- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-30
- Bylos Nr.
- 1A-273-51-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vilmantas Antanas Gaidelis (pirm.), Arunas Kisielius, Alvyra Kvaraciejute
- Nukentėjusysis
- N. O.
- Nuteistasis
- A. K., N. S.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vilmanto Antano Gaidelio,
teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistuju N. S., A. K. ir A. K. apeliacinius skundus del Vilniaus m. 4 apylinkes teismo 2008 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. laisves apribojimu 8 menesiams;
A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 139 str. 1 d. laisves atemimu 6 menesiams, 140 str. 1 d. laisves atemimu 3 menesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str., bausmes subendrintos dalinio sudejimo budu ir galutine bausme paskirta laisves atemimas 8 menesiams. Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p. bausmes vykdymas atidetas 3 metams.
N. S. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. laisves apribojimu 6 menesiams.
Aprašomoji dalis
nustate:
A. K. nuteista už tai, kad 2006 m. liepos 8 d., apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini) gatveje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui tarp dvieju šeimu, iš asmeniniu paskatu stumdama sudave V. O. ranka i veida ir padare pastarajai nežymu sveikatos sutrikdyma, pasireiškusi poodine kraujosruva kaires akies apatiniame voke.
A. K. nuteistas už tai, kad 2006 m. liepos 8 d., apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini) gatveje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui tarp dvieju šeimu, pastumdamas V. O. ant akmenu kruvos, del neatsargumo padare jai nesunku sveikatos sutrikdyma, pasireiškusi dešinio stipinkaulio lužimu. Besitesiant konfliktui iš asmeniniu paskatu kumšciu sudave N. O. i inkstu sriti, padarydamas pastarajam nežymu sveikatos sutrikdyma, pasireiškusi juosmens kaires puses sumušimu.
N. S. nuteista už tai, kad 2006 m. liepos 8 d., apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini) gatveje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui tarp dvieju šeimu, iš asmeniniu paskatu sugriebe V. O. už plauku ir pastume, sukeldama pastarajai fizini skausma.
Nuteistoji N. S., nesutikdama su Vilniaus m. 4 apylinkes teismo nuosprendžiu, nurodo, kad jis yra nepagristas, šališkas, neteisetas ir prieštaraujantis faktinems bylos aplinkybems. Teigia, kad teismas neatsižvelge i jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinejant byla teisme. Nuosprendis priimtas padarius esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, nes nenurodant teisinio pagrindo bei nepateikiant kaltinimu buvo pripažinta kalta pagal BK 140 str. 1 d. Taip pat teismas pažeide Europos žmogaus teisiu konvencijos 6 str. 2 d. ir nesivadovavo Europos žmogaus teisiu teismo nuostatomis, kad kaltinamojo kalte laikytina irodyta nesant abejoniu. Nurodo, kad teismas nesilaike Lietuvos Aukšciausiojo teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Del teismu praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojancias nuosprendžio surašyma“ 3.1.8 p., 3.1.6 p. reikalavimu. Atkreipia demesi, kad nuosprendyje išdestyti tik jos kaltuma patvirtinantys liudytoju parodymai. Teigia, kad kaltinimas jai buvo pareikštas pagal BK 284 str. 1 d., t.y. del viešosios tvarkos pažeidimo. Kaltinime jai nebuvo inkriminuota BK 140 str. 1 d., todel mano, kad tai iš esmes pažeide jos teise i gynyba, nes turejo žinoti kuo kaltinama ir nuo ko gintis. Tokiu budu teismas pažeide BPK 22 str. 3 d. Atkreipia demesi, kad teismas, išteisindamas pagal BK 284 str. 1 d. ir patraukdamas atsakomyben už nusikalstama veika, padaryta V. O. sveikatai, privalejo pasisakyti del kokiu priežasciu bei kokiais motyvais pakeite kaltinima, taciau to nepadare, o tai prieštarauja BPK 44 str. ir Europos žmogaus teisiu teismo praktikai.
Prašo panaikinti Vilniaus m. 4 apylinkes teismo 2008 m. gruodžio 17 d. nuosprendi ir priimti jos atžvilgiu išteisinamaji nuosprendi.
Nuteistieji A. K. ir A. K. nesutikdami su Vilniaus m. 4 apylinkes teismo nuosprendžiu nurodo, kad jis yra nepagristas, šališkas, neteisetas ir prieštaraujantis faktinems byloms aplinkybems. Teigia, kad teismas neatsižvelge i ju parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinejant byla teisme. Nuosprendis priimtas padarius esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, nes nenurodant teisinio pagrindo bei nepateikiant kaltinimu buvo pripažinti kaltais. Taip pat teismas pažeide Europos žmogaus teisiu konvencijos 6 str. 2 d., nesilaike Lietuvos Aukšciausiojo teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Del teismu praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojancias nuosprendžio surašyma“ 3.1.8 p., 3.1.6 p. reikalavimu. Atkreipia demesi, kad nuosprendyje išdestyti tik ju kaltuma patvirtinantys liudytoju parodymai. A. K. nurodo, kad buvo pripažinta kalta, jog iš asmeniniu paskatu stumdama sudave V. O., taciau nesuprantama kaip galima tuo pat metu ir stumdyti ir smugiuoti bei iš kokiu „asmeniniu paskatu“ ji konfliktavo su V. O.. Jos tikslas buvo apginti dukra N. S., kuria už plauku sugriebe V. O.. A. K. atkreipia demesi, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme dave parodymus, kad šiame konflikte nedalyvavo, nestume V. O. ir nesudave smugiu N. O., taciau teismas besalygiškai patikejo nukentejusiuju parodymais ir ji nuteise nepagristai. Nuteistieji nurodo, kad teismas juos išteisino pagal BK 284 str. 1 d. ir perkvalifikaves veikas A. K. pripažino kalta pagal BK 140 str. 1 d., o A. K. pagal BK 139 str. 1 d., 140 str. 1 d., nors kaltinimas pagal nurodytus straipsnius jiems pateiktas nebuvo. Mano, kad teismas, pripažindamas juos kaltais, privalejo pasisakyti del kokiu priežasciu ir kokiais motyvais pakeite kaltinima, bet nuosprendyje apie tai nepasisake, o tai prieštarauja BPK 44 str. ir Europos žmogaus teisiu teismo praktikai.
Prašo panaikinti Vilniaus m. 4 apylinkes teismo 2008 m. gruodžio 17 d. nuosprendi ir ju atžvilgiu priimti išteisinamaji nuosprendi.
Teismo posedyje nuteistieji ir ju gynejas praše skunda tenkinti, nukentejusysis ir prokurore praše skunda atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundai iš dalies tenkintini. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas del esminiu baudžiamojo proceso istatymu pažeidimu, salygojusiu šališka bylos išnagrinejima.
BPK 417 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, byla nagrinejant teisme, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinamojo veika gali buti perkvalifikuota iš nusikalstamos veikos, nagrinejamos valstybinio kaltinimo tvarka, i nusikalstama veika, nagrinejama privataus kaltinimo tvarka, teisiamojo posedžio pirmininkas iki irodymu tyrimo pabaigos turi paklausti nukentejusiji, ar šis nesusitaikytu su kaltinamuoju, jei veika butu perkvalifikuota pagal šio Kodekso 407 straipsnyje nurodytus Baudžiamojo kodekso straipsnius. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, kai yra galimybe perkvalifikuoti nusikalstama veika ir nukentejusysis reikalauja, kad kaltinamasis butu nuteistas už nusikalstama veika, nagrinejama privataus kaltinimo tvarka, teismas del šios veikos pasitarimu kambaryje priima nuosprendi, jei yra istatymu numatytos kitos salygos.
Pirmosios instancijos teismas nesilaike istatyme nustatytos perejimo iš valstybinio kaltinimo i privatu kaltinima proceduros. Kaip matyti iš teisiamojo posedžio protokolo, nei nukentejusysis, nei kiti proceso dalyviai apie galimybe perkvalifikuoti nusikalstama veika, nagrinejama valstybinio kaltinimo tvarka, i nusikalstama veika, nagrinejama privataus kaltinimo tvarka, nebuvo informuoti, susitaikymo galimybe, jeigu veika butu kvalifikuota pagal BK 139, 140 straipsniu pirmasias dalis, nebuvo svarstoma ir aptariama, iš nukentejusiuju baigiamuju kalbu, pasakytu baigus irodymu tyrima, matyti, kad jie pritare prokuroro išdestytai nuomonei del bausmes, kaltinamiesiems skirtinos pagal BK 284 straipsnio 1 dali ir 138 str. 2d. 8 punkta, t.y. pagal tuos baudžiamojo kodekso straipsnius, kurie nuteistiesiems buvo inkriminuoti ikiteisminio tyrimo metu.
Pagal BPK 254 straipsnio 4 dali, jeigu bylos nagrinejimo teisme metu nustatoma aplinkybe, numatyta BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte, t. y. jeigu nukentejusysis susitaike su asmeniu, kaltinamu BK 140 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymu, byla nutraukiama teismo nutartimi. Pirmosios instancijos teismas byla išnagrinejo valstybinio kaltinimo tvarka ir, netgi neišsiaiškines tikrosios nukentejusiuju valios, išejes i pasitarimu kambari priimti sprendimo, prieme nuosprendi, kuriuo nuteise kaltinamuosius pagal baudžiamojo kodekso straipsnius, kurie nagrinejami privataus kaltinimo proceso tvarka.
BPK 417 straipsnio 2 dalyje nustatytu reikalavimu pažeidimas yra esminis baudžiamojo proceso istatymo pažeidimas (BPK 369 straipsnio 3 dalis), del kurio pirmosios instancijos teismo nuosprendis negali buti pripažistamas teisetas, todel vien del to jis turi buti naikinamas (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2008 11 11 nutartis, išnagrinejus R. G. kasacini skunda del Šiauliu apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 2008 m. balandžio 24 d. nutarties).
Nuosprendis neteisetas ir del kitu esminiu baudžiamojo proceso istatymu pa-žeidimu.
Baudžiamosios bylos parengimo nagrineti teisme stadijoje, nustacius, kad nera kliuciu nagrineti byla teisme, teisejas perduoda byla nagrineti teisiamajame posedyje. BPK 233 str. 3d. suformuluotas reikalavimas perduodant byla nagrineti teisiamajame posedyje, nutartyje suformuluoti sprendima, nurodyti kaltinamojo varda ir pavarde, ta nusikalstama veika numatanti baudžiamaji istatyma, išspresti kitus procesinius klausimus. Susipažinus su bylos medžiaga matyti, kad kaltinamosios N. S. atžvilgiu byla nagrineti teisiamajame posedyje iš viso neatiduota. Nepaisant to, pažeidžiant nagrinejimo teisme ribas (BPK 255 str. 1d.), baudžiamoji byla jos atžvilgiu teisme išnagrineta ir N. S. teismo nuosprendžiu pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 140 str. 1d.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai N. S. pareikštas itarimas padarius nusikaltima, numatyta BK 284 str. 1d. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu N. S. iš kaltinimo pagal BK 284 str. 1d. išteisino. BPK 256 str. 3d. suteikia teismui teise kaltinamojo nusikalstama veika perkvalifikuoti iš pareikšto kaltinimo pagal baudžiamaji istatyma, numatanti lengvesni nusikaltima ar baudžiamaji nusižengima, jeigu iš esmes nesikeicia faktines nusikalstamos veikos aplinkybes. Taciau teismui priemus sprendima kaltinamaja išteisinti iš jai pareikšto kaltinimo, N. S. pagal kita baudžiamojo kodekso straipsni pripažinta kalta ir nuteista be jokio pagrindo.
Teismas baudžiamaja byla išnagrinejo nepilnai, neivertino faktiniu aplinkybiu, turinciu esmines reikšmes kaltinamuju nusikalstamu veiksmu kvalifikavimui.
BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudetis priskirtina prie materialiuju sudeciu. Nusikaltimo baigtumo momentas sietinas su neigiamu padariniu visuomeneje atsiradimu del kaltininko ižulaus elgesio, grasinimu, keiksmu, patyciu ar kt. Jeigu daroma išvada, kad minetais veiksmais visuomenes rimtis ar tvarka nebuvo sutrikdyta, jie gali buti kvalifikuojami pagal tuos Baudžiamojo kodekso straipsnius, kurie numato atsakomybe už ju padaryma, pvz., fizinio skausmo sukelima ar nežymu sveikatos sutrikdyma (BK 140 straipsnio 1 dalis, laikantis aukšciau paminetu baudžiamojo proceso istatymo normu). Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tycia. Nusikaltimas yra padarytas tiesiogine tycia, jeigu ji darydamas asmuo suvoke pavojinga nusikalstamos veikos pobudi, numate, kad del jo veikimo gali atsirasti istatyme numatyti padariniai ir ju norejo. Padariniu atžvilgiu kaltininko tycia gali buti ir apibrežta, ir neapibrežta. Esant neapibrežtai tyciai, t. y. kai kaltininkas viešoje vietoje elgiasi ižuliai, aplinkiniu žmoniu akivaizdoje naudoja smurta prieš kita asmeni nekonkretizuodamas, koki poveiki visuomenei tures jo veiksmai, bet bendrais bruožais numato ar, atsižvelgiant i nustatytas aplinkybes, privalo numatyti, kad visuomenes rimtis ar tvarka bus sutrikdyta, taciau samoningai nepradeda elgtis taip, kad tokie padariniai nekiltu, baudžiamoji atsakomybe kyla už nusikalstamais veiksmais realiai sukeltus padarinius – visuomenes rimties ar tvarkos sutrikdyma.
Teismas nuosprendyje konstataves, kad viešoji tvarka gali buti pažeista tik tiesiogine tycia, nesvarste kaltininku tycios padariniu atžvilgiu. Tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad del kilusio konflikto nakties metu, po 22 val. (BPK 27 str.), ant koju buvo sukelti visi daugiabucio namo gyventojai.
Pamineti esminiai baudžiamojo proceso istatymo pažeidimai rodo, kad baudžiamaja byla išnagrinejo šališkas pirmosios instancijos teismas, todel apkaltinamasis nuosprendis naikintinas, o byla perduotina iš naujo nagrineti teismui.
Rezoliucinė dalis
nutare:
Vilniaus miesto ketvirtojo apylinkes teismo 2008m. gruodžio 17d. nuosprendi panaikinti. Baudžiamaja byla perduoti iš naujo nagrineti tam paciam apylinkes teismui.