlyna, dabar jau negali, nes po tiek laiko jau primiršo. Metų, mėnesio ir dienos, kada I. Š. buvo atėjusi pas ją ir ar tą pačią dieną ji mirė, tai ji neprisimena, bet tai buvo prieš kelis metus. I. tą sykį, kai buvo atėjusi pas ją sumušta, sakė, kad eis pas gydytojus, ji šlubavo, sakė, kad blogai yra su sveikata. Kūne ji sužalojimų ir mėlynių nematė, nes I. nerodė, ji tik matė mėlynai-juodą visą vieną veido pusę, ar tai dešinę, ar tai kairę. I. pasakojosi, kad ją sugyventinis J. mušė su rankomis, mušė tame bute, kur jie kartu su sugyventiniu ir gyveno, t.y. (duomenys neskelbtini). Ar I. išsikvietė greitąją pagalbą pati, ar nuėjo pati pas medikus, ji nežino. Apie jos mirtį sužinojo gal iš kaimynų. Kiek pamena, I. tą sykį pas ją į namus buvo atėjusi iš ryto, tikslaus laiko ji nežino. I. sakė, kad su sugyventiniu namuose pieš tai išgėrinėjo dviese ir sukonfliktavo tarpusavyje, ir sugyventinis ją sumušė. Kiek jai žinoma, tai jie kartu dažnai išgėrinėdavo, nieko kai išgėrinėdavo pas save neįsileisdavo, visada išgėrinėdavo dviese. Prieš tai dieną ji I. sugyventinį buvo mačiusi tame pačiame name, einant koridoriumi, bet po I. sumušimo ir mirties jos sugyventinio J. ilgai nematė, ji kartais jį sutinka gatvėje. Prieš I. sumušimą, kai ji buvo atėjusi pas ją ir po to mirė, tai I. jai dažnai skųsdavosi, kad skauda tai ranką, tai koją, tai kitos kūno vietas, ir sakydavo, kad ją visada sumušdavo sugyventinis J. Dabar bute, adresu (duomenys neskelbtini) niekas negyvena, yra išplėštos buto durys, pilna šiukšlių, kartais mato, kad permiega vyriškiai, vadinami „bomžais" (t.1, ,b.l. 47-49).

Liudytojas N. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra I. Š. sūnus. Prieš mirtį, apie trejus metus, jo mama gyveno (duomenys neskelbtini), su savo sugyventiniu J. M.. Jie abu dažnai girtuokliaudavo, o prisigėrę alkoholinių gėrimų dažnai mušdavosi. Kartais būdavo, kad jis pas mamą ateidavo ir jie gerdavo trise. Pats savo akimis yra matęs, kad jie išgerdavo ir J. M. puldavo mamą mušti. Kai jis būdavo kartu, ne vieną kartą ją yra gynęs, nors mama sakydavo, kad į jų santykius nesikištų. Atsimena, kad 2008 metais rugpjūčio mėnesį, tik dienos nepamena, jis atėjo pas mamą ir pamatė, kad mama stipriai sumušta. Matėsi sumuštas visas veidas, buvo net supūliavęs vienas skruostas, ji skundėsi, kad skauda šonus. Jis mamos klausė kas ją mušė, tai ji pasakė, kad sumušė J. ir daugiau kokių aplinkybių ji nepasakojo. Kai jis paklausė, kur jis yra, atsakė, kad kažkur išėjo. J. dirbdavo pavienius darbus, o kai gaudavo pinigų, tai pas mamą nesirodydavo. Jis mamai norėjo iškviesti medikus, bet mama prašė, kad nekviestų, sakė praeis. Po to karto jis išėjo ir daugiau nebegrįžo, ir maždaug po savaitės laiko sužinojo, kad mama mirė. Po mamos mirties jis J. M. daugiau nebematė ir nežino, kur jis gyvena, nes jis pats atlieka bausmę Marijampolės pataisos namuose (t.1, b.1.59-60).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo J. M. kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p. yra įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais ir išdėstytais įrodymais, tai yra liudytojų, nukentėjusiojo, paties kaltinamojo parodymais, įvykio vietos protokolu, specialisto išvadomis, kitais byloje esančiais įrodymais.

Teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d., įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, turi pagrindo manyti, kad J. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Kaltinamasis J. M. nesunkiai sužalojo savo šeimos narį. Darydamas šią nusikalstamą veiką, kaltinamasis suprato, kad jo veiksmai yra neteisėti ir nusikalstami, suvokė savo nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, todėl kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p.

Kaltinamojo J. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., o taip pat atsižvelgdamas į bausmės paskirtį.

Skiriant bausmę J. M. atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. J. M. padarė vieną apysunkį tyčinį baigtą nusikaltimą žmogaus sveikatai. J. M. nedirbantis, nes jam nustatytas nedarbingumo lygis, neteistas, administracine tvarka nebaustas, kritiškai įvertino savo poelgį. Teismas atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta bei vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, turi pagrindo manyti, kad J. M. bausmės tikslai bus pasiekti, už padarytą nusikalstamą veiką skiriant vienintelę straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau švelnesnę nei sankcijoje nustatytos bausmės vidurkis. Teismui manant, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtinas ir skirtinas kaltinamajam vienas įpareigojimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 297, 303-307 str., teismas

nusprendžia:

J. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 3 p. ir paskirti jam vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., 3 d., bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams trims mėnesiams bei paskirti įpareigojimą – bausmės vykdymo atidėjimo metu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėjas Ramūnas Antanavičius