Kauno apygardos teismo nutartis

2016-04-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-425-319/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-04-05
Bylos Nr.
1S-425-319/2016
Teisminio proceso Nr.
1-64-1-00581-2013-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rimas Švirinas (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Albinas Antanaitis
Nuteistasis
D. T.
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-425-319/2016
Teisminio proceso Nr. 1-64-1-00581-2013-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančiojo Rimo Švirino, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės ir Albino Antanaičio, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjusi nuteistojo D. T. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016-02-26 nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) nutarimą dėl D. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. T., a. k. (duomenys neskelbtini) nuteistas 2013-03-08 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, 65 straipsnį – laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams.

2013-01-17 Jurbarko rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir D. T. pasiųstas atlikti nuosprendžiu paskirtos vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmės.

2015-10-06 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 63 straipsnio 1, 4 dalis, 64 straipsnio 1, 3 dalis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktį – laisvės atėmimu devyneriems mėnesiams. Bausmės pradžia - 2015-10-06, bausmės pabaiga - 2016-07-03

Žemesnės instancijos teismas

2016-02-03 Komisijos nutarimu nutarta taikyti nuteistajam D. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Skundžiama nutartimi teismas atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam D. T..

Šalies argumentai

Skunde nuteistasis D. T. prašo taikyti jam lygtinį paleidimą. Nurodo, kad teismas atsisakė tvirtinti komisijos nutarimą be jokių konkrečių priežasčių ir motyvų. Nurodo, kad jis dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, prašo atsižvelgti, kad turi šeimą, du mažamečius vaikus, kuriems reikia tėvo, turės kur gyventi, pradės dirbti.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. T. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistasis yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, taikant jam lygtinį paleidimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju, kai nuteistojo D. T. nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė (82 balai pagal OASys), nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą nuteistasis vykdo, dalyvavo ir dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, sugebėjo sąmoningai laikytis nustatytų elgesio taisyklių, drausmine tvarka nebaustas. Aukštesniojo teismo vertinimu, minėtos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau, vertinant galimybę, ar įmanoma D. T. toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo metu dar negalima daryti išvados, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, yra pakankama, jog būtų galima manyti, jog jis ateityje iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į nuteistojo elgesį pataisos namuose, jo asmenybės ypatumus, nustatytus kriminogeninius veiksnius.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nustatyti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai yra jo ankstesni smurtiniai nusikaltimai, nuostatos, mąstymas ir elgesys, emocinė gerovė, piktnaudžiavimas alkoholiu bei gyvenimo sąlygos. Nuteistasis linkęs savo elgesį pateisinti reakcija į aplinkos stimuliaciją, kartais elgiasi negalvodamas ir dėl to vėliau gailisi. Nusikaltimuose kartojasi agresijos ir savitvardos praradimo protrūkiai, nusikalsta smurtaudamas prieš kitus asmenis. Problemines sritis atpažįsta, tačiau linkęs minimalizuoti, žvelgia paviršutiniškai, todėl ne visada pasirenka tinkamas strategijas joms išspręsti. Koncentruojasi į trumpalaikius sprendimus, neįvertindamas ilgalaikių pasekmių.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nuteistasis anksčiau teistas 3 kartus, paskutinį nusikaltimą padarė būdamas girtas. Komisijos nutarime pažymėta, kad nuteistasis lankė anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos užsiėmimus, kad jis supranta, kad jo įvykdytiems nusikaltimams darė įtaką alkoholio vartojimas, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad alkoholio vartojimo jis nelaiko pagrindiniu kaltininku. Nusikalstamo elgesio riziką didina netinkamo elgesio modelių pasirinkimas, gyvenimo stilius.

Abejonių dėl nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimo kelia informacija apie ankstesnius D. T. teisės pažeidimus. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad jis pirmą kartą tyčinį nusikaltimą padarė ir buvo nuteistas dar būdamas nepilnametis, iš viso anksčiau teistas tris kartus. D. T. anksčiau teistas už padarytą analogišką nusikalstamą veiką pagal BK 140 straipsnį t.y. smurtinį nusikaltimą, jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teismo pasitikėjimo nepateisino ir paskirtų įpareigojimų nesilaikė, dėl ko BK 75 straipsnio taikymas jam buvo panaikintas.

Nelaikytina teisės normų pažeidimu nuteistojo elgesio ir gyvenimo būdo iki bausmės atlikimo įvertintinas, tačiau tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Taigi, aukščiau aptartos aplinkybės vertinamos kaip apibūdinančias nuteistojo asmenybę.

Vienas iš pagrindinių nuteistojo skundo argumentų yra, kad jis turi šeimą, du nepilnamečius vaikus, kuriuos jam reikia išauginti, auklėti. Tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, pateiktos medžiagos duomenys nepagrindžia šios aplinkybės svarbos sprendžias lygtinio paleidimo klausimą ir štai kodėl: iš pateiktos medžiagos matyti, kad su žmona D. T. išsituokęs, vaikai gyvena su motina. Pats nuteistasis nurodo, kad po išsiskyrimo su žmona paskutiniu metu gyveno ir dirbo užsienyje. Jam atliekant bausmė pataisos namuose, jokių ryšių su buvusia žmona ir vaikais nepalaiko, lankomas nebuvo. Po paleidimo iš pataisos namų planuoja gyventi pas tėvus. Taigi, jau ir prieš atliekant laisvės atėmimo bausmę, turėdamas sąlygas bendrauti su vaikais, nuteistasis to nedarė, todėl manyti, kad išėjęs iš pataisos namų jis darys didelę įtaką vaikams, nėra objektyvaus pagrindo.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes darytina išvada, kad Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad D. T. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą.

Kolegija konstatuoja, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2016-02-26 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, joje nurodytos atsisakymo patvirtinti Komisijos nutarimą priežastys yra motyvuotos, todėl nėra pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo D. T. skunde nurodytais argumentais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo D. T. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016-02-26 nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Kolegijos pirmininkas Rimas ŠvirinasTeisėjai Svetlana JurgaitienėAlbinas Antanaitis