- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-10
- Bylos Nr.
- 2S-603-210/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-00945-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Kursevičius (pirm.), Danutė Burbulienė, Danutė Matiukienė
- Skolininkas
- Z. R.
- Kreditorius
- A. B.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja V. Valantienė Teisminio proceso Nr. 2-12-3-00945-2011-0
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. spalio 10 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Kursevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės Z. R. atskirąjį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 27 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kreditoriaus A. B. pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš skolininkės Z. R..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Bylos faktinės aplinkybės, esmė.
Kreditorius A. B. kreipėsi į teimą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydamas priteisti 83800 Lt skolą, 5% metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 629 Lt žyminį mokestį iš skolininkės Z. R.. Reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir pareikšto reikalavimo (88429 Lt) ribose areštuoti skolininkės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jų esant nepakankamai areštuoti pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis. Kreditorius nurodė, kad teismui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, skolininkė gali slėpti savo turtą ir teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu.
Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo argumentai.
Žemesnės instancijos teismas
Akmenės rajono apylinkės teismas 2011 m. liepos 27 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino: areštavo skolininkės Z. R. pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis, 84429 Lt sumai, o jų nesant ar esant nepakankamai, skolininkei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Nustatė, kad areštuotos kredito įstaigose esančios skolininkės lėšos gali būti naudojamos tik atsiskaitymui su kreditoriumi. Teismas nutartyje nurodė, kad pareikšto reikalavimo suma skolininkei, kaip fiziniam asmeniui, yra didelė, todėl tikėtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali pasunkėti galimo teismo įsakymo įvykdymas.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų esmė
Atskiruoju skundu skolininkė Z. R. prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 27 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Be to, skolininkė prašo įtraukti D. R. į šią bylą trečiuoju asmeniu. Atskirajame skunde nurodoma, kad kreditorius nepateikė teismui jokių dokumentų, kurių pagrindu atsirastų civiliniai santykiai tarp kreditoriaus ir skolininkės. Skolininkė niekada nebuvo sudariusi su kreditoriumi jokio sandorio ar sutarties. Šiuo atveju vienintelis juridinis faktas yra tai, kad kreditorius į skolininkės sąskaitą pervedė pinigus, apie kuriuos skolininkė nieko nežinojo. Todėl vien šis faktas nereiškia, kad skolininkė yra įsiskolinusi kreditoriui ar susaistyta kažkokių kitų įsipareigojimų jo atžvilgiu. Be to, skolininkė nurodo, kad jos sąskaita 2009 m. naudojosi jos sūnus D. R., kuris galimai susijęs su kreditoriaus keliamais reikalavimais. Dėl šių priežasčių jis turėtų būti įtrauktas į civilinę bylą trečiuoju asmeniu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius A. B. prašo palikti skundžiamą nutartį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir teisiniai argumentai.
Byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas kreditoriaus A. B. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkei Z. R., yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).
Skolininkė Z. R. atskiruoju skundu skundžia Akmenės rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 27 d. nutartį, kuria teismas tenkino kreditoriaus A. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirojo skundo pagrindą sudaro apeliantės argumentai, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi apskritai jos ir kreditoriaus nesieja jokie teisiniai santykiai, kurių pagrindu būtų galima kelti kreditoriui reikalavimus nurodytu teisiniu pagrindu.
CPK 144 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu, jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Remiantis šia proceso teisės norma, suinteresuoto asmens prašymu teismas sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio patenkinimo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Jeigu teismas padaro išvadą, kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas, jis turi teisinį pagrindą taikyti tokio pobūdžio priemones. Šios normos pagrindu pirmosios instancijos teismas, jei ieškovas tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą, atsižvelgdamas į abiejų šalių interesus bei jų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti, tai yra, ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimas, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, galės būti realiai įvykdytas. Todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai nesprendė kreditoriaus A. B. pareikšto reikalavimo pagrįstumo klausimo, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones. Dėl išdėstyto atmestinas apeliantės atskirojo skundo argumentas dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo nepagrįstumo.
Iš bylos medžiagos nustatyta, jog Akmenės rajono apylinkės teismas priėmė nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti būsimo teismo įsakymo įvykdymą. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, nustatė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Įvertinus bylos duomenis, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai galėjo suabejoti būsimo teismo įsakymo tinkamu įvykdymu – kreditoriaus pareikšto reikalavimo skolininkei Z. R. suma didelė. Be to, pažymėtina, kad teismas, areštuodamas skolininkės turtą, nepažeidė CPK 145 str. 2 d. nuostatų – areštas taikytas neviršijant pareikštų reikalavimų ribos (84429 Lt).
Be to, įstatymas suteikia galimybę laikinai suvaržyti vienos šalies teises, kad būtų tinkamai apgintos besikreipiančios į teismą šalies teisės. Tačiau apeliantei manant, jog reikalavimo užtikrinimo nukreipimas į teismo areštuotą turtą pažeidžia jos teises, ji turi teisę nurodyti kitą areštuotiną reikalavimo sumai savo turtą, pateikti banko garantiją ieškinio sumai, laidavimo raštą ar atlikti kitus CPK 146 str. numatytus veiksmus ir kreiptis į pirmosios instancijos teismą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar panaikinimo.
Apeliantė atskirajame skunde prašo į bylos nagrinėjimą įtraukti trečiuoju asmeniu D. R.. Pažymėtina, kad toks civilinio proceso įstatymas nenumato trečiojo asmens instituto nagrinėjant bylas pagal pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kiti apeliantės atskirojo skundo argumentai juridiškai nereikšmingi ir neįtakoja skundžiamos teismo nutarties teisėtumo, todėl irgi nesidaro pagrindo nutartį naikinti apeliacine tvarka. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog minėtos laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos teisėtai, pagrįstai, todėl skolininkės Z. R. atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Atkreiptinas pirmosios instancijos teismo dėmesys, kad CPK 151 str. 1 d. nustatyta, jog atskirojo skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavimas nesustabdo civilinės bylos nagrinėjimo. Todėl tokiais atvejais apeliacinės instancijos teismui su atskiruoju skundu yra siunčiama ne visa byla, kurioje pirmosios instancijos teismo priimta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių skundžiama atskiruoju skundu, o tik ta bylos medžiagos dalis, kuri turi reikšmės šio skundo nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Akmenės rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistą.